Ne paslaptis, kad Baltarusija išsaugojo sukurtą tarybiniais laikais pramonės potencialą. Ir, kas svarbiausia, šalis, žymiai padidinusi energetinius pajėgumus, beveik jį padvigubino.
Baltarusija beveik neturi savo energetinių šaltinių, todėl yra priklausoma nuo naftos, dujų, elektros importo. Kol buvo vieningas sąjunginis liaudies ūkio kompleksas, problemų nebuvo. Respublika buvo aprūpinama energetiniais ištekliais planingai ir be pertrūkio. Dabar viskas kitaip: „Gazpromas“ diktuoja savo sąlygas, naftos kompanijos kelia naujus rinkos reikalavimus, elektra, gaunama iš Ignalinos AE, apipinama politinėmis pretenzijomis. Štai kodėl Baltarusijai, kaip ir kiekvienai valstybei, neturinčiai nuosavų gamtinių turtų, tapo aktualu pačiai pasirūpinti energijos šaltiniais. Todėl neatsitiktinai respublikos vadovybės žvilgsniai nukrypo į atominę energetiką.
Beje, Baltarusijos vadovybė jau senokai ne tik mąstė, bet ir veikė šia kryptimi. Pavyzdžiui, Rusijos Mokslų akademijos atominės energetikos saugios plėtros problemų instituto direktorius Leonidas Bolšovas pažymėjo, kad dar prieš penkerius metus Baltarusijos mokslininkai prašė rusų kolegų paramos, užtikrinant numatomos statyti AE saugumą.
Suprantama, Baltarusijos AE statyba yra ne tiek techninė problema, kiek politinio ir etinio pobūdžio klausimas. Dar tebegyvos ir giliai įsišaknijusios Černobylio AE katastrofos įvairiausių rūšių fobijos. Daug žmonių dar gerai prisimena ir kenčia dėl avarijos pasekmių. Todėl daugelis ir dabar dar mano, kad po to, kas atsitiko, yra šventvagystė kalbėti apie Baltarusijos AE.
Šias fobijas pasigriebė ir Baltarusijos valdžios priešininkai, įvairaus plauko „ demokratai‘, opozicionieriai ir kiti veikėjai. Šiuos kovotojus „už demokratiją“ nedomina šalies ekonominės problemos – politikavimas yra jų pagrindinis tikslas.
Aš gerai atsimenu Lietuvos laikus – „žaliųjų“ pradėtą ekologinį karą prieš Ignalinos AE, vos nesukėlusį grėsmės respublikos energetiniam saugumui. Veikėjai, panašūs į egzaltuotą komjaunuolį Zigmuką, audrino ir kurstė publiką šūkiais „ Gelbėk Lietuvą nuo ekologinės katastrofos“.
Ši apsišaukėlių „ekologų“ pradėta kampanija pažadino netgi Lietuvos kompartijos CK. 1988 metais buvo organizuota Mokslų akademijos ir kitų institutų mokslininkų, naujai susikūrusių visuomeninių organizacijų atstovų išvyka į Ignaliną ir įvertinta situacija vietoje. Aš irgi buvau įtrauktas į šią kelionę. Ekspedicijai vadovavo Lietuvos kompartijos CK sekretorius A. Brazauskas. Mums buvo suteikta galimybė betarpiškai susipažinti su atominės elektrinės darbu, susitikti su darbuotojais, išklausyti direktoriaus ir kitų elektrinės vadovų nuomonę.
Specialistai labai tvirtai užtikrino, kad peršamos visuomenei grėsmės yra išlaužtos iš piršto, o fobijos elementariai skleidžiamos Černobylio avarijos įtakoje.
Tuomet buvo padaryta vienareikšmiška išvada: Ignalinos AE turi būti išsaugota ir privalo tęsti darbą šalies ir liaudies gerovei.
Būtina pabrėžti, kad Baltarusijoje labiau nei Lietuvoje įvairios atominės fobijos ne tik gajos, bet ir plačiau paplitusios, nes kur kas daugiau žmonių nukentėjo ar mirė dėl katastrofos. Štai kodėl Baltarusijos visuomenė ypatingai suinteresuota žinoti visą tiesą apie Černobylio katastrofą.
Pirmosiomis po katastrofos dienomis valdžia sudarė 6 nepriklausomas komisijas, kurios privalėjo nustatyti tiesą ir išsiaiškinti katastrofos priežastis. Šios komisijos pateikė panašias ir pagal kai kuriuos punktus prieštaringas išvadas, paaiškinančias Černobylio katastrofos priežastis.
Pirmosios komisijos išvados jau buvo pateiktos 1986 metų rugpjūčio mėn. Ji atskleidė Černobylio atominės elektrinės 4 bloko personalo padarytus 1986 m. balandžio 26 naktį 6 grubius reaktoriaus saugaus eksploatavimo taisyklių pažeidimus, ruošiant ir vykdant elektrotechninius bandymus. Tai yra jie iš aktyvios reaktoriaus zonos ištraukė 204 veikiančius strypus iš buvusių ten 211, t.y. beveik 96 proc., o taisyklėse nurodyta, kad sumažėjus reaktyvumo operatyvinei atsargai iki 15 strypų, reaktorių nedelsiant reikia užblėsinti.
Mano manymu, „bandytojai“ bandė nustatyti minimaliai leidžiamą strypų kiekį reaktoriuje, ir mažino jų skaičių, nesilaikydami instrukcijų.
Kita valstybinė komisija, sukurta 1991 metais iš eksploatacijos specialistų, parengė kitas išvadas. Šios komisijos nuomone, avarijos priežastimi tapo kai kurie konstrukcijos trūkumai, kurie „padėjo“ budinčiai pamainai sukelti reaktoriaus sprogimą. Komisijos nuomone, dėl avarijos kalti mokslininkai ir projektuotojai, kurie sukūrė, suprojektavo tokį nevykusį reaktorių ir grafitinius išstūmėjus, o budinti pamaina niekuo dėta.
Šios komisijos išvadų dar ir dabar griebiasi tie atomo priešininkai, kurie reikalauja nutraukti Černobylio tipo reaktorių eksploatavimą Ignalinos AE ir prieštarauja Baltarusijos AE statybai. O juk yra ir kitų autoritetingų komisijų išvados, atskleidžiančios Černobylio katastrofos priežastis ir aplinkybes.
Viena tokia komisija, kurią sudarė visos suinteresuotos šalys, nustatė, kad pirmapradė Černobylio katastrofos priežastis yra neprofesionalūs elektrinės ketvirtojo bloko penktosios pamainos neprofesionalūs veiksmai: įsismaginus vykdant rizikingą reaktoriaus galingumo palaikymo procesą, pražiopsojo neleistinai pavojingą ir reglamentu uždraustą valdomųjų strypų išjungimą iš reaktoriaus aktyvios zonos. Šios komisijos išvadose pasakyta, kad „… bendroji avarijos priežastis yra žema AE darbuotojų kultūra. Omenyje turima ne kvalifikacija, o darbo kultūra, vidinė disciplina ir atsakomybės jausmas.“
Kitaip sakant, viską nulėmė žmogiškasis veiksnys, o ne mokslas ir technika.
Šios išvados kontekste ir bręsta paprasta mintis – reikalavimas uždaryti Ignalinos AE ir kitas panašias elektrines dėl techninių trūkumų ir konstruktorių klaidų yra nepagrįstas.
Nėra tokio imperatyvo uždaryti Ignalinos AE ir kitas panašias elektrines. Reikia tik kruopščiau ir nuodugniau ruošti ir mokyti aptarnaujantį personalą. Todėl ES ir atitinkamų jo struktūrų reikalavimas turi kitą tikslą, o būtent šalies, naudojančios tokio tipo reaktorius, žmonių ekonominį genocidą. Štai, todėl Baltarusijos valdžia visiškai pagrįstai ignoruoja visus draudimus statyti savo elektrinę.
Tai daro ne tik Baltarusija. Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas, neatsižvelgdamas į ES ir JAV poziciją, metiniame pranešime parlamentui pareiškė, kad Rusija planuoja iki 2020 metų pasatyti 24 AE. Ir tik Lietuvos vyriausybė užėmė servilistinę ( keliaklupsčiavimo) poziciją, sutikusi uždaryti Iganalinos AE ir tuo pačiu atsisakiusi svarbiausio elektros energijos šaltinio. Kuo tai gresia šaliai?
Po tarybinė Lietuva paveldėjo iš Tarybų Sąjungos idealiai organizuotą elektros ūkį. Jos branduoliu buvo Ignalinos AE, kuri gamino 17 milijardų kw/v. Šie galingumai dabar vertinami 40 milijardų litų. Šiandieną, uždarius elektrinės pirmąjį bloką, Lietuva piko valandomis trūkstamą elektrą priversta pirkti iš Rusijos. O kas bus 2010 metais, šaliai likus be atominės energetikos? Žodžiu, Europos Sąjunga pareikalavo iš Lietuvos savižudiško sprendimo, ir Lietuva jį priėmė.
Verta priminti Seimo nario , ekonomisto J. Veselkos žodžius: „Visi žino, kad mes nesame savarankiška valstybė. Visi žino, ką mums įsakys, taip mes ir padarysime“.
Ačiū, Dievui, Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka nepasižymi keliaklupsčiavimo sentimentais, todėl, nepaisant Vakarų ar Rytų nuomonės, buvo nutarta Baltarusijoje statyti AE ir pradėti ją eksploatuoti 2016 metais. Šis sprendimas atitinka visus tarptautinės teisės susitarimus atominės energetikos srityje.
Kaip minėjo Rusijos atominės energetikos specialistas L. Bolšovas, Minsko kursas plėtoti nacionalinę atominę energetiką atitinka pasaulines kuro problemų sprendimo tendencijas.
Baltarusijos Vyriausybės pirmasis vicepremjeras Vladimiras Semaško šių metų vasario 15 d. pareiškė, kad atominė elektrinės statyba respublikoje gali būti pradėta jau 2009 metų pradžioje, išsirinkus technologijų ir įrengimų tiekėjus. Greičiausiai tai bus Rusijos firmos. Dabar visapusiškai ruošiamasi pradėti statybą.
Baltarusija jau oficialiai informavo MAGATE apie pasirengimą statyti elektrinę pagal parengtą Minske planą. Pagal jį pirmasis AE blokas bus pradėtas eksploatuoti 2016 metais, o antrasis – ne vėliau 2018 m. Numatoma, kad elektrinė bus statoma Mogiliovo srityje, pasienyje su Rusija.
Žinoma, iki statybos pradžios reikia atlikti didelius paruošiamuosius darbus: visų pirma užbaigti projekto tyrimus, išsiaiškinti projekto optimalų galingumą, dydį, aukštingumą.
Mokslininkai įsitikinę, kad norint nustatyti projektinio galingumo ribų optimalias sąlygas, reikia parengti daugiamatį kriterijų. Šiuo atveju būtina įvertinti ir įgyvendinti visų pirma esamus nacionalinio saugumo ir gynybos reikalavimus.
Reikia manyti, didelė šio darbo dalis jau atlikta, todėl tolesnę dabartinių parengiamųjų darbų eigą lems politiniai sprendimai.
Respublikoje susikūrusi taip vadinama opozicija, pasinaudodama galimybe spekuliuoti gyventojų radioaktyvumo fobijomis, tikisi suaktyvinti savo veiklą.
Prezidentas A. Lukašenka mano, kad jo oponentai, pasisakantieji prieš AE statybą, stengiasi užsidirbti politinius dividendus, „ spekuliuodami Baltarusijos piliečių radiacijos fobijomis“.
Rimtas atsakas šioms spekuliacijoms yra informacija apie planuojamą naujos elektrinės statybą Lietuvoje ir jos eksploatacijos pradžią 2015 metais. Jau paskelbta, kad Lietuva planuoja elektrinę statyti kartu su Latvija, Estija ir Lenkija. Dėl subrangovų vyksta derybos, reikia įveikti įvairias kliūtis. Įdomiausia, kad Baltarusija irgi paskelbė savo sutikimą dalyvauti realizuojant šį projektą. Apie tai pareiškė Baltarusijos premjeras Sergejaus Sidorskis, susitikęs su Lietuvos Vyriausybės vadovu Gediminu Kirkilu.
Susitikimo metu išaiškėjo Lietuvos suinteresuotumas panaudoti Baltarusijos vandens išteklius, nes nauja elektrinė bus statoma betarpiškai jos pasienyje.
Premjero S. Sidorskio nuomone,„ Baltarusija taip pat turi tokią pačią teisę dalyvauti projekte, kurį numato įgyvendinti Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija“.
Atominės energetikos plėtra Baltarusijoje ir Lietuvoje turėtų vykti ne eskaluojant abipusį pyktį, kurstant konfrontacija, o atvirkščiai -stiprinant savitarpio supratimą, skatinant visapusišką suartėjimą bendrų ekonominių interesų pagrindu.
Baltarusija jau pareiškė savo gerą valią šiuo klausimu, dabar Lietuvos eilė išsakyti savo poziciją.
Pastaruoju metu tarp mūsų šalių augantis savitarpio naudingas ekonominis bendradarbiavimas, akivaizdžiai besiplečiantys prekybiniai ryšiai gali užtikrinti sėkmingą tolesnę abipusiai suinteresuotą sąveika visose srityse ir konkrečiai energetikoje. Tebūnie taip.
Valentinas Lazutka
Filosofijos mokslų daktaras, profesorius,
Baltarusija
Specialiai „Karštam komentarui”
2008-04-22
