1972 m. parašytoje knygoje „Limits to growth“ aplinkosaugos guru Dennis Meadow pranašo, jog po kelių dešimtmečių pasaulis susidurs su baisia ekonomikos griūtimi. Praėjus lygiai 40 metų pokalbiuose su žurnalistais D. Meadow neatsisako savo idėjų ir mano, jog jos po truputį pildosi. Savo pranašystėmis knygos autorius tapo vienu iš judėjimo už gamtos išsaugojimą tėvu, kuris bene pirmasis atkreipė dėmesį, kokią žalą daro milžiniškais tempais augančios ekonomikos, mobilumas ir besaikis išteklių vartojimas.
D. Meadow numatė, jog Žemėje toliau eksponentiškai augs gyventojų skaičius, o aplinkos naikinimas taps viena iš rimčiausių politikos temų. Didžioji ekonomikos griūtis dar neatėjo, tačiau D. Meadow nemano, jog ši pranašystė nebeišsipildys. Aplinkosaugininkas mato du galimus kelius: matyti pokyčius ir taikytis prie jų arba jų nematyti ir pokyčiams leisti griauti nusistovėjusią tvarką. Antruoju keliu pasaulis pasirinktų neišvengiamą suirutę.
Pagrindinėmis jėgomis galinčiomis nulemti ateitį jis laiko dvi turtingiausias sferas – verslą ir kariuomenę. Deja, nei viena, nei kita neatrodo suinteresuotos priimti žmonijai naudingus sprendimus. Pagrindinis jų tikslas pinigai ir galia. Užsiminus, jog technologinė pažanga leidžia gerokai sumažinti poveikį gamta, D. Meadow mano, jog tai nėra tos didelis pasiekimas, koks galėtų būti, jei šios pažangos kūrėjai, iš tiesų, rūpintųsi ateitimi, o ne savo pelningumu ar prestižu.
Garsiosios knygos autorius mano, jog žmonių prioritetai yra sudėlioti netinkamai. Tam ji pateikia iškalbingą faktą – medicinos korporacijos išleidžia daugiau pinigų prevencijai negu kovai su AIDS. Tai atrodo ironiška, tačiau atsakymas labai paprastas – turtingi žmonės plinka, o varguoliai serga AIDS. Medicinos kompanijos pirmiausiai tenkina pirmųjų poreikius.
D. Meadow tiki, jog žmonija atras naują energijos šaltinį, tačiau perėjimas link jo bus labai sudėtingas. Parėjimo metu bus globalinė sumaištis, bankrutuos ne tik įmonės, tačiau ištisos valstybės, kurių dabartinė galia slypi naftos resursuose. Tokiu būdu atsiras naujas galios pasiskirstymas.
Gamtos išteklių baigtis iki XXI a. pradžios buvo viena iš neteisingų aplinkosaugos guru ir kitų jo bendraminčių prognozių. Gamtos ištekliai ne tik nesibaigė, tačiau vis atrandami nauji jų telkiniai. Pavyzdžiui, naujausi tyrimai rodo, jog JAV jau netrukus turės daugiau naftos resursų negu turtingojo Saudo Arabija. Visgi D. Meadow pabrėžia, jog naujieji resursai, kurie jau atrasti arba kurie dar tik nuspėjami, bus žymiai sunkiau pasiekiami, todėl jų kaina bus didesnė. Be to, jie išteklių problemą atitolins nebent keliems dešimtmečiams. Vienintelė paguoda, jog mes patys galbūt išvengsime chaotiškos naftos išteklių pabaigos.
Taigi D. Meadow vis dar įsitikinęs, jog didžioji pasaulio suirutė įvyks šiame amžiuje, nors nebeprognozuoja tikslios datos. Aplinkosaugininkas gana mįslingai užsimena, jog kai kurios valstybės ir ekonomikos jau griūna, tačiau pasaulis vis dar nenori to pastebėti. Blogiausia, jog vienu metu žmonija gali pajausti tiek išteklių stygių, tiek realius klimato pokyčius, tiek ekonomikos griūtį.
Parengta pagal užsienio spaudą.
