Šią savaitę Dohoje prasidėjo Jungtinių tautų inicijuota konferencija skirta kovai su klimato kaita. Tačiau ji greitai pavirto į visišką farsą – kol diskusijos dalyviai toliau riejosi dėl numatytų tikslo sumažinti klimato atšilimą 2 laipsniais Celsijaus, klimatologai pripažino, jog JTO vykdoma politika yra visiška nesėkmė, o ginčai dėl „2 laipsnių“ tikslo visiškai beprasmiai, nes jisai tiesiog nebepasiekiamas. Be to, pastaroji krizė visiškai sustabdė ryžtingą kovos su klimato kaita politiką, nebeliko veiksmų – liko tik kalbos. Aplinkosaugininkai ir taip sunkiai išsikovodavę šiai problemai reikalingą dėmesį, pastaraisiais metais dar mažiau girdimi.
Vokietija atrodo viena iš ryžtingiausių kovos prieš klimato kaitą dalyvių. Ji aktyviai leidžia programas transporto taršai mažinti, ryžtingai nutarė atsisakyti atominės energetikos ir paskelbė energetinę revoliuciją, tačiau ir šioje šalyje atsiranda nonsensų. Pavyzdžiui, žaliuosius piktina, jog politikai toliau važinėja su limuzinais. Nejau žmonės, iš tribūnų kalbantys apie klimato kaitos žalą ir leidžiantys taršos mažinimo problemas, negalėtų persėsti į ekonomiškesnius automobilius? Maža to, politikų limuzinų dioksido emisijos viršijo prieš tai numatytą limitą, todėl lengviausia buvo limitą tiesiog pakoreguoti – nuo 120 iki 140 gramų dioksido šimtui kilometrų. Ir visai nesvarbu, jog Europos Komisija kovoja dėl 95 gramų limito visoje Europos Sąjungos zonoje.
Dar prieš kelis metus įstatymų leidėjai nebūtų drįsę koreguoti įstatymų dėl savo automobilių. Tačiau laikai kiek pasikeitė. Toks parlamentarų sprendimas nesulaukė ypatingo dėmesio nei žiniasklaidoje, nei visuomenėje. Mažiau dėmesio susilaukia ir nykstantys Amazonės miškai, ozono skylės, lyg daugelis būtų nuleidę rankas.
Ir dabar tūkstančiai Jungtinių Arabų Emyratų mieste susirinkusių politikų, aplinkosaugininkų ir verslininkų diskutuoja norėdami nustatyti tinkama šiltnamio dujų sumažinimo politikos kursą, tačiau tikslas – 2 laipsnių Celsijaus sumažinimas vis vien nebepasiekiamas. Visi smarkiai ginčijasi puikiai suvokdami, jog tai tebėra graži utopija, todėl konferencija tampa panaši į parodiją. Tai, jog tikslas nebepasiekiamas pripažinti nenori ir klimatologai, kurie bijo, jog neturėdami aiškaus tikslo politikai dar labiau nuleis rankas, tiek ES politikai, kurie patys pasiūlė „2 laipsnių“ tikslą.
Neryžtingas ankstesnės politikos įgyvendinimas lėmė tai, jog klimato atšilimo dabar beveik nebeįmanoma sumažinti. Energijos suvartojimo ne tik nepavyksta pažaboti, jis nuosekliai auga. Manoma, jog iki 2020 m. dujų emisijos išaugs dar 58 gigatonomis. Be to, paisant žaliosios energijos eros pradžios, pasaulyje planuojama statyti dar 1200 šiluminių jėgainių. Krizės metu toliau naudojamas iškastinis kuras. Susidūrus su ekonominiu sunkmečiu klimatas tampa antrarūšiu prioritetu, kuris neva palauks.
Hamburgo Meteorologijos instituto direktorius Jochem Marotzke sako, jog fiziškai „2 laipsnių“ tikslas vis dar pasiekiamas, tačiau politiniu ir ekonominiu požiūriu tikrai nebe. Jis pats dalyvavo grupėje, kuri apskaičiavo, jog tokiam tikslui kasmet šiltnamio dujų emisijas būtina sumažinti 1 proc. Skaičius atrodo nedidelis, tačiau tam, iš tiesų, reikia pakeisti viso pasaulio gamybos principus, visiškai atsisakyti iškastinio kuro mašinose ir lėktuvuose.
Tačiau šių klimatologų niekas nenori klausyti, visi toliau aršiai diskutuoja dėl „2 laipsnių“ tikslo. Jeigu krizės kamuojama Europa dar bent kiek stengiasi pakeisti gamybos įpročius, tai tikrieji ir naujieji šiltnamio dujų šaltiniai, Kinija ir Indija, kelia savo ekonomiką pernelyg nesirūpindamos tokiais nereikšmingais dalykais kaip klimato atšilimas. Kinijos atstovų Dohoje žodžius buvo galima interpretuoti taip – šiltnamio dujų emisijos mažinimas gerai, tačiau tegul tuo pirmiau užsiima kiti. Indijos delegatų pozicija panaši.
JAV taip pat lieka pakankamai atokiai nuo klimato problemų. „Darbai ir augimas“, – tokias problemas pirmiausiai paminėjo B. Obama. Jis sakė, jog jo šalies gyventojai ir jis pats būtų prieš, jeigu šių elementų svarbą nustelbtų dėmesys klimato kaitai. Taigi visame šiame kontekste Europa atrodo pakankamai neblogai, ji visuomet buvo ambicingiausių planų iniciatorė. Tačiau ir šiame žemyne atsiranda šalių dažnai prieštaraujančių gamtosauginiams sprendimams, pavyzdžiui, Lenkija, kuri yra svarbi anglies tiekėja.
Parengta pagal užsienio spaudą.
