Ketvirtadienį europarlamentarai pritarė siūlymui skirti vieno milijardo eurų paskolą Ukrainai, siekdami padengti šalies finansavimo poreikį, šaliai kariaujant su Rusija.
Makrofinansinė parama užsienio šalims yra išimtinė skubi ES priemonė, skirta spręsti dideliems mokėjimų balanso sunkumams. Nuo 2014 m. Ukrainai jau skirta virš 6 mlrd. eurų ES paramos, o tai yra septintasis ES paramos paketas. Kartu su anksčiau šiais metais išmokėta 1,2 mlrd. eurų skubia parama finansinė pagalba Ukrainai nuo karo pradžios pasieks 2,2 mlrd. eurų ir galėtų siekti iki 10 mlrd. eurų, jei bus suteikta visa išskirtinė makrofinansinė pagalba.
Vieno milijardo eurų paskola bus išmokėta su sąlyga, kad Ukraina puoselės veiksmingus demokratinius mechanizmus, įskaitant daugiapartinę parlamentinę sistemą, laikysis teisinės valstybės principo ir gerbs žmogaus teises.
Rusijos karas prieš Ukrainą ne tik padarė didžiulę žalą ekonomikai – šalyje sugriauti keliai, tiltai, gamyklos, ligoninės – bet ir lėmė tai, kad valstybė prarado prieigą prie tarptautinių kapitalo rinkų. Tarptautinio valiutos fondo vertinimu, dėl to mokėjimų balanso finansavimo trūkumas per visus 2022 m. pasieks apie 39 mlrd. JAV dolerių.
ES paskolos Ukrainai suteikimui skubos tvarka pritarė 522 EP nariai, 17 nepritarė, o 25 susilaikė.
EP inf.
ER nariai, apsimetę kvaileliais, į balą išmetė 1 milijardą eurų. „Puoselės veiksmingus demokratinius mechanizmus…Mirti iš juoko galima nuo tokios „griežtos” sąlygos. Kiek jau milijardų „tsisavino” Ukraina? Manau, kad per ES ir JAV pagalba karui jau sudao iki 7 milijardų. Bet juk visa ta „pagalba” – ginkluotė. Idomu, kiek dar milijardu Vakarai pasirengę sukišti į Ukraina? Tiesa, 17 milijonų hektarų žemės Ukraina jau neteko – jas „nupirko” trys didelės JAV kompanijos. Už grašius, žinoma.