Atrodo, kad Europai dar niekada nereikėjo tokio konstruktyvaus, vieningo ir apgalvoto pokalbio su Kinija. Gaila, tačiau Vokietijos vyriausybės ir Europos Komisijos veiksmai atrodo priešingi. Ironiška, bet savo nesusikalbėjimu jos daro viską, jog dar labiau sumažintų ES įtaką pasaulinėje rinkoje.
Žinoma, Europa niekados negalėjo konkuruoti su Jungtinių Amerikos Valstijų įtaka Kinijoje, pirmiausiai dėl pernelyg mažos galios ir tam tikrų ekonominių tradicijų. Tačiau ES valstybės vis vien galėtų kur kas labiau išnaudoti šalį, kurios stiprėjančio vaidmens tiesiog negalima ignoruoti. Bendradarbiavimą pirmiausiai apsunkina sudėtingi gelbėjimosi sprendimai ir vidiniai nesutarimai tarp ES narių. Dėl to, Kinija yra linkusi bendradarbiauti su atskirų valstybių vyriausybėmis, o ne su Briuseliu. Vieningos politikos nebuvimas neatneša maksimalaus rezultato.
Rinkoje ES ilgą laiką atrodė kaip vientisas tarptautinis vienetas. Būdama didžiausia Kinijos eksporto rinka ji ir toliau privalo likti vieninga. Tačiau Kinija pradeda elgtis gana abejingai šios rinkos atžvilgiu ir pamažu ignoruoti Europos Komisiją, kartais netgi atsisakydama kai kurių jos kvietimų deryboms.
Vizito Kinijoje metu Vokietijos kanclerė Angela Merkel sudavė dar vieną kirtį deklaruojamai ir taip puoselėjamai ES vienybei. Kanclerė teigė bandysianti įtikinti Komisiją, jog ši atšauktų antidempingo tyrimą dėl iš Kinijos eksportuojamų saulės baterijų ir verčiau siektų draugiško susitarimo su Kinijos prekybininkais. Kai kurie sveikino beprecedentį ES lyderės ryžtingumą gerinant santykius su Kinija. Tačiau pasipiktinimo buvo ne ką mažiau. Juk būtent Vokietijos gamintojai lėmė antidempingo tyrimo vykdymą. Neįmanoma, jog tai būtų buvę pradėta be konsultacijų su Berlynu ar netgi be jo leidimo.
Vokietijos kanclere įtariama asmeniniu pataikavimu Kinijai. Jeigu Angela Merkel ir norėtų kalbėti apie tyrimo nutraukimą ir taikų susitarimą su Kinija, ji tai daryti turėtų Briuselyje, o ne Pekine. Gali būti, jog būtent dėl šio pataikavimo iškart padidėjo vokiškų prekių eksportas į Kiniją. O sėkmingas dialogas su Kinija dar vienas pliusas prieš kitąmet artėjančius Vokietijos parlamento rinkimus. Tačiau ES interesai vėl liko nustumti į šalį.
Net jei vizito metu A. Merkel neturėjo jokių savanaudiškų tikslų, toks elgesys paskatins Kinija apeiti Briuselį. Gali būti, jog kinų valdžia jau suprato, jog žymiai labiau apsimoka kalbėtis su kiekvienos valstybės vadovais atskirai, prižadant jiems geresnes sąlygas, negu su visomis ES narėmis iš karto.
Taigi kol A. Merkel ekspedicija baigėsi keliaklupsčiavimu, Komisija jau metus laikosi itin tvirtos pozicijos ir nei kiek nenuolaidžiauja. Specialistai pabrėžia, jog principai nėra blogai, tačiau Briuselio problema yra netinkamas kovos laukas ir netinkamos kovos priežastys. Saulės baterijos yra žemos technologijos gaminiai ir karas dėl jų kainų nėra vertas tarptautinių konfliktų, juolab kinai pasirengę itin aršiai ginti savo teisybę. Ši pramonės šaka ES netgi neturi svarbaus vaidmens, jog būtų verta taip kovoti. O ir laikas tam netinkamas – jausdama spaudimą dėl mažėjančio ekonomikos augimo Kinija pasirengusi susidoroti su priešininkais. Šalis pasiryžusi kovoti ugnimi prieš ugnį.
Briuselio griežtumas, dviprasmiška Vokietijos politika visiškai nepadeda Europos gamintojams. Kalbant apie investicijas pirmiausiai žiūrima į Kinija, tačiau šios viltys skęsta lyg akmuo. Šalims gelbėjant santykius po vieną, politika su Kinija atrodo lyg beatodairiška avantiūra.
Nesustojantis Kinijos ekonomikos augimas ir nenuspėjamumas turi ir turės neabejotinos įtakos ES stabilumui, taigi Briuselis ir atskiros valstybės turi rasti tinkamus atsakymus, kaip elgtis su nauju ekonomikos lyderiu. Tinkamos politikos nustatymas apima ne tik abipusę prekybą, tačiau ir kur kas platesnes bendradarbiavimo sritis. Jeigu Europa nori būti svarbi Kinijai, ji pati turi pradėti žiūrėti į ją rimtai ir elgtis itin apgalvotai.
Be visų šių pastangų išlaikant vieningą ES politiką, laikotarpį apsunkina ir tai, jog Kinija tampa kitokia. Atrodo, jog ši šalis nustoja būti nuolankia ir palaikančia. Dabar kinai svajoja apie sunkiai užtarnautą pasaulinę galybę ir rengiasi žiūrėti į visus iš aukšto. Tačiau tai nereiškia, jog ES turėtų pasiduoti grėsmingam Kinijos įvaizdžiui ir nuolaidžiauti. Nereikia pamiršti, jog Europa išlieka svarbiausia šios šalies rinka, ir recesija ar euro zonos žlugimas jai tikrai nėra naudingas.
Parengė Vaida Paciūnaitė
