Pastarieji du mėnesiai laikomi ypatingai reikšmingais ir užimtais dedant pamatus pasaulinei narkotikų politikos reformai. Šiuo metu buvo atliekami svarbūs tyrimai susiję su haliucinogeniniais vaistais bei keliamos drąsios diskusijos. Pagrindinis siekis panaudoti haliucinogeninius vaistus įvairiomis ligoms gydyti. Tyrimus inicijuoja Beckley fondas ir Didžiosios Britanijos Imperatoriškoji kolegija. Kita reformos priežastis – nuomonė, jog geriau turėti legalią, tačiau apribotą narkotikų rinką, nei palikti ją už įstatymo ribų.
Haliucinogeninius vaistus norima naudoti įtraukiant jų vartojimą psichoterapijų metu. Taip galėtų būti gydoma depresija, besikartojantys galvos skausmai, nerimas, priklausomybės ir potrauminiai negalavimai. Narkotikams esant visiškai nelegaliems tyrimai su tokiomis medžiagomis buvo nutraukti kelioms dešimtims metų. Medžiagų naudojimas tyrimams buvo suvaržytas įvairiais tabu ir griežtu teisiniu reguliavimu, kas paversdavo pačius tyrimus komplikuotais ir brangiais. Be to, negatyvus požiūris į panašaus pobūdžio mokslinę veiklą trukdydavo gauti finansinę paramą iš įvairių fondų.
Tokiais tyrimais ypač patenkinti Pietų Amerikos valstybių vadovai, pavyzdžiui, Gvatemalos prezidentas Otto Perezas Molina ir Kolumbijos prezidentas Santosas, taip pat Urugvajaus ir Bolivijos prezidentai. Jiems paranku, jog bent dalis jų valstybėse klestinčios narkotikų prekybos taptų legali. Lotynų Amerikoje ir kai kuriose kitose valstybėse bemaž oficialiai pripažįstama, jog karas prieš narkotikus buvo pralaimetas, todėl reikia pradėti veikti kitaip.
Tyrimus remia ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Šalies sekretorius Johnas Kerry teigė, jog svarbiausiu aspektu turėtų tapti ne griežta narkotikų kontrolė, tačiau vartojančių asmenų gydymas ir sveikatos ugdymas.
Pasauline narkotikų prekyba buvo reguliuojama Jungtinių Tautų dokumentais, leistais 1961 m., 1971 m., ir 1988 m. Todėl naujoji kovos kryptis turėtų būti pragmantiškesnė nesitikint, jog narkotikų vartojimą galima pažaboti, o stengiantis, jog vartojimas visuomenei darytų kuo mažesnę žalą. Amerikos Valstybių Organizacijoje teigiama: “Mes beldžiame į jautrias duris, tačiau narkotikų politika turi būti egzaminuojama”.
Šiais pokyčiais ypač besidžiaugianti Beckley fondo atstovė Amanda Fielding teigė, jog netinkama narkotikų kontrolė ir noras pažaboti jų vartojimą padarė daugiau žalos negu patys narkotikai. Ji pabrėžė, jog Beckey fondas visuomet buvo nukreiptas į mokslinį pagrįstumą, naudą sveikatai, žalos mažinimą, išlaidų mažinimą, kurie sietųsi su žmogaus teisėmis. Mokslininkės nuomone pagrindiniu sėkmingos politikos matu neturėtų būti pagautų siuntų ar narkotikų prekeivių atsidūrusių už grotų skaičius, tačiau visuomenės saugumas, stabilumas ir gyventojų sveikata.
Jungtinių Tautų duomenimis tik 5 proc. pasaulio gyventojų yra vartoję narkotikų ir tik 12 proc. susiduria su priklausomybės problemomis juos vartodami. Amandos Fielding nuomone, žmonės, kurie vartoja haliucinogeninius narkotikus be žalos visuomenei neturėtų būti kriminalizuojami taip kaip nekriminalizuojamas yra alkoholio vartojimas.
Pabrėžtina, jog net pasaulinės narkotikų kontrolės pradininkė JAV eina liberalumo link. Vašingtono ir Kolorado valstijose buvo legalizuojamas nedidelio kanapių kiekio turėjimas ir vartojimas pasilinksminimų metu. Beckley fondo atstovė iškelia klausima – ar nebūtų pasiekiami geresni rezultatai griežtai reguliuojant prekybą, tačiau neišstumiant jos už įstatymo ribų?
Po 50 metų draudimo narkotikai yra pigesni negu kada nors anksčiau. Rinka yra reguliuojama prekeivių kartelių, kuriems rūpi tik pelnas, o ne gyventojų sveikata. Todėl linkstama manyti, kad rinką reguliuojant valstybėms bus pasiekta geresnių rezultatų. Visgi nėra užduodamas klausimas, kur dings didieji prekybos tinklai, ar jie bus linkę prisitaikyti prie legalizuotos rinkos reikalavimų. Be to, nepaisant intensyvių mokslinių tyrimų ir politikų veiksmų, dar vienas kliuvinys yra visuomenė. Abejotina, ar įvairių valstybių visuomenės greitai pasirengs priimti narkotikų legalizavimą.
Parengta pagal Guardian.co.uk.
