Rinkimai JAV, kuriuose užtikrintai laimėjo D.Trumpas, sukėlė nemenką šurmulį ir Lietuvoje. Vienpusiškas rinkimų kampanijos nušvietimas stambioje komercinėje žiniasklaidoje sukūrė situaciją, kuomet dažnas lietuvis nežino kaip reaguoti ir apskritai ganėtinai menkai žino apie JAV rinkimų ir politinės sistemos ypatumus.
Su klausimu „Who is Mister Trump? „ ir kaip JAV rinkimai paveiks padėtį pasaulyje, kreipiamės į ekspertą, buvusi ilgametį JAV diplomatą, o dabar asociacijos „Nacionalinis Interesas“ koordinatorių užsienio ryšiams Algį Avižienį.
-Gerb. Algi, tai vis tik D.Trumpo išrinkimas tikrai yra unikalus įvykis ar JAV istorijoje buvę ir daugiau tokių netikėtumų ?
-Unikalu JAV istorijoje tai, kad šiam kandidatui į prezidentus pavyko laimėti, nežiūrint tai, kad beveik visas politinis, ekonominis ir kultūrinis elitas buvo nusistatęs prieš jį. Prezidentas Reaganas laimėjo 1980 m., nežiūrint didžiulės liberalios opozicijos jam. Bet Reaganą palaikė nemenkos ir pasiturinčios konservatorių jėgos. Tik dalis elito buvo prieš jį. O Trumpo atveju beveik visa taip vadinama politinė klasė su panieka žiūrėjo į jo prezidentinius gebėjimus, programą ir šansus laimėti.
Kas įvyko per paskutinius tris dešimtmečius nuo Reagano laikų? Manau, kad politinės klasės pažiūrų spektras labai susitraukė, sustabarėjo, įsivyravo taip vadinamas „politinis korektiškumas.“ Per tą laiką įvyko didelė ekonominės finansinės jėgos ir kartu su tuo žiniasklaidos kontrolės koncentracija. Stambusis, tarptautinis kapitalas labai sustiprėjo per šį laikotarpį ir tapo nepaprastai arogantiškas. Globalizacijos procesas, kurį aš šiaip vadinčiau pasaulio užvaldymo procesą, įgavo kone dievišką aspektą, tapo „nesustabdomu“ reiškiniu, jį pradėjo traktuoti lyg tai būtų koks gamtos dėsnis, panašus į žemės traukos jėgą arba saulės spinduliavimą. Prieštaravimas globalizacijai buvo laikomas kova prieš vėjo malūnus arba net iššūkiu prieš Dievą. Globalizacijos atmetimas tapo beveik nemoraliu reiškiniu. Į globalizacijos oponentus pradėta žiūrėti kaip į moraliai pakrikusius žmones, neva skatinantys neapykantą, ksenofobiją. Įtariama, kad, apsaugok Dieve, nacionalistai – tai užsimaskavę naciai.
Trumpas, kuris yra finansiškai nepriklausomas (nes milijardierius), nebijojo pradėti agresyvų puolimą prieš globalizaciją, laisvą prekybą, stambius finansininkus ir globalizaciją palaikantį elitą. Jis įžvelgė globalizacijos žalą jo mylimai Amerikai, globalizacijos silpnąsias vietas, ir jas smerkė ryžtingai, nevyniodamas žodžių į vatą. Jo mintims pritarė maždaug pusšimtas milijonų tautiečių, ypač baltieji darbininkai, kurių darbo vietas globalistai perkėlė į Kiniją ir Meksiką. Ten, tame Amerikos „Rust Belt“ (rūdžių ruožo) regione, kur stūkso apleisti gyvenamieji namai, tušti fabrikai ir uždaryti sandėliai, Trumpas skyrė daugiausia dėmesio, laiko ir pinigų; ten jis rado rinkiminę pergalę. Beveik kiekvieną progą, Trumpas kartojo, kad vardan globalistų pelno, 70 000 JAV gamyklų buvo perkelta į Kiniją, Meksiką ir kitas užsienio šalis. Gamyklų savininkams ir stambiems finansininkams – tai didžiulis pelnas, o paprastiems amerikiečiams tai atnešė bedarbystę, nusikaltimo bangą, narkotikų prekybą netikrumo dėl ateities jausmą. Trumpas pakartotinai įspėjo finansininkus ir stambius vadybininkus, kad jis uždės 35 proc. muitą importuojamiems į JAV produktams, jei tie produktai bus pagaminti užsienio gamyklose, kurias savininkai perkėlė iš JAV.
-Kiek realu, kad naujasis prezidentas įvykdys pažadus ? Ir kiek JAV prezidentus įtakoja aplinka?
-Geras klausimas. Atvykęs į Vašingtoną, Trumpas susirems su armija biurokratų, galingais lobistais, finansininkų talkininkais, milžinišką įtaką turinčia komercine spauda, NVO, politiniais akademikais, užsienio šalių atstovais. Jis bus verčiamas švelninti savo poziciją, ieškoti kompromisų, susitaikyti su „status quo.“ Jo komanda yra sulipdyta iš ne ypatingai revoliucinių elementų. Tai stambesnių firmų vadybininkai, respublikonai, kurių šaknys yra įaugusios į tą patį JAV elitą. Jo politiniai patarėjai jam patars elgtis atsargiai. Tūkstančiai biurokratų/vykdytojų bus pasiruošę sabotuoti jo radikalesnius veiksmus.
Manau, kad jis bandys bent kažkiek apriboti laisvą prekybą JAV naudai (tai galima vadinti protekcionizmu), sugriežtins valdžios veiksmus prieš nelegalius imigrantus, bandys pakeisti labai brangia tapusia Obamos sveikatos draudimo programą, paruošti šalies senstančios infrastruktūros modernizavimo programą, sumažins mokestinę naštą verslui, ypač smulkesniems ir vidutiniams verslininkams. Bet čia greitų pokyčių nesimato. Juk ir Kongresas turi daug kam pritarti. Visur vyks nuožmi kova su „status quo“ suinteresuotais rėmėjais.
Man tiesiog atrodo, kad Trumpui gresia pavojus įklimpti į nesibaigiančias kovas su labai galingu ir giliai Vašingtone ir New Yorke įsišaknijusiu elitu. Jei šios kovos tęsis per ilgai, ir ryškių pergalių nebus, paprastų amerikiečių laukia nusivylimas ir galbūt nusigręžimas nuo naujai išrinkto prezidento. Komercinė spauda nepraleis progos pateikti Trumpo iniciatyvas kuo tamsesnėje šviesoje.
Jei Trumpas nuoširdžiai norės iškovoti kardinalių pokyčių, jam reikės sukurti kažką panašaus į „Amerikos aljansą“, JAV piliečių judėjimą arba organizacinę struktūrą, kuri būtų įsikūrusi visoje JAV ir kuri būtų paremta alternatyviąja žiniasklaida ir nepriklausomu finansavimu.
Trumpas rinkiminės kampanijos metu dažnai kalbėjo apie jo suburtą piliečių judėjimą prieš Vašingtono ir „Wall Street“ elitą. Jei jis norės patvarių pasiekimų, jis turės šią idėjinę koncepciją paversti organizacine realybe. Tada, kai elitinės jėgos pradės blokuoti jo programą, jis galės vėl leistis į keliones po JAV miestus, kur ir vėl suburtų savo rėmėjų gretas ir darytų kontrspaudimą elitui. Jei to nepadarys, tai visai įmanoma, kad Trumpo vaidmuo liks daugiau principinis, simbolinis. Aišku, ir tai geriau nei H. Clinton pergalė, kitaip sakant, „status quo“ palaiminimas per šiuos rinkimus.
-JAV yra labai stiprus ginklų gamintojų „lobby“, o tuo tarpu D.Trumpas žada mažinti karines operacijas užsienyje. Ar jam pavyks perlipti per karo pramonės interesus?
-Rinkiminės kampanijos metu, Trumpas nuolat kartojo, kad jis neparėmė JAV puolimo prieš Iraką. Tai yra optimistinis ženklas. Bet jis taip pat dažnai kritikavo Obamos pastangas sureguliuoti santykius su Iranu. Tad man neaišku ar jis nori grįžti prie konfrontacijos su Iranu. Tai būtų didžiulė nelaimė JAV ir likusiam pasauliui.
Trumpo parama Izraeliui yra akivaizdi ir jis susilaukė stambios pro-Izraelio „lobby“ paramos. Todėl lieka didelis klausimas, ar jis norės sureguliuoti karinę įtampą Vidurio Rytų regione, spausti Izraelį, kad nebeplėstų savo teritorijos arabų žemių sąskaita.
Prezidento Obamos Vidurio Rytų politiką Trumpas kritikavo kaip nemokšišką, bet deja, Trumpas aiškiai nepasisakė už tai, kad JAV turėtų sumažinti karinę intervenciją Vidurio Rytų regione. Juk dalinai dėl šių nelaimingų JAV iniciatyvų, kilo pabėgėlių krizė, susikaupė milžiniška JAV skola, kurią Trumpas nuolat smerkė.
Naujai išrinktasis prezidentas taip pat daug kalbėjo apie tai, kad neva JAV karinės pajėgos yra smarkiai nusilpusios. Tuo tarpu yra aišku, kad pasaulyje nėra karinės jėgos, kuri būtų stipresnė nei JAV. Šioje srityje man lieka daug neatsakytų, labai svarbių klausimų.
-Rusijos klausimas buvo vienas iš dažniausiai keliamas rinkimų debatų metu ir net D.Trumpo priešininkai aktyviai skleidė teiginius esą kandidatas „prorusiškas“. Ar JAV apskritai yra bent teorinė galimybė, kad aukštas politikas gali veikti kitos valstybės naudai?
-Tokie kaltinimai yra nerimti. Spėčiau, kad Trumpas rimtai pabandys atstatyti konstruktyvesnius ryšius su Rusija. O Rusija, manau, yra suinteresuota tuo, kad pasibaigtų ekonominės sankcijos prieš ją. Esminis klausimas bus Ukraina. Nuo Ukrainos krizės ir prasidėjo dabar jau tapusia rimta įtampa tarp Vakarų ir Rusijos. Dėl jos ir mūsų elitas nuolat nerimauja dėl Lietuvos saugumo. Bet Ukrainos krizė kilo dėl Vakarų pastangų įtraukti Ukrainą į NATO ir ES. Rusijos veiksmų aš nepateisinu, bet galiu suprasti, kad čia esama daug reagavimo į Vakarų ekspansiją aspektų.
Spėčiau, kad Trumpas eventualiai bandys pripažinti Rusijos Krymo ir rytinių Ukrainos sričių aneksiją mainais už Maskvos palankesnę politiką Vidurio Rytuose, Kinijoje ir Rytų Europoje apskritai. Jei tai pavyktų, tai JAV galėtų sutaupyti daug lėšų, tarkime savo infrastruktūros taisymui ir naujų darbo vietų kūrimui. Tada ir JAV kariuomenę būtų galima modernizuoti racionaliau, jei tai apskritai yra reikalinga, bet nereikėtų bankrutuoti JAV iždo rungtyniaujant ginklavimosi srityje su Rusija.
-Rinkimų kampanijos metu buvote JAV. Ar tai, ką pamatėte, buvo lygiavertė kova? Kaip kandidatų atžvilgiu laikėsi JAV didžioji žiniasklaida?
-Apie stambiosios žiniasklaidos vaidmenį šiek tiek jau užsiminiau anksčiau. Mano nuomone, dar niekada JAV žiniasklaida nebuvo tokia šališka kaip per šią pasibaigusią rinkiminę kampaniją. Panašiai kaip ir Vokietijoje, kur opoziciniai judėjimai nuolat kalba apie „Lugenpresse“ (meluojanti žiniasklaida), taip ir Trumpas nepraleido progos pulti komercinės žiniasklaidos neobjektyvumą jo atžvilgiu. Rinkiminės kampanijos metu, beveik kiekvienos kalbos metu, Trumpas atkreipė savo klausytojų dėmesį į „nesąžiningus“ žurnalistus, kurie paprastai stovėdavo jiems specialiai skirtuose aptvaruose salėse ir kitose susirinkimo vietose. Po tokių „pasveikinimų“ publika gana piktokai nušvilpdavo susirinkusius žurnalistus.
Stambiosios žiniasklaidos priešiškumas nacionalistams niekur nedings, nei JAV nei Europoje. Kaip jau minėjau anksčiau, Trumpui vertėtų įdėti dideles pastangas į alternatyvios žiniasklaidos plėtrą. Kiti nacionalinių valstybių šalininkai Europoje ir pas mus turėtų stengtis dar daugiau stiprinti alternatyvius žinių perdavimo kanalus.
-D.Trumpo išrinkimas neišvengiamai įtakos procesus Europoje. Kokie tai gali būti procesai?
-Čia galima labai ilgai kalbėti apie platų spektrą problemų, bet sustosiu prie mums (nacionalinių valstybių šalininkų) rūpimų klausimų. Žinoma, Trumpo pergalė labai teigiamas psichologinis momentas mums ir neigiamas poveikis globalizacijos (vieno pasaulio valstybės kūrėjų) puoselėtojams. Dabar jau matome visą eilę globalistų rinkiminių katastrofų eigą (nacionalistų judėjimų iškilimas į pirmaujančias vietas visoje eilėje Europos šalių), Brexit referendumas, būsimieji rinkimai Austrijoje ir Prancūzijoje. Įdomu tai, kad stipriausius smūgius globalistai patiria tose šalyse, kuriose tarptautinė bei tariamai laisva prekyba ir finansai ilgiausiai ir stipriausiai yra įsišakniję (Anglijoje ir JAV). Matyt, ten ir paprasti žmonės daugiausia pajunta neigiamas globalizacijos pasekmes.
Politinėje kovoje labai svarbi yra įsibėgėjusi jėga. Jeigu paprasti piliečiai mato, kad globalizaciją (arba ją galima Lietuvoje pavadinti ir integraciją į Vakarų struktūras) vis daugiau atmeta kitų šalių balsuotojai, tai padrąsina oponuojančius aktyviau veikti ir savo šalyje. Eilinis žmogus nenori remti pralaimėjančios pozicijos, jis nori žengti kartu su laimėtojais.
Itin džiaugsmingai Trumpą pasveikino Anglijos politikas N. Farage, Brexit krikštatėvis ir artimas Trumpo bendražygis, bei Prancūzijos Nacionalinio Fronto vadė M. Le Pen. N. Farage pareiškė, kad Trumpo sėkmė yra dar reikšmingesnė pergalė nacionalinių valstybių šalininkams nei pats Brexit referendumas. Le Pen atstovas pareiškė, kad JAV rinkimai rodo, kad globalistų pasaulis griūna o nacionalistų pasaulis yra sparčiai statomas.
Labai stiprų psichologinį smūgį patyrė Vokietijos A. Merkel su savo katastrofiška „atvirų durų“ migrantams pozicija. Merkel dabar nebeturės vieno iš savo pagrindinių užsienio rėmėjų, JAV Prezidento Obamos. Trumpas ne kartą yra griežtai ir net žiaurokai pasmerkęs Merkel vedamą migrantams palankų kursą.
-Ar Lietuvos elitas ir stambioji žiniasklaida nepadarė klaidos ypatingai atvirai remdama H.Clinton? Kokias pasekmes mums turės D.Trumpo išrinkimas?
-Nemanau, kad Trumpo administracija ims taikyti mums sankcijas dėl Clinton rėmimo. Bet stebina lietuvių elito atstovų aklumas statant visas kortas ant globalistų pergalės ir JAV neo-konservatorių militaristinės programos. Pastarieji neo-konservatoriai yra galingi, bet jų nepalaiko masė amerikiečių. Dauguma JAV piliečių net nežino, kas tai per sektą yra neo-konservatoriai. Turėjo tik atsirasti tinkamas politikas, kuris sugebėtų išnaudoti šio elito silpnąsias pusės, suduoti stipresnį smūgį, ir jau visas Vakarų pasaulis dreba nuo patirto šoko.
Nacionalizmas grįžta, tai yra rimta jėga, jis remiasi stipresne logika nei globalistų vizijos. Juk logiška sutelkti dėmesį ir jėgas į savo artimiausią aplinką ir neišsklaidyti energijos po visą pasaulį. Juk būtent šitą kelią mums siūlo globalistai. Trumpas privers mūsų elitą rimčiau pažiūrėti į nacionalizmą. Bet ar jis ko nors išmoks, tenka abejoti. Man pradeda atrodyti, kad Lietuvos valdantieji liks tarp paskutiniųjų keleivių skęstančiame globalistų laive. Todėl mūsų visuomenė turi sustiprinti jėgas aštresnei kovai prieš šitą pasaulio nelaimę.
-Ačiū už pokalbį.
Kalbino Vitalijus Balkus
