Jau šį mėnesį pasaulio elitas susitiks aukščiausiai virš jūros lygio esančiame Europos mieste aptarti opiausių pasaulinių problemų. Šių metų susirinkimo tema – „elastingas dinamiškumas“. Pasak organizatorių, šis pavadinimas yra daugiau įsakomasis, negu aprašomasis – jis kviečia pasaulio lyderius atsakyti ir lanksčiau reaguoti į pasaulinės ekonomikos pokyčius. Kelis pastaruosius metus nerimą kelia tos pačios problemos, kurias vėl narplios 2600 pasaulio lyderių ir ekonomistų iš 100 pasaulio šalių. Tai, jog per kelerius metus daugelyje problemų apskritai nebuvo pasistūmėta į priekį, apskritai kelia abejonių, ar šis ekonomistų daugiau nei 40 metų organizuojamas susirinkimas turi kokios nors praktinės naudos, ar tai tik pasipuikavimui skirtas renginys.
Klausas Schwabas, suvažiavimo idėjos kūrėjas ir įgyvendintojas, teigė: „Realybė yra tokia, jog mes susidūrėme su užsitęsusia sumaištimi globalinėje ekonomikoje, daugelis pagrindinių ekonomikų patiria sunkumus“. Vokietijos ekonomistas taip pat pridūrė, jog ateities ekonominis augimas reikalauja aiškios vizijos ir dar aiškesnių veiksmų. Anot jo, abu atributai – lankstumas ir dinamika – šiuo atveju yra būtini ir neveiktų vienas be kito. K. Schwabas taip pat pastebėjo, jog šiuo metu visame pasaulyje jaučiamas tam tikras nuovargis.
Daugiausiai dėmesio vėl susilauks pagrindinės problemos – euro zonos likimas ir grėsmingas Jungtinių Amerikos Valstijų įsiskolinimas. Abiejų problemų augimas turėtų įtakos viso pasaulio ekonomikai. Dėmesio vėlgi reikalaus specialistai, susirūpinę pasaulio atšilimu. Didėjanti ekonominė nelygybė taip pat turėtų būti viena iš dominuojančių temų.
Apart ekonominių dilemų, diskutuotina tema bus ir galima referendumas dėl Katalonijos atsiskyrimo nuo Ispanijos. Šio turtingiausio šalies regiono atsiskyrimas gali turėti neigiamų pasekmių ne tik pačiai Ispanijai, tačiau ir ES, kuomet suprastės likusios valstybės rodikliai ir šioji taps dar panašesnė į Graikiją. Kartu bendrijoje praktiškai nebeliks ketvirtos pagal dydį ekonomikos.
Kelis metus nesikeičia situacija ir arabiškame pasaulyje. Manoma, kad arabų pavasarį išgyvenusių šalių lyderiai bus sutinkami ypač entuziastingai. Apskritai Davose kasmet vis daugiau dėmesio skiriama diskusijoms apie kitus regionus, nesitelkiant vien į Europą ir JAV, kaip buvo kadaise.
Šiais metais Davoso konferenciją atidarys Rusijos premjeras D. Medvedevas. Jo kalba bus nukreipta į klausimą, kaip užtikrinti stabilų ekonomikos augimą. Žinoma, jog Rusijai tai nemenka garbė. Jo įžanginę kalbą palaikys Tarptautinio monetarinio fondo ir Europos centrinio banko atstovai.
Šiemet Davose nebus Lietuvos atstovų. Kvietimą yra gavęs tik A. Kubilius, tačiau šis buvo išsiųstas jam dar einant premjero pareigas. Nors kvietimas vis dar galioja, tačiau ekspremjeras patvirtino nevyksiantis į šį renginį būtent dėl nebeužimamų pareigų. Pažymėtina, jog į šią konferenciją kvietimus gauna ne visi Europos ar pasaulio šalių lyderiai, todėl kvietimo gavimas yra garbė ne tik asmeniui, tačiau ir šaliai.
Pagrindinis klausimas čia visgi yra ne šių metų aptariamos problemos, tačiau tai, ar 2014 m. į snieguotą Davosą ekonomistai ir vėl rinksis aptarinėti tų pačių, jau kelis metus užsitęsusių problemų, ar 2013 m. atneš kažką reikšmingesnio sprendžiant jas. Skeptiškai žiūrint į Davoso diskusijų teikiamą naudą visuomenėje, gajus įsitikinimas, jog Davosas yra vieta, kurioje kuriami pasauliniai sąmokslai. Šia tema pasisakęs intelektualas Umberto Eco sakė, jog tai tiesiog vieta, kurioje galima sutikti tinkamus žmones, užmegzti ryšius, tačiau sąmokslams ši vieta tikrai netinkama.
