Milijonai amerikiečių šiais metais ėjo iš proto dėl Pietų Korėjos repo žvaigždės Psy ir jo superhito „Ghangam style“, ir nė nenutuokė, jog šis korėjietis yra pasižymėjęs antiamerikietiškų protestų veikėjas. Pasirodo, Psy yra dalyvavęs dvejuose antiamerikietiškuose koncertuose. Tiesa, jau spėjo už juos atsiprašyti. Tačiau amerikiečių atlaidumas vis vien stebina, atlikėją, kuris yra dainavęs dainą su žodžiais „Žudyk tuos jankius“ dalyvaus JAV vykstančiame kalėdiniame labdaros koncerte. Psy atliekamas kūrinys, beje, yra daugiausiai kartu Youtube peržiūrėtas vaizdo įrašas. Tačiau problema yra ne vien Psy ar jo išsišokimai. Politologai gvildena klausimą, kodėl vieni iš artimiausių JAV sąjungininkų Pietų Korėja darosi tokia priešiška šiai valstybei.
Kai kurie JAV žurnalistai atrodo pakraupę. Jie nesupranta kaip jų tautiečiai gali toliau šypsotis Pietų Korėjos žvaigždei ir kviesti ją į vieną iškiliausių Kalėdinių renginių. Tai lyg pasikviesti prie Kalėdų stalo teroristams prijaučiantį musulmoną. Pirmasis antiamerikietiškas pasirodymas vyko prieš dešimtmetį. Jo metu Psy vilkėjo raudonus rūbus, veidą išsidažęs auksine spalva, o į sceną įvažiavo dekoracinė JAV karinio tanko kopija – minia šėlo iš pasitenkinimo, jog Psy pašiepia amerikiečius. Tačiau šis pasirodymas dar galėtų būti pamirštas. Žymiai radikaliau atrodo 2004 metų pasirodymas, kuriame buvo atliekama daina „Dear American“ (aut. past. „mielas amerikieti“). Dainoje skambėjo tokie žodžiai:
Nužudyk tuos jankius, kurie kankino Irako belaisvius,
Nužudyk tuos jankius, kurie įsakė kankinti,
Nužudyk jų dukras, motinas, marčias ir tėvus,
Nužudyk juos visus lėtai ir skausmingai.
Daina buvo ne paties Psy kūrinys, tai perdainuota metalo grupės N.E.X.T. darbas, tačiau tai vis tiek menkai pateisina dabar Amerikoje dievinamą Pietų Korėjos muzikos žvaigždę. Žinoma, tuo metu iškilęs skandalas dėl Irako kalinių kankinimo papiktino daugelį ir ne tik Pietų Korėjos gyventojų, tačiau tokių dainų atlikimas nepuošia į labdaros koncertą kviečiamo reperio.
Eiliniai amerikiečiai apskritai mažai žino apie tokią Psy praeitį. Lygiai taip pat daugelis apskritai nenutuokia, jog viena artimiausių JAV sąjungininkių jau gerą dešimtmetį puoselėja negatyvius jausmus. Jie nesuprastų, kaip korėjiečiai gali jų nemylėti, jeigu amerikiečiai kovėsi ir žuvo Korėjos kare.
Psy ir jo garbinimas Amerikoje yra tik vienas pavyzdys, jog amerikiečiai nenori matyti, kokie nemėgstami yra net tarp savo artimiausių sąjungininkų. Pasirodo, jog kitoje Ramiojo vandenyno pusėje į juos žvelgiama kiek kitaip, nei įsivaizduoja jie patys. Tai kas gi atsitiko, jog JAV nebėra mėgstama nei Pietų Korėjoje, nei toje pačioje Japonijoje? Juk tai demokratinės laisvos rinkos valstybės, kuriose gyvena tūkstančiai JAV karių.
Vienu iš skausmingų lūžių tarpusavio santykiuose buvo 2002 m. incidentas, kuomet viena iš JAV karinių pajėgų transporto priemonių nelaimingo atsitikimo metu mirtinai sužalojo dvi paaugles korėjietes. Kadangi amerikiečiai šioje zonoje veikia pagal tarpusavio sutikimą incidentas buvo pavadintas nelaimingu atsitikimu karinės operacijos metu. Bausmė už ją palikta JAV jurisdikcijai. Priemonės pilotai buvo nubausti, tačiau tai nepatenkino vietinių gyventojų.
Incidentas atrodo ne toks ir didelis, tačiau ažiotažas buvo milžiniškas. Prasidėjo mėnesius trukę protestai prieš JAV karinius dalinius P. Korėjos teritorijoje. 75 proc. Korėjiečių apklausose teigė nemėgstantys arba nekenčiantys amerikiečių. Įdomiausia, jog šių idėjų centrais tapo universitetai. Akademinė visuomenė, kuri turėtų užkirsti kelią neapgalvotiems visuomenės protestams ir maištui, šiuo atveju patys kurstė antiamerikietiškas idėjas.
Tačiau 2004 metų įvykiai buvo dar komplikuotesni. Tais metais Al Qaedos veikėjai paėmė į nelaisvę P. Korėjos misionierius dirbusius Irake ir reikalavo, jog šalis atšauktų savo pažadus į Iraką pasiųsti dar per 3000 karių. P. Korėja atsisakė paklusti grobikų reikalavimams, tuomet pasirodė žiaurus egzekucijos įrašas, kuriame nuskambėjo tokie žodžiais: „Korėjos piliečiai, jūs buvote įspėti. Jūsų kariai čia yra ne dėl Irako gerovės, o dėl Amerikos prakeiksmo“. P. Korėjos gatvėse vėl pasirodė minios protestuotojų, kuriems nusibodo šalies bendradarbiavimas su Amerika. Demonstracijose buvo girdimi aidai apie istorinę korėjiečių imperijos galybę ir pasididžiavimas šalimi, kuriai nebereikia būti po JAV sparneliu.
Dar labiau už šiuos už šiuos pavienius incidentus nerimą dėl dvišalių santykių kelia „Saulėkaitos politika“, kuria siekiama pagerinti Šiaurės ir Pietų Korėjų santykius. Žinoma, jog Šiaurės Korėja nenorėtų leistis į geresnius santykius žinodama, kokia artima Vakarams yra Pietų Korėja. Dar 2003 m. valstybės departamentas savo pranešime paskelbė, jog šios politikos metu keliamos antiamerikietiškos nuotaikos, kurios gali pakenkti aljansui su JAV.
Apskritai toks P. Korėjos elgesys nėra stebėtinas. Šalys, kurių ekonomika auga tokiais tempais dažnai pajaučia didelį pasididžiavimą savo šalimi, ir nenuostabu, jog jas pradeda erzinti milžiniškos kitų šalių karinės pajėgos jų teritorijoje. Visgi nepaisant pastarojo dešimtmečio protestų JAV ir toliau laiko P. Korėjoje didelę karinių pajėgų bazę ir nepanašu, jog kažkas galėtų pasikeisti.
Pop kultūros produktas Psy ir dėl jo kilęs skandalas tėra tik iliustracija, jog pasaulis keičiasi, buvę artimi sąjungininkai pradeda jausti tarpusavio įtampą. Be to, P. Korėja nėra vienintelė valstybė, kuriai pabodo JAV kaip „Didžiojo brolio“ vaidmuo. Įdomiausia, jog patys amerikiečiai nepastebi arba nenori pastebėti, jog yra nemėgstami ir kviečiasi tokius atlikėjus kaip Psy į savo iškilmingiausius renginius.
