Nors V. Putinas laimėjo pirmąjį raundą kovoje dėl Ukrainos, tačiau Europos lyderiai kitą raundą sieja su nauju savo pėstininkų – Vitalijumi Kličko, kuris 2015 m. galimai rungsis dėl prezidento posto. Draugystė tarp V. Janukovičiaus ir Europos vadovų vis tiek atrodo pasibaigusi.
Pasibaigusią draugystę atspindi vienas ryškus momentas iškilmingos vakarienės Vilniuje metu. Vakarieniaujant V. Janukovičius ilgai kalbėjo apie Ukrainos ateitį, draugystę su Europa ir santykius su Rusija, tuomet A. Merkel pareiškė, jog Ukrainos prezidentas gali nustoti kalbėti, nes vis tiek nepasirašys partneriavimo sutarties. Tai buvo panašu į diplomatinį akibrokštą. Salėje stojo nemaloni tyla. Pasibaigus draugystei galima dar atviriau remti jo oponentą, sunkiasvorių bokso profesionalą V. Kličko.
Tiesa, dėmesys V. Kličko buvo skiriamas ir iki atsisakymo pasirašyti sutartį. Tai žmogus, kuris pranešdavo apie tikrąją demokratijos padėtį Ukrainoje. Jo užduotis yra suburti opozicija ir palaikyti ryšius su ES. Vienas Europos Parlamento narių drąsiai paskelbė: „Jis yra mūsų žmogus. Jis turi aiškų tikslą dėl Europos“.
V. Kličko suformuotas Ukrainos Demokratinis Reformų alijansas (UDAR) nuo pat įsikūrimo pradžios ėmė palaikyti ryšius su Vakarais. Briuselyje ir Budapešte alijanso nariai yra mokomas parlamentinio darbo ir gauna kitokią paramą. Vokietijoje UDAR remiama Kondrado Adanueurio fondo pagrindu. Kuo arčiau prezidento rinkimų, tuo didesnį vaidmenį atliks šis politinis judėjimas ir pats V. Kličko. O didžiausias pastangas šiuo atveju deda pats V. Kličko.
Buvęs boksininkas artimai bendrauja su A. Merkel personalo vadovu Ronaldu Pofalla ir semiasi patarimų. Pavyzdžiui, V. Kličko siekia sužinoti, kaip kovoti su gandais, kuriuos skleidžia Ukrainos valdžia. Pavyzdžiui, nuolatos eskaluojama informacija apie nesibaigiančius V. Kličko romanus su moterimis, kurie menkina politinį boksininko įvaizdį.
Tačiau svarbiausias aspektas žlugdantis viltyi, jog V. Kličko bus kandidatu, yra įstatymai, draudžiantys jam kandidatuoti į šias pareigas. Įstatymas neabejotinai sukurtas asmeniškai V. Kličko, panaikinant jo galimybę kandidatuoti. Nuo konkurento valdžia apsaugojo įtvirtindama įstatyminę nuostatą, jog kandidatuoti negali žmogus, kurio rezidencija yra kitoje valstybėje. Ji yra kliūtis įrodyti, jog V. Kličko tenkina konstitucinę nuostatą – gyventi 10 metų Ukrainoje iki prezidento rinkimų. Taigi Europoa rizikuoja rodydama paramą V. Kličko, kuomet jis galbūt net neturės galimybės grumtis dėl posto.
Gana keistai vertintas momentas, kuomet protestų metu ant pakylos šalia V. Kličko pasirodė Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerville. Minia norėjo kažko, kas užtikrintų, jog V. Janukovičius bus pašalintas iš posto, tačiau Vakarų politikai to negali užtikrinti. Todėl kartais susidaro įspūdis, jog jie pernelyg anksti kišasi į Ukrainos vidaus politiką, kurioje, iš tiesų, beveik neturi galios. G. Westerville prabilo apie Ukrainos ateitį Europoje ir pasidarė kelias įsimintinas nuotraukas. Manoma, jog kol kas Europos politikai Ukrainos vidaus politikos atžvilgiu turėtų išlikti stebėtojais.
Nors ir remiamas Vakarų, kol kas V. Kličko dar nebendravo su aukščiausiais ES pareigūnais, tačiau jau šio gruodžio viduryje planuojamas Europos vadovų susitikimas, kuriame dalyvauti pakviestas ir boksininkas. Šis dalyvavimas turėtų gerokai padidinti politiko reitingą Ukrainoje.
Jau dabar Europoje itin šviesiai atsiliepiama apie V. Kličko. Jis vadinamas įprastinių Ukrainos politikų priešingybe, kuris yra suinteresuotas bendradarbiauti, tačiau nėra pernelyg pataikaujantis ir pasipūtęs. Taip pat žavimasi jo drąsa. Kuomet demonstracijos tapo beveik nebevaldomos, jis stvėrė mikrofoną ir kreipėsi į minią, primindamas, jog agresyvūs protestuotojai yra V. Janukovičiaus pasamdyti žmonės ir reikia išlikti ramiais.
Žinoma, kadaise Europa dėjo viltis į tokius politikus kaip V. Juščenko arba J. Tymošenko, tačiau jie daugiau dėmesio skyrė tarpusavio vaidams. Todėl kol kas negalima atsakyti, ar akivaizdus opozicionieriaus palaikymas yra geriausias žingsnis.
Parengta pagal Spiegel.de.
