Naujas Sicilijos saloje esančios Mesinos meras bandys įrodyti būtent tai – Mesina gali būti nekorumpuota ir jis bus tas žmogus, kuris tai padarys. Renato Accorinti yra liaudies žmogus, nepriklausantis jokiai partijai ir vaikščiojantis basas po miestą. Jis galbūt atrodo kaip populistas, tačiau daugelis tiki, jog gali sutramdyti korupciją ir organizuotą nusikalstamumą Silvio Berluskonio žemėse. Sicilija yra laikoma bene korumpuočiausiu Italijos regionu.
Kad naujo mero įžengimas į postą šį tą reiškia byloja didžiausia Sicilijos šventė – Mesina. Ši šventė, kurioje gatve eina basakojai žmonės šaukiantys „Ave Marija“ švenčiama jau 500 metų. Šventės metu leidžiami fejerverkai ir mėtomi saldainiai. Svarbiausi salos žmonės prisidėję prie šventės rengimo – bažnyčios ir mafijos atstovai, visuomet stovi priekinėse eilėse. Tačiau tik ne šiemet. Meras šiemet nebučiuoja mafijos vadeivos rankos, o drįsta užšokti ant jo stumiamo vežimo ir rėžti iškilmingą kalbą. Patenkinta minia skanduoja mero vardą: „Renato Renato!”.
Tai naujos kartos politikas, kuris tikina, kad Mesina gali būti pakelta iš dugno. Iš tiesų, Sicilija šiuo metu yra pats skurdžiausias Italijos regionas, kuris kaip išmaldos laukia Europos Sąjungos subsidijų. Nors politiku jį pavadinti sunku, iki šiol jis buvo paprastas fizinio lavinimo mokytojas, tačiau Mesinos gyventojai dar niekada nebuvo susidūrę su tokiu politiniu užsidegimu.
Gyventojai jį vadina antruoju popiežiumi, o meras nevengia jų apkabinti. Vien R. Accorinti tapimas meru tapo sensacija ne tik 250 000 gyventojų turinčiame mieste, tačiau ir visoje Italijoje. Mesina buvo miestas, kuriame savivaldybės tarybos nariai būdavo tiesioginės priemonės tolesniam mafijos turtėjimui. Net dviejų R. Accorinti pirmtakų žmonos buvo suimtos dėl savinimosi iš savivaldės fondų. Jei kiti Sicilijos miestai kaip Palermas arba Reggio Calabria sugeba šiek tiek kontroliuoti mafijos veikla, tai Messina yra toji vieta, kur mafijos nariai gali atsikvėpti ir toliau planuoti savo veiklą. Taigi kur daugiau jei ne Mesinoje R. Accorinti gali įrodyti, jog vienas žmogus gali sustabdyti korupciją.
40 savo gyvenimo metų R. Accorinti kovojo už žmogaus teises, prieš vandens tiekimo privatizavimą ir kt. Prieš įžengdamas į šį postą jis jau buvo pažįstamas su savivaldybės pastatu, nes nuolatos mindavo jos slenksčius nešinas įvairiais skundais, o prieš pastato rengdavo bado streikus ar kitokio pobūdžio protestus. Simboliška, tačiau pirmas jo sprendimas – pašalinti iš pastato elektrinį turniketą, jog į pastatą galėtų įeiti kiekvienas norintis. Ir darbo dienos rytą trys laukimo kambariai yra pilni – visi turi skundų. „Sveiki atvykę į trečiąjį pasaulį“ – ironiškai sako R. Accorinti.
Tačiau R. Accorinti pripažįsta, jog kol kas neturi galios – jo rankose tik įrankiai galintys kažką pakeisti. Meras teigia, jog šiuolaikinės politinės institucijos suteikia paslaugas, tačiau jos pačios nėra galios centrai.
Vienas iš svarbiausių kovos laukų – kabantis Mesinos tiltas, kuris būtų pats ilgiausias pasaulyje, siektų net 3 kilometrus. Šis projektas kainuotų milijardus eurų, tačiau jo reikalingumas yra daugiau nei abejotinas. Būtina paminėti, jog tiltas yra ne ko kito, o Silvio Berluskonio sugalvotas ir stumiamas projektas, apie kurį jau kalbama daugiau nei dešimtmetį. Neverta net minėti, kokios gali būti tikrosios tilto statybos priežastys. Dar 2002 m. tas pats R. Accorinti užlipo ant 220 metrų aukštyje esančios keltuvo viršūnės ir parašė: “Tiltui – Ne”. Tuomet jis tebuvo protestuotojas, šiandien jis – meras. Tačiau ar vienas žmogus gali pakovoti prieš S. Berluskonio užgaidas?
R. Accorinti varstė daugybė durų, kad paaiškintų, kodėl šis tiltas nėra naudingas. Daugelis Mesinos žmonių iki tol laukė tilto statybos, kuri būtų užtikrinusi naujų darbo vietų bei sujungusi miestą su žemynine valstybės dalimi. Tačiau R. Accorinti visiems skelbia apie gamtai padarysiamą žalą, apie tikrąsias išlaidas ir mafijos veiklą. Atrodo, jog mero pastangos nėra bevaisės ir tilto statybų tikimybė mažėja. Vietoj jo R. Accorinti žada patogią ekologiškų keltų sistemą. Čia jis susidurs su dar vienais priešais – laivybos kompanijomis, kurios teikia dabartines plukdymo paslaugas.
Tiesa, meras skundžiasi žmonių antplūdžiu ir tuo, jog kiekvienas nori, kad jis lyg mesijas išpildytų jų norus. R. Accortini siekia kito – jog gyventojai susėstų su juo ir kartu ieškotų sprendimų kaip pagerinti savo padėtį. 59 metų vyras išvargęs, savivaldybėje jis dirba po 12-14 valandų per parą. Prieš keliolika metu Mesinoje jau buvo vienas meras iš užribio. Tai žvejys, norėjęs pakeisti miestelį, tačiau gana greitai nušautas mafijos užsakymu. R. Accorinti teigia, jog tęsdamas savo darbą jis taip pat mirs, tačiau šįkart ne nuo mafijos rankų, kuri nebėra tokia akiplėšiška. Šįkart nuo širdies smūgio – taip sako R. Accorinti draugai.
Parengta pagal Spiegel.de.
