Ne naujiena, jog Australijos barjerinis ribas žaibiškai praranda savo koralus. Klimato atšilimas yra viena iš priežasčių, tačiau ne pagrindinė, dar labiau šiam gamtos stebuklui kenkia ir ateityje žada kenkti anglies gavybos pramonė. Aplinkosaugininkai įspėja, kad laikrodis tiksi ir reikia, kuo greičiau susirūpinti norint išsaugoti rifą. Jei šis gamtos stebuklas bus sunaikintas, namų neteks ketvirtadalis visų vandenynuose gyvenančių gyvūnų rūšių. Be sveikų koralų neliks nei žuvų, nei moliuskų, nei krabų, nei delfinų ar ryklių.
Aplinkosaugininkė Fanny Douvere teigia, jog per pastaruosius 27 metus koralinis rifas, esantis didžiausias gyvasis organizmas pasaulyje, neteko pusės savo koralų, ir procesas tik spartėja. Koralus naikina ir šiltėjantis vanduo, ir didėjantis anglies dioksido kiekis, kuris didina rūgštingumą. Potvynių ir audrų metu į vandenyną patenka pesticidai ir kiti chemikalai iš ūkininkų laukų.
Australija labai turtinga savo iškasenomis. Šalies teritorijoje glūdi didžiausi urano, cinko, švino klodai. Taip pat esama daug boksito, geležies rūdos, vario, aukso, magnio, nikelio. Be to, Australija per pastaruosius metus eksportavo daugiau anglies nei bet kokia kita pasaulio valstybė. Ekspertai prognozuoja, jog jau po kelių metų Australija eksportuos daugiausiai gamtinių dujų, aplenkdama dabartinį lyderį Katarą. Įvairios gavybos kompanijos jau dabar šalies viduje iškasė tūkstančius atvirų šachtų, kai kuriuos regionus paversdamos dykvietėmis. Didžiausią nerimą kelią tai, jog didieji gamtinių dujų ir anglies klodai yra netoli barjerinio rifo.
Matoma, kad Australijos godumas tebeauga. Norėdama didinti eksportą valstybė pradeda gavybos darbus visai arti rifo, uostus eksportui plečia net tose teritorijose, kurios anksčiau buvo saugomos. Žala rifui bus daugialypė – tarša padidėjus transportui aplink jį, didelė aplinkosauginių avarijų tikimybė.
Anglies gavybos įmonių planais pirmiausiai pasipiktino UNESCO. Vėliau protestą išreiškė Greenpeace, visame pasaulyje renkanti parašus, jog būtų sustabdytas eksportuojamos anglies iš Australijos pirkimas. Balandį aktyvistai netgi okupavo laivą, kuriame buvo anglis skirta Pietų Korėjai.
Kvinslando premjeras C. Newmanas UNESCO atsakė štai ką: – „Mes visi esame anglies versle. Jei norime padorių ligoninių, mokyklų ir policijos darbo, mes visi turime tai suprasti“. Nors rifas taip pat neša finansinę naudą – kasmet turistų srautai atneša maždaug 6,5 milijardų dolerių pelno.
Dabartinis Australijos aplinkos ministras Powelas garsiai kalba, jog nori savo penkiems vaikams palikti barjerą geresnės būkles, nei jis yra dabar. Tačiau pagrindinis klausimas kylantis aplinkosaugininkų diskusijose, ar apskritai bus ką palikti ateities kartoms. Powellas taip pat bando aiškintis, jog Australijos valdžia daro nemažai, jog apsaugotų rifą bei šiuo metu kuria apsauginę koncepciją. O per artimiausius 5 metus žadama investuoti 200 milijonų dolerių siekiant sumažinti aplinkos taršą.
Powellas taip pat teigia, jog niekas daugiau nesirūpina koraliniu rifu, kaip tai daro Australija. Jis teisus, kadangi kiti koraliniai rifai yra netoli skurdžių besivystančių valstybių krantų, todėl niekas neturi galimybių rūpinti povandeniniais gamtos lobiais. Kita vertus, nedaro ir tiek daug žalos.
Politikė Larissa Waters teigia, jog Australijai būtų didelė nacionalinė gėda, jei toks gamtos lobis atsidurtų rimtame pavojoje. Politikė nėra patenkinta nei Powello argumentais, nei valdžios veiksmais. Ji garsiai kalba apie tai, jog politikus varžo industrijos atstovai ir jie nepriima UNESCO perspėjimų pakankamai rimtai. Tačiau ji yra vieniša karė, vienintelė atstovaujanti žaliuosius dabartinėje Kvinslando leidžiamojoje asamblėjoje.
Gavybos kompanijų atstovai nesutinka su aplinkosaugininkais, sakydami, jog aktyvistai nesupranta apie ką kalba, kadangi anglies gavyba niekaip neprisideda prie rifų nykimo, tam yra kitos priežastys. Štai anglies gavybos gigantės GVK Hancock Coal atstovas Paulas Mulderis teigia, kad anglis yra nepakeičiama – 80 proc. Australijos ir Kinijos, 57 proc. Indijos elektros pagaminama elektra varomose elektrinėse. “Kokia visuomene mes būtume be elektros?” – retoriškai klausia jis.
Akivaizdu, jog P. Mulderio žodžiuose nemažai manipuliacijos. Pramonės atstovas kalba taip tarsi elektros gamybai nėra alternatyvų, prie kurių turi būti pereinama bent jau pamažu. P. Mulderis mano, jog visi, kurie pasisako prieš anglies gavybos didinimą nori susilpninti Australijos ekonomiką ir konkurencingumą pasaulyje.
Už P. Mulderio stovi turtingiausia Australijos moteris Gina Rinehart, kuriais ir priklauso GVK Hancock Coal, įvertinta 23 milijardais dolerių. Magnatė pati nekalba su žurnalistais, tačiau moka kai kuriems iš jų algas, kadangi verslo dalį turi ir žiniasklaidoje. G. Rinehart požiūris radikalus – ji nori, jog Australija būtų ta valstybė, kurioje gamtos turtų išgavimas būtų pirmaeilis ir pats svarbiausias dalykas. Todėl moteris pasisako už žemą aplinkosauginį reguliavimą, taršos mokesčių nebuvimą, pigią darbo jėgą iš Azijos.
Savo pinigus G. Rinehart panaudoja ir tam, kad būtų išgirsta. Jai pasisekė suburti nemažai politikų, kurie palaiko jos verslo užmojus. Vienas iš jų – opozicijos lyderis Tony Abbotas, kuris tikėtinai yra būsimasis Australijos premjeras. Tuomet kiltų grėsmė, jog Australija taps valstybe siekiančia tik ekonominės naudos – jokių papildomų mokesčių ir reguliavimo saugant gamtą.
T. Abottas yra politikas, kuris garsiai skelbia, jog dabartinės kalbos apie klimato kaitą yra „totali nesąmonė“. Ir vienas pirmųjų dalykų, kurį jis padarys atėjęs į valdžia yra aplinkosauginių mokesčių panaikinimas. Didysis barjerinis rifas atrodo yra dalykas, kurį magnatės paveikti politikai ketina aukoti vardan ekonominio klestėjimo.
Apie tai, jog Australijoje trūksta skaitymosi su gamta gali papasakoti ir su tuo gyvai susidūrę asmenys, paprasti darbininkai. Vienas iš jų Jan Arensas tebedirbantis uoste, iš kurio gabenami iškasti gamtos turtai. 56 m. vyras teigia negalįs nustoti galvoti apie veiklas, kurios atliekamos ignoruojant elementarius gamtosauginius reikalavimus. Pavyzdžiui, vyras daugybę kartų matė, kaip į vandenyną išmetamos toksinės atliekos. Pats J. Arensas yra įkūręs susibūrimą žmonių, pasisakančių prieš gamtos niokojimą.
Per artimiausius metus gamtos išteklių gavybos kompanijos į naujus projektus žada investuoti dar 33 milijardus dolerių. Projektų buvo pradžia skelbiama 2015 metais, ir sutampa su Australijos vyriausybės rengiama programa rifų apsaugojimui.
Parengta pagal Spiegel.de.
