Kontaktai      Rašykite mums       KK TV       Siūlo darbą       Foto       Prenumerata Lietuviškai По-русски English
turgelis.net
2021 Gruodis 3 Penktadienis
 

Nutylėta nepriklausomos Lietuvos muitinės atkūrimo istorija – nuo Vilniaus OMON’o užpuolimų iki Medininkų žudynių (2)

2021-10-14 14:06 | Naujienos | Komentarų (45)

Muitinės kūrėjai „Karšto komentaro“ redakcijoje. KK nuotr.

Giedrė Gorienė

Medininkų žudynių minėjimo 30-mečio išvakarėse per LRT pamatę pusiau dokumentinį, pusiau meninį filmą „Postas aušroje“, turėjusį nušviesti devynis mėnesius su OMON’u trukusį karą Lietuvos pasienyje, Lietuvos muitinės kūrėjai – Janina Petrauskienė, pirmoji geležinkelio muitinės posto viršininkė ir geležinkelio posto įkūrėja, Vytas Petras Petruškevičius, pirmas Lavoriškių muitinės posto viršininkas, Trakų muitinės posto įgaliotinio tarnybos vyr. inspektorius, pirmas nufilmavęs Medininkų žudynių vietą (juosta dingo prokuratūroje), Stasys Navikas, Medininkų muitinės poste dažniausiai nukentėjusios pamainos inspektorius, Algimantas Meseckas, Lavoriškių muitinės poste nukentėjęs trečio užpuolimo metu, Romualdas Janušauskas, Lavoriškių muitinės nukentėjęs pirmo užpuolimo metu – susirinko „Karšto komentaro“ redakcijoje, kur pasidalino iki šiol viešoje erdvėje nutylėtais istoriniais prisiminimais.

OMON: girti ir įsiutę

-Kaip atkūrus muitinę veikdavo Vilniaus OMON’as?

Romualdas Janušauskas: -Tai buvo sausio 27-ą, netrukus po sausio įvykių. Kai mus užpuolė, buvo apie pusę aštuonių vakaro. Kadangi žiema, tamsu, mes, kaip armijoje, pasidalinome budėti po dvi valandas. Lavoriškių muitinės poste kelias matėsi tiesiai – ar kas atvažiuoja. Petras Marčiulaitis striukę užsimetė ir išėjo. Mes su Kavaliausku Vytu likome vagonėlyje. Tylu, tylu. Ir staiga… kaip pradėjo šaudyti į vagoną!

-Šaudyti?!

Romualdas Janušauskas: -Taip, šaudė tiesiai į vagoną! Aš Vytui tik surėkiau: „Vytai, desantūra!“, ir sukritom ant žemės. Ir po to girdim: „Vychodi po odnomu! Ruki za golovu!“ („Išeikit po vieną! Rankas už galvos!“). Aš pirmas, atrodo, išėjau. Jie stovėjo pusračiu, su kaukėmis, automatus į mus atstatę. O šaltis tada buvo… Kokie dvidešimt penki laipsniai šalčio. Privedė prie šlagbaumo, tiesiog rankos lipo prie jo.

-Be pirštinių?

Romualdas Janušauskas: – Be pirštinių, be nieko! Kaip buvom, taip ir išvarė. Dar pažiūrėjau, kur Petras Marčiulaitis – žiūriu, palei vagonėlį guli… Ir nežinau, kas jam? Nes guli galvą nuleidęs. O Kavaliauską Vytą prie „viliuko“ nuvedė.

Daužė mus abudu ir man sako: „Golovu vniz, niesmatrietj nikuda po storonam“ („Galvą nuleisk žemyn ir nežiūrėk nieku į šalis“).

Vienas lietuvis tada dar lietuviškai pasakė, kad ant Petro striukės ženklas „muitinė“, o ne „krašto apsauga“. Omonininkai turbūt tada galvojo, kad čia krašto apsauga budi, o ne muitinė.

Tuomet jie kažką tarpusavyje pasišnekėjo, mus prie sienos pastatė. Vytas Kavaliauskas ir sako: „Na, ką, švino gausim ar guminėm?“ Atsisveikinome vienas su kitu, galvojom: viskas, nukals. Tik… seriją iššovė į viršų ir išvažiavo.

-Virš jūsų galvų?

Romualdas Janušauskas: -Taip, virš galvų. Tuo metu šūvius išgirdo toks žmogelis, kuris iš Baltarusijos važiavo su „Žiguliu“ ir kuriam padangą nuleido. Išgirdęs tuos šūvius, jis atvažiavo iki mūsų ir nuvežė į dirbtuves, kad galėtume pasiskambinti. Pasiskambinome į Muitinės departamentą, pasakėme, kad mus užpuolė ir kad neturime kaip pranešti Medininkų postui – nes jie telefono dar neturėjo, budėjo tik antra pamaina.

O tą liepos 31-os naktį, kai sušaudė vyrus Medininkuose, aš dirbau Lavoriškių poste. Tarp pamainų buvo tokia tradicija: jeigu ką, vyrai, skambinkit. Tai jie iš Medininkų posto dar skambino pusę dviejų nakties – dar tada viskas buvo tvarkoje. O kai juos sušaudė, mes nieko net nežinojom. Iš prokuratūros mums niekas nepranešė.

-Grįžtant į sausio 27-ą: OMON’as buvo atvažiavęs?

Romualdas Janušauskas: -Taip, OMON’as.

-Nes jūs pasakėt „desantūra“?

Romualdas Janušauskas: -Kai pasigirdo šūviai, mes vagonėlyje viduje buvom, ir aš nemačiau. Kritom ant žemės, kad nekliudytų, nes šaudė į vagoną. O kai išėjom, jie su kaukėm buvo, su automatais.

Ir kas jautėsi – alkoholio kvapas. Tokia smarvė sklido… Gerta buvo ne vieną dieną.

-Sakėt, jog iš tų užpuolikų kažkas lietuviškai kalbėjo?

Romualdas Janušauskas: -Taip, jis pasakė, kad „čia ne tie“. Daugelis omonininkų ir lietuviškai mokėjo.

Janina Petrauskienė: -Ir omonininkų vadas Makutynovičius lietuviškai kalbėjo.

-Pirmą kartą išgirdau, kad Vilniaus omonininkai šaudydavo. Visus dešimt metų – kiek dariau žurnalistinį tyrimą apie Medininkų žudynes, man buvo teigiama, kad Vilniaus omonininkai nešaudydavo.

Vytas Petras Petruškevičius: (garsiai nusijuokė).

Romualdas Janušauskas: -Kaip nešaudė? Visas vagonas suvarpytas!? Ir dar, beje, kai jie mus su automatų buožėmis daužė, pora šovinių iškrito – mes į prokuratūrą pridavėm.

-Ir kokia baigtis?

Romualdas Janušauskas:– Po to buvo teismas ir… viskas. Nieko. Nekalti.

-Tai ko tiems omonininkams iš jūsų reikėjo?

Romualdas Janušauskas: -Sakė: „Oružije“. Pas mus ieškojo ginklų. Bet sakiau: „Nėra pas mus jokių ginklų“.

Stasys Navikas: -Tiesiog ta misija buvo įbauginti, prigąsdinti – kad nestovėtume prie Lietuvos sienos.

Romualdas Janušauskas: -Per tą užpuolimą muitininko Petro Marčiulaičio televizorių „Šilelis“ sudaužė. „Vyrai, dabar žinau, kaip gauti infarktą“, – po to užpuolimo pasakė jis. Ir, beje, po to jam ir prasidėjo bėdos su širdimi…

Stasys Navikas: -Neoficialiai mums leisdavo poste porą valandų naktį numigti. Ir jeigu aš eidavau numigti, tai guldavau už kokio stalo, už spintos – ne ant lovos, bet ant čiužinio, ant žemės. Nes maniau, kad jeigu jau šaus atvažiavę, pagėrę per tą vagonėlį, tai kad kulka ne taip greitai pasiektų.

-Tai saugodavotės?

Romualdas Janušauskas: -Kai mane užpuolė…

Stasys Navikas: -Jeigu jau šaudė vienur… Jie gi neprognozuojami!

Algimantas Meseckas: -Jie važiuodavo į postą ir nors jų daug, bet juk nežinodavo, kas poste gali įvykti. Gal stovės apsauga? Gal koks susišaudymas? Ir „dėl drąsos“ „paimdavo“. Iš čia ir, kaip sako, kvapas. Aš taip galvočiau. O paskui įsidrąsino, kai pamatė, kad niekas nesipriešina.

Romualdas Janušauskas: -Postus puldinėjo iki pučo…. Kai OMON’as skilo per pusę, dalis omonininkų nuėjo į „Arą“. Ir būdavo, kad OMON’as atvažiuoja ir tie „ariečiai“, kurie buvo iš jų išėję, išeidavo, su jais pasikalbėdavo, ir tada omonininkai apsisukdavo ir išvažiuodavo.

Ir būdavo kartais įspėjimų – paskambindavo, net nežinau iš kur: „Vyrai, pas jus OMON’as važiuoja“. Tada pasiimdavom dokumentus ir žiūrėdavom, kas iš kur atvažiuos.

Muitinės kūrimas – jokių raštiškų įsakymų

Vytas Petras Petruškevičius: -Dar norėčiau sugrįžti prie muitinės kūrimo pradžios. Jums (kreipėsi į Janiną Petrauskienę) žodžiu pasakė, kad reikia geležinkelio muitinę organizuoti?

Janina Petrauskienė: -Žodžiu.

Vytas Petras Petruškevičius: -Nebuvo jokių įsakymų?

Janina Petrauskienė: – Ne. Žodžiu buvo pasakyta.

Vytas Petras Petruškevičius: – Ir aš tikrai nebuvau gavęs jokio įsakymo, kad reikia kurti Lavoriškių postą. Kai baigėsi sausio įvykiai, Vilniaus muitinėje nusprendėme, kad reikia ant kelių stoti. Be jokių įsakymų.

Beje, ar žinote, kodėl telefono linija pirmiausia buvo nuvesta į Lavoriškes? Parašėme ryšių ministrui Biruliui raštą. Birulis sako: „Vyrai, galiu duoti 300 metrų, turiu ministerijos žinioj“. O čia kabelio reikia 6,5 km! Ir gavom tą kabelį – Rygoje pas kareivius.

Buvo ir dabar yra Ryšių statybos valdybos viršininkas Jonas Raginis. Nuvažiavo, nupirko tą kabelį, parvežė.

Pradėjome derinti, kaip tiesti. Miškininkai: „Metai laiko truks, kol suderinsit, mišką reikia kirsti“. Savaitė laiko – kabelis į postą nutiestas, telefonas veikia. Nei Prunskienė (premjerė), nei Valickas (muitinės vadovas) apie šitą reikalą tada nežinojo. Tiesiog buvo pakalbėta rimtai, pasakyta, kad reikia Lietuvai turėti… Tas pats ir su Medininkų postu paskui: ir paėmė, ir padarė. Ir turėjom telefoną.

O tą 1991-ųjų liepos 30-osios rytą vienus vyrus išleidau į Lavoriškes, o kitus – į Medininkus – prie kino teatro „Tėvynė“ abi pamainas instruktavau. Pasakiau, kaip šiandien atsimenu: „Vyrai, nemiegokit ant laurų dar, OMON’as tikrai nemiega“. Musteikis visada prilaikydavo rimtą humorą: „Nu, tai ne, ne, nemiegam mes, mes dirbam“.

Aš tą dieną, išleidęs abidvi pamainas, su Robertu Petkevičiumi iš Muitinės departamento pasiėmėm vaizdo kamerą ir išvažiavom į Lazdijus filmuoti, kaip lazdijokai kyšius ima. Tai buvo vienintelė kamera Muitinės departamente. Nuvažiavom, nufilmavom, grįžom atgal temstant, gal kokia vienuolika buvo. Atrodo, buvom su tarnybine „Volga“ (Lietuvos muitinei buvau parvežęs iš Gorkio dešimt „Volgų“, bet visas jas sėkmingai išpardavė, tik viena liko, tai ją pakeičiau į „universalą“, nes ir tą būtų pardavę). Grįžęs kamerą įkišau į elektros kištuką, kad krautųsi, o Robertas su „Volga“ nuvažiavo į Vilnių. Aš gyvenau Lentvaryje.

Jau švito. Liepos 31-a. Skambina iš Muitinės departamento: „Nežinau, kas, bet Medininkuose labai blogai“. Pasigriebiau tą kamerą, sėdau į savo BMW – turėjau seną, bet gerą kupe, kuria ir kūriau muitines (arba Naruškevičius, Medininkų muitinės posto viršininkas, su „Žiguliu“ važiuodavo, arba Petruškevičius su BMW į postus važiuodavo). Atvažiuoju, moteris viena vaikščioja, toliau vyras nuėjęs. Nuvežti tiktai Šernas ir Rabavičius. Viskas. Švaru, tylu, paukščiukai čiulba, rytas brėkšta…

Kai aš pamačiau atidaręs namelio duris, kas ten padaryta, galima sakyti, amą praradau. Paskui, po kokios valandos ar pusantros, atvažiavo Misiukonis (VRM ministras), klausė pavardžių, aš dar negalėjau ištarti pavardžių. Paskui Paulauskas, prokuroras, atvažiavo.

Ir tikrai galiu duoti galvą nukirsti, kad Musteikis nušautas stovėdamas, o už vagonėlio lauke buvusi kraujo bala, manau, svetima. Nes vilkimo žymių, kad kas nors iš ten būtų nuvilkęs, nebuvo. Ten buvo kraujo bala, ir iš tos balos buvo paimta ir nunešta į mašiną, tikriausiai.

Tokie įspūdžiai buvo tą rytą…

-Medininkų byloje yra duomenų apie tai, kad vienas iš užpuolikų buvo sužeistas ir nugabentas į kariškių ligoninę Šiaurės miestelyje…

„Jūsų vyras tikrai neklaupė ir negulė“

Vytas Petras Petruškevičius: -Po to nuvykau į Muitinės departamentą ir savo filmuotą vaizdo juostą atidaviau Valickui (muitinės vadovui).

Užėjęs į Valicko kabinetą suskaičiavau, kad vaizdo įrašą žiūrėjo vienuolika žmonių. Dar manęs paklausė: „Gal norit dar peržiūrėti?“ Atsakiau, kad neturiu kada. Ir taip sunkiai jaučiausi. Ir išėjau.

Ir jau ryte Valickas gyrėsi, kad turi tą juostą ir ji buvo parodyta Seime.

Romualdas Janušauskas: -Ir kai mus užpuolė, Valickas sakė: „Vyrai, jeigu OMON’as atvažiuos, šypsokitės. Jeigu lieps vėliavą deginti, deginkite. Nekonfliktuokite“. Va, taip. Buvo toks pasakymas.

Vytas Petras Petruškevičius:– Toje juostoje (kuri iš Medininkų bylos dingo) buvo nufilmuotas ir mineralinio butelis. Per Medininkų žudynių 30-metį aš nuvažiavau, susiradau tą eglę – tada ten buvo gerai išstovėta, ne pusvalandį ten žmogus mynė. Ir ten buvo butelis nugerto mineralinio. Dar kai tyrėja atvažiavo su prokuroru, parodžiau: „va, čia būta“. Viskas buvo nufilmuota iki sodybos, kuri yra ant kalno. Ir per tą sodybą vėžės buvo nufilmuotos į mišką.

Viskas buvo nufilmuota – apie 40 minučių vaikščiojau, kol viską nufilmavau. Dvi skirtingas gilzes buvau pritraukęs prie kameros kaip pirštą. Nieko nėra!

Ir kai aš Konstantino Nikulino (Medininkų byloje nuteistas Rygos omonininkas) teisme buvau, tik įeidamas į salę pagalvojau, kad mane gali durniumi padaryti, todėl dar prieš posėdžio pradžią, o posėdyje buvo suplanuotas mano Medininkų žudynių vietoje filmuotos ir Valickui perduotos vaizdo juostos peržiūrėjimas, paprašiau, kad teismas užfiksuotų – kad juostoje turi būti tas, tas, tas. Išvardinau iš atminties penkis dalykus, kas turi būti mano filmuotoje juostoje. Ir juostos laikas turi būti baigęsis maždaug iki 7 val. ryto. Viskas tvarkoje, užfiksavo. Prasideda juostos peržiūrėjimas: juostos pradžia – 9.40 val., trukmė 8 minutės, nė vieno fakto, kurį aš išvardinau…

Ir tada prokurorai pradeda mane apklausinėti: „Tai kas ten buvo tose Lavoriškėse?“

-Medininkų žudynių byloje – apie Lavoriškių posto užpuldinėjimus?

Vytas Petras Petruškevičius: -Bet aš jiems pasakiau, kad apie Lavoriškes reikėjo klausti prieš 21 metus.

Ten, teisme, mane pirmą kartą po 20 metų pradėjo klausinėti apie Medininkus! Todėl pasakiau prokurorams, kad grįžtų prie temos, klaustų apie Medininkus – viską pasakysiu.

Jie norėjo kalbėti apie Lavoriškių postą. Paskui dar apie ką nors būtų paklausę ir galiausiai būtų pasakę, kad „jis nieko neatsimena“ arba „painioja kažką tai“. Taigi, klausimų neliko.

Tai va, tokie dalykai teisme darosi. Tokie prokurorai ten sėdi.

Tikrai labai gerai prisimenu, kaip buvo nušautas Musteikis. Ir Elytei, Musteikio žmonai, pasakiau: „Jūsų vyras tikrai neklaupė ir negulė“.

Janina Petrauskienė: – Ir jokio kilimėlio ten nebuvo.

Vytas Petras Petruškevičius: -Ir kai Kazokevičius rado po kilimėliu laikrodį po trijų dienų, tai nebuvo ten jokio kilimėlio prie durų. Nieko nebuvo. Pasakos, kai paklausai…

(Medininkų žudynių bylos pagrindas, kuriuo remiantis buvo nuteistas iki gyvos galvos Konstantinas Nikulinas – kad Kazokevičiaus (Medininkų muitinės posto pamaino viršininkas) žmona praėjus trims dienoms po žudynių prie įėjimo į vagonėlį po kilimėliu rado laikrodį; vėliau, po 20 metų, atsiradęs „anoniminis liudytojas“ paliudijo, kad iš savo draugų, kurie turi draugų Rygos OMON’e, girdėjo, jog Rygos omonininkas Ryžovas buvo susirūpinęs „dėl Medininkuose pamesto laikrodžio“ ir tą savo „susirūpinimą“ „išsakė Nikulinui“; kai Nikulinas jau buvo nuteistas, kitoje Medininkų byloje, kur už akių buvo teisiami dar trys Rygos omonininkai, Kazokevičius, teismo paklaustas apie tą laikrodį, jau sakė, kad tas laikrodis – pareigūno, ir jis nukrito už grotelių prie įėjimo į vagonėlį, kai tas pareigūnas plovėsi rankas – KK past.)

Keletas žodžių apie prokuratūrą

Vytas Petras Petruškevičius: – Ne tik ten, pasienyje, prokuratūra nedarė nieko. Prisimenu kaip šiandien vieną tokį atvejį. Tada baimės buvo visiems. Ir man tarp kitko (nes žmogaus prigimtis yra tokia, kad jis turi kažko bijoti).

Galite įsivaizduoti: į Lavoriškių muitinės postą atvažiuoja pilna mašina kailių. Ir kaip juos išimti? Nepasakyti, kad yra straipnis, kad draudžiama išvežti. Sakau: „Stumkit prie namelio, perskaičiuosim ir galėsit važiuot“. Vienas puola aiškinti: „Mes vežam į traktorius keisti, Lietuvai bus naudos“. Sakau, tvarkoj.

Algimantas Meseckas: -Taip, kailius mūsų pamaina skaičiavo. Atvažiavo iš Kauno, pateikė važtaraštį, jis mums pasirodė įtartinas.

Vytas Petras Petruškevičius:-Tai buvo brangūs kailiai, jų tuo metu nebuvo galima išvežti.

Algimantas Meseckas: – Audinių, lapių sidabrinių, sabalų… Jau buvo išdirbti pilnai. Žana, moteris, buvusi mūsų pamainoj, tada žiūrėjo į tuos kailius ir sakė: „Dieve, kaip aš tokių noriu“ (juokiasi).

Romualdas Janušauskas: -Buvo kalbama, kad tie kailiai kainavo apie milijoną rublių.

Algimantas Meseckas: – Mūsų vagonėlis buvo padalintas į tris dalis, tai viena dalis buvo pilnai kailiais užkrauta.

Vytas Petras Petruškevičius: -Ir kol jie skaičiavo tuos kailius, aš paskambinau policijai, prokuratūrai ir televizijai. Atvažiavo kelių policija ir Jogaila Morkūnas iš televizijos. Jis puola filmuoti ir jam kažką tie vežėjai pasakė. Jis prie manęs priėjo ir sako: „Jūs nebijot? Kas čia bus?“ Sakau: „Jūs dirbkit savo darbą, viskas čia bus gerai“.

Algimantas Meseckas: – Tą pačią naktį atvažiavo pilna krovininė mašina – vežė televizorius. Irgi važtaraštis vėl toks… Vėl sulaikėm. Ir dar viena krovininė mašina buvo, dabar jau neatsimenu su kuo. Tai stovėjo trys sulaikytos krovininės mašinos, du pasieniečiai su „bananais“ ir mes – trys muitininkai. Apsaugos – jokios.

Tada aš visais varpais pradėjau skambinti Muitinės departamentui, kad siųstų apsaugą, nes jeigu kas nutiks – užpuls, apiplėš ar sudegins, mane žemėn užkas. Tuomet atvažiavo pasienio tarnyba su ginklais ir visą naktį saugojo mus. Tiksliau, ne kiek mus, kiek tą krovinį. Mes ryte baigėm pamainą, tas krovinys liko. Jo likimo nežinau.

Vytas Petras Petruškevičius: – Viskas buvo atiduota prokuratūrai. Ir po dviejų ar trijų mėnesių kažkokiu klausimu užėjau į Gariūnus – berods muitinei užuolaidas reikėjo nupirkti. Žiūriu, kad vienas iš tų, kur vežė kailius, už prekystalio stovi ir sako man: „Na, kaip, muitininke? Kaip mano kailiai? Va, gavai“, – parodė špygą.

-Ir ką jūs turėjote gauti?

Vytas Petras Petruškevičius: -Prokuratūroje pasibaigė visi reikalai – jokios eigos.

„Jokių paskaitų apie patriotizmą niekas neskaitė“

Janina Petrauskienė: – Dar norėčiau sugrįžti prie muitinės užpuldinėjimų. Mums, geležinkelio poste, buvo truputį lengviau, nes dirbome prie žmonių – daugiau žmonių buvo, jie nedrįsdavo pulti. Aerouoste tas pats. Bet vis tiek ta įtampa buvo.

Vilniaus geležinkelio poste buvo du išėjimai, durys. Kai nebūdavo traukinių, visi muitininkai būdavo patalpose. Bet kai prasidėjo postų užpuldinėjimai, pamainos viršininkas paskyrė, kad du nuolat budėtų ant laiptų – kad, jeigu kas, jog spėtų pranešti, kad išbėgtų. Bent apsidrausti. Ir man turėdavo skambinti, ypač po karštų įvykių, naktį kas valandą.

Tačiau svarbiausia, kad iš muitinės postų tada niekas neišėjo: „Ai, aš bijau“. Nei po įvykių.

Vytas Petras Petruškevičius: -Tikrai neskaitėm paskaitų apie patriotizmą. Nebuvo nei „politrukų“, nei partinių. Paprasčiausiai žmonės jautė savo pareigą, matė aiškesnę, geresnę ateitį ir dirbo.

Janina Petrauskienė: -Aš niekad nepamiršiu Laimutės Kubilienės. Ji atėjo į muitinę maždaug už savaitės ar dviejų po manęs. Ji buvo paskirta organizacinio skyriaus vadove (visą organizacinį darbą tempė ji ant savo pečių). Ir kartą, tai buvo pavasaris, ji nuvažiavo į vieną muitinės postą – ar Lavoriškes, ar Medininkus, dabar neprisimenu, bet prisimenu, kad tada labai lijo lietus. Tada muitininko uniformų dar neturėjom, šlagbaumus atidarydavo rankiniu būdu. „Dieve, – pasakojo, – nuvažiuoju, inspektorius šlapias visas, su raišteliu muitinės, ir atidarinėja rankiniu būdu šlagbaumą… Kaip man jo gaila buvo…“

Dirbo žmonės, dirbo. Niekas nieko nesakė. Reikėjo, atėjo žmonės ir dirbo. O dabar kas nors taip dirbtų?

O iki Sausio 13-osios visi mūsų vyrai ėjo į Aukščiausiąją Tarybą…

Romualdas Janušauskas: -Su armatūrom.

Vytas Petras Petruškevičius: -Taip, buvo mūsų būrio ginklanešys – su Kavaliausku užlenkė armatūros galus, atnešė gintis. Atėjom į Aukščiausiąją Tarybą sausio 9-ą, išėjom 17-ą.

Janina Petrauskienė: – Tada parduotuvėse nieko nebuvo, ir mes su Laimute ėjom į parduotuves pas vedėjas, kad nupirktume vyrams dešros, duonos. Darydavome sumuštinius, vyrai neduos pameluoti, ir jie aprūpinti išeidavo į Aukščiausiąją Tarybą.

Vytas Petras Petruškevičius: -Arba maistą perduodavo į Aukščiausiąją Tarybą per langą.

Romualdas Janušauskas: -Aš tai prisimenu cepelinus.

Janina Petrauskienė: -Taip, Laimutė privirė (nusijuokė).

Bet buvo ir toks vienas, kuris per sausio įvykius atėjo ir pasakė: „Aš nenoriu likti mėsos gabalu“. O jis jau buvo įformintas. Bet apsisuko ir… išėjo.

Aišku, jis buvo atleistas. Bet kai jau viskas nurimo, gal po metų, jis sėkmingai sugrįžo atgal.

Ir tada aš Savickui (Vilniaus muitinėje atsakingas už ūkį) pasakiau: „Kaip žmogus gali žiūrėti į akis?“ Bent jau būtų nepasakęs, jog kurie liko – tai „mėsos gabalai“… Jeigu tu bijai, gal dėl šeimos, tai išeik oriai ir nesakyk. Bet mestelėjo tokį bjaurų sakinį… net po šiai dienai liko. Kad neapkaltintų, jog meluoju, Onutė liudininkė.

O visi kiti ėjo (ginti ir Lietuvą per Sausio įvykius, ir Lietuvos valstybingumo simbolį – nes muitinė atkurtoje Lietuvoje simbolizavo būtent atkurtą valstybę – NEPRIKLAUSOMOS LIETUVOS MUITINĖS POSTAS pasienyje, su kuo niekaip nesutiko sovietinė Maskva ir jos įrankis čia – Vilniaus OMON’as) ir niekam jokių minčių net nekilo! Kad atsisakyti? Neiti? Gink, Dieve!

B.d.

Pirma dalis: Nutylėta nepriklausomos Lietuvos muitinės atkūrimo istorija – nuo Vilniaus OMON’o užpuolimų iki Medininkų žudynių (1)

Komentarai

 

 

 
  1. Abi publikacijos su buvusių muitininkų pasakojimais labai informatyvios. Labai ačiū. Nekantriai laukiu tęsinio.

    Thumb up 3 Thumb down 0

  2. O aš, esu labai dėkinga principingai teisybės ieškančiai žurnalistei ir nebijantiems papasakoti teisybę muitinės senjorams. Ačiū Jums visoms ir visiems!

    Thumb up 4 Thumb down 0

  3. Kaitrų laužą užkūrėt po kai kieno sėdimosiomis. Taip spirga , kad net škūros svyla.

    Thumb up 9 Thumb down 0

    • Už tai čia tas įsibaiminusių pilkųjų pelių smirdalas sklinda iš po pradrįskusios anonimiškumo marškos.

      Thumb up 7 Thumb down 0

  4. Vau! Kap či kažkus apsiputoj, snurgliais sprigdams 😀 Musėt, smarkė užmynėt!

    Thumb up 8 Thumb down 0

  5. Žmonės yra godūs ir kvaili. Tarnaudami “valdžiai” tikisi ir laukia ypatingo įvertinimo ir apdovanojimo o neįvertinti ir išmesti nuo valdžios stengiasi save pateikti kaip tautos didvyrius. Skaitykite “Respubliką” ten buriasi valdžios neįvertinti ir nuskriausti.

    Thumb up 0 Thumb down 10

  6. Rašykite ir skelbkite Tautai kuo daugiau autentiškų liudijimų. Jie labai reikalingi!

    Thumb up 13 Thumb down 1

    • Ko netinka liudijimas kad dešrą gaudavo tiesiog iš parduotuvės vedėjos? O kažkas ir pauostyti negaudavo. Aš parduotuvėje blato neturėjau ir ar tai drąsos ar tai pinigų trūko kad dešrą valgiau 2 kartus metuose.

      Thumb up 0 Thumb down 11

  7. Goriene! Kam dar mes skolingi kad buvo sukurta ar atkurta valstybė bet ne ta ir ne tokia kokios visuomenė ir Lietuvos žmonės norėjo ir tikėjosi?

    Thumb up 0 Thumb down 15

  8. Neaišku kodėl Gorienė jau ne vienerius metus yra labai suinteresuota Medininku byla, daugiau nei kiti laikraščių leidėjai. Net ašara apaudžia toks buvusiu ar esamu muitininku pasiaukojimas. Kurie taip ir liko, nei politikų, nei tautos neįvertinti. Goriene koks tavo tikslas tokiais autoriniais straipsniais paskleisti savo ar svetima nuomonę? Ar mes turime vertinti daugiau ir riebiau nei muitininkus įvertino kam jie dirbo? Negi stengiesi įtikinti jog jie dirbi liaudžiai kuri juos neįvertina?

    Thumb up 0 Thumb down 15

    • Šaunuolė ponia Gorienė. Šaunuoliai muitinės veteranai. Negalima taikstytis su melagystėmis. Negalima leisti kvailinti žmonių. Žmonės privalo žinoti tiesą apie Medininkų tragediją.

      Thumb up 16 Thumb down 0

      • Tikėti Gorienės pasakojimais ir nepastebėti jos susidomėjimu būtent Medininku klausimu yra naivu. Yra daugybė klausimų ir neišaiškintu nusikaltimų kurie yra dar svarbesni, bet jie Gorienės nedomina. O čia gi autorinis pačios straipsnis.

        Thumb up 0 Thumb down 11

        • Kas tame blogo? Ji gi pati atvirai deklaruoja ne tik asmeninį susidomėjimą propagandiškai iškastruota oficialiąja Medininkų tragedijos versija ir diletantiškai neprofesionaliu jos ištyrimu. Ji dar gi ir viešai skelbia kryptingai tęsianti šios rezonansinės bylos nemokšiško nutyrimo žurnalistinį tyrimą. 😀

          Thumb up 9 Thumb down 0

  9. Nutylėtas ir užslėptas laikotarpis kada muitininkai namus statėsi iš darbo. Irgi geri laikai buvo.

    Thumb up 2 Thumb down 13

  10. Geriau tegul papasakoja kaip tie muitininkai reketuodavo žmones. Bent jau cigarečių pakalį iškaulydavo. Jei nieko neduodi, laikydavo ant sienos 2 valandas. Tad negaila kad apšaudė.

    Thumb up 2 Thumb down 20

    • Nešmeišk ir nejuokink Tautos su savo idiotiškais pramanais. Šituos, senai ataušusius makaronus nunešk atgal tai tiems patiems babūnytei ir dziedeliui ️

      Thumb up 19 Thumb down 1

  11. „Vyrai, jeigu OMON’as atvažiuos, šypsokitės. Jeigu lieps vėliavą deginti, deginkite. Nekonfliktuokite“.
    Kitaip sakant, Vyriausiasis muitininkas Valerijonas Valickas, stengėsi apsaugoti muitinės pareigūnus. Tas akivaizdu. Bet tiesioginis įsakymas patiems savo rankomis naikinti Trispalves ir tyčiotis iš konstitucinio Lietuvos simbolio? Per daug drastiška. Taip, 1990-1991 m. periodas buvo nenusakomai sunkus, komplikuotas ir visomis prasmėmis labai pavojingas. Su tuo nesutikti negalima. Tačiau toks nurodymas ar rekomendacija dabarties požiūriu skamba labai šlykščiai ir nevalstybiškai. Kita vertus, po 30 metų, retrospektyviai kritikuoti tokius, kito žmogaus veiksmus nėra moralu. Tačiau, vėl kita vertus, dėl muitinės postų užpuldinėjimo ir naikinimo epopėjos, užsibaigusios Medininkų tragedija, pilno ištyrimo, neatsakytų klausimų begalė. Ir nesinori tikėti, kad p. V. Valicko atsakymų niekam jau nereikia. Geriau žinoti karčią teisybę, nei mėgautis saldžiu melu.

    Thumb up 26 Thumb down 0

    • Neišmoktas praeities pamokas tenka kartoti. Kartojimas brangiai kaštuoja.
      Iš netikros istorijos jokių pamokų išmokti neįmanoma. Norint išmokti, reikia žinoti tikrą istoriją. Istoriją be pagražinimų, be nutylėjimų ir be spalvų sutirštinimų. Tauta nežinanti savo praeities, neturi ateities.

      Thumb up 24 Thumb down 0

    • Reikia klausti valdžios, kodėl niekas iš Vilniaus OMON banditų dar nenuteistas kaip tas ruskis iš Rygos?

      Thumb up 23 Thumb down 0

  12. Dingo pirminis video, o byloje atsirado tik menkutė jo dalis? Ir ką aiškina p. V.Valickas? Kur pirminis video?

    Thumb up 30 Thumb down 0

    • Kurioje kontoroje pradingo ar buvo pakeistas vaizdo įrašas? Muitinės departamente ar prokuratūroje? Kažkada, labai senai, spauda rašė apie konservatorių sukeltą skandalą, kad prokuratūra pametė ar tai pradangino Medininkų bylos įkalčius. Tada dar Medininkų byla nebuvo nagrinėjama. Prokuratūra viešai atsakė, kad niekas iš bylos nedingo. O dabar aiškėja, kad prokurorai tada melavo?

      Thumb up 28 Thumb down 0

      • Kažką apie tai miglotai prisimenu. Ar tuo metu generaliniu prokuroru nebuvo K.Pėdnyčia, o pavaduotoju ne K.Betingis?

        Thumb up 17 Thumb down 0

          • 1996-2000 m. LRS Seimo kadencijoje LRS Pirmininkas prof. V. Landsbergis. TS-LK frakcijoje, neskaičiuojant LRS Pirmininko 65 nariai, viso: 66. Jų koalicijos partneriai Krikščionys demokratai 16 narių.
            Generaliniu prokuroru Kazys Pėdnyčia buvo 1997–2000 m.
            Generalinio prokuroro pavaduotoju Kęstutis Betingis buvo nuo 1997-04-29 iki 2002-04-11.
            Muitinės departamento direktoriumi Valerijonas Valickas buvo 1999- 2003 m. (antrą kartą po 1992 m.).
            2000 08 23 tuometinis Generalinio prokuroro pavaduotojas Kęstutis Betingis:
            “1991 metais muitinės Lavoriškių posto viršininku dirbęs Petras Petruškevičius paaiškino, kad 1991 07 31 prieš atvykstant į Medininkų postą pareigūnams (!) jis nufilmavo įvykio vietą, taip pat, jo manymu, pasalos vietą.
            P. Petruškevičius teigia, kad šį vaizdo įrašą palikęs V. Valickui, nes Muitinės departamente jį peržiūrėjus nutarta perduoti prokuratūrai. Vyr. muitininkas V. Valickas paaiškino, kad 1991 07 31 Muitinės departamente buvo vaizdo įrašas apie nužudytus pareigūnus Medininkų poste, tačiau neprisimenąs, kad jis būtų perduotas prokuratūrai. 2000 08 11 raštu Nr. 8/3-02-1072 Generalinė prokuratūra kreipėsi į vyriausiąjį muitininką V. Valicką atlikti departamente patikrinimą, kur šiuo metu yra minimas vaizdo įrašas ir pateikti jį susipažinimu”.

            Thumb up 20 Thumb down 0

      • Kokio preteksto pagrindu buvo įtartas įkalčių dingimas? Juk politikams neprisisapnavo?

        Thumb up 19 Thumb down 0

      • Sprendžiant iš to, kas parašyta apie pirmosios vaidajuostės dingimą arba negavimą, aiškiai matyti, kad p. V.Valickas ją pradangino, o ne prokuratūra.

        Thumb up 17 Thumb down 0

        • Matyt, ponui Valickui yra ką slėpti nuo žmonių. Nors byla jau uždaryta, bet, pasirodo, neužbaigta. Neįmanoma visą laiką žmones kvailinti. Žmonės to nemėgsta, todėl pradeda kalbėti. O tada, nežinia kas gali išaiškėti? Ir dėl to jam labai neramu.

          Thumb up 12 Thumb down 0

        • 1991 07 31 d. ryte 8:30 val. Valickas asmeniškai atvežė į Aukščiausiąją tarybą. Ar ne taip buvo Valerijonai? Nieko nebijok. Toliau pats viską pasakok.

          Thumb up 2 Thumb down 0

    • Paskaityti 1 dalies komentarus. Valickas nieko neaiškina. Jis sakosi žinąs daug daugiau už veteranus ir jo žinios daug svarbesnės. Guodžiasi dėl savo žinojimo naštos ir priverstinio tylėjimo. Tik kas jį privertė?

      Thumb up 24 Thumb down 0

      • Vilniaus OMONas išryškėjo visu “gražumu”.
        Dabar kitoje šviesoje atrodo ir Medininkai.

        Thumb up 23 Thumb down 0

        • Ar visi šitie, buvę muitinės pareigūnai buvo pakviesti liudyti Medininkų bylos teisme?

          Thumb up 17 Thumb down 0

  13. Perskaičiau ir pakraupau. Kaip padaryta ir kas nepadaryta. Čia tai jau tikrai – nusikaltimas žmoniškumui prieš Lietuvos valstybės žmones. Ir už jį niekas dar nenubaustas? Ar kas nors atsakys už visa tai pagal įstatymus? Įvairiausios bjaurio mintys lenda į galvą, o rankos virpą nuo gėdos už valstybę, įtūžio ir apmaudo. Būtinai reikia kuo plačiau tai viešinti, bet reikia ir atsakomybės reikalauti. Ačiū gerbiamiems Muitinės Veteranams už drąsą ir atvirą tiesos sakymą. Darote labai teisingą ir reikalingą darbą. Tylėjimas veda į pražūtį. Lieka tik viešinimas su atsakomybės reikalavimu. Reikia kelti atsakomybės klausimus visur, kur tik įmanoma – prezidentūroje, seime, vyriausybėje ir žiniasklaidoje. Jeigu bus pasiektas politinis sprendimas, tai tik dėl viešumo. Tada, daug kas gali pradėti keistis. Tik netylėkite ir nenutilkite!

    Thumb up 29 Thumb down 1

    • Įdomu kieno čia buvo tokia politika tinkamai netirti muitinės užpuolimų ir vertingiausių krovinių išgabenimo iš Lietuvos sunkiausiuoju metu?

      Thumb up 29 Thumb down 0

    • Stasy gali tyliai rukyti kamputije,kaip viskas užslaptinta dar 75 metams o kas tada vadovavo ir dabar vadovauja,tad gali piktintis skelbti,bet daugumai neidomu o dar didesnioji dalis bailiai tyli,paklusnisi eina atsiimti galimybiu paso.

      Thumb up 2 Thumb down 12

      • Nerūkau ir kitiems nepatariu. Niekas negali užslaptinti istorijos. Nėra tokios jėgos, ypač jei mes patys neleisime ir netylėsime. Visuotinis viešinimas ir viešumas nenugalimi. Jei žmonės atvirai kalbės ir rašys, visokie melavimai, nutylėjimai ir apgaudinėjimai neteks prasmės. Džiugu, kad vis daugiau randasi žmonių, atvirai pasakančių tiesą.

        Thumb up 12 Thumb down 0

        • Labai teisingai parašėte, gerb. Stasy. Viešumas – veiksmingiausias būdas. Labai gerai, kad atvirai prabilo pirmieji Nepriklausomos Lietuvos muitininkai. Labai teisingai pasielgė. Labai gerai, kad jau yra ir skelbti teisybę nevengiančių, garbingų žurnalisčių. Tokių, kaip gerb. Gorienė. Didelis jiems Ačiū! Dėka jų visų pilietinės drąsos atsirado galimybė sužinoti teisybę, kaip sakoma, iš pirmųjų lūpų, be kupiūrų. Internetas – galingas įrankis. Perskaičius gerbiamų muitininkų liudijimus apie 1990-1991 metus ir pasižiūrėjus KomentarasTV laidą – Medininkų žudynių 30-metį vainikavo klastotė, daug kas iš anų laikų įvykių pasidaro žymiai aiškesni.

          Thumb up 11 Thumb down 0



 
Video reportažas



Nerpigiau./lt/produktas/505/nusikaltimas-valstybes-vardu

Aktualu. Komentarai
Ar viešoji įstaiga gali būti pertvarkoma į MB? 1
Namų diagnostikos ekspertai. Kurie yra geriausi?
Foto reportažai Aktualu Naujausias numeris
Kviečia prisidėti prie gerumo akcijos 
Kviečiame prisijungti geros valios žmonių prisidėti prie gerumo akcijos. Labdaros akcija „Su Kalėdų...

Mėgstate egzotinius vaisius? Štai ką reikėtų žinoti apie ananasus 
Tikra tiesa, kad egzotinių vaisių mylėtojams rūpi į savo mitybos racioną įtraukti vis...

Grožio procedūra, kuri mažina net smulkiausias raukšleles 
Bėgant metams, galima labiau pastebėti, kad tam tikri veido bruožai pradeda po truputį...

Kaip pagyvinti tamsų vonios kambarį? 
Vonios kambario atmosfera turėtų būti šilta ir jauki, nes tai yra vieta, kur...

SOS pagalbos prašymas. Dalinkimės ir prisidėkime, kas galite, simboliškai 
SOS pagalbos prašymas. Dalinkimės ir prisidėkime, kas galite, simboliškai. Dėkojame už gerumą. Šiaulių...

Gydantys fleitos garsai 
Muzika turi gydančios galios. Teigiama, kad klasikinės muzikos klausymas padeda sumažinti suvalgomą maisto...

Anekdotas










Naujovė KK Facebook
Reklama

Politika   Bylos, sukrėtusios Lietuvą
EP narys A. Kubilius: „Nestabilumas Rytų Partnerystės regione tampa nauju jo bruožu“ (3)
Europos Parlamento narys, Euronest Parlamentinės Asamblėjos (PA) pirmininkas Andrius Kubilius,...
Valdžios sektoriaus balansas 2020 metais: 3,5 mlrd. eurų deficitas (1)
Išankstiniais duomenimis, 2020 metų Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3,5...
Prezidentas kviečia šalinti kliūtis didelės rizikos grupių skiepijimui (3)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, antradienį nuotoliniu būdu susitikęs su...
 
LAT pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl Vilniaus universiteto pareigos atlyginti neturtinę ir turtinę žalą Norvegijos kalnuose žuvusios studentės tėvams (8)
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė Vilniaus universiteto kasacinį skundą ir paliko...
Nepramušamas VU „betonas“ – aukšti teisėjai ir prokurorai? (6)
Giedrė Gorienė „Ir mažas akmenukas didelį vežimą išverčia“, – sako...
Kada naikinsime nereikalingus teismus? (7)
Giedrė Gorienė Kada naikinsime aukštesnės instancijos teismus? Kam jie apskritai...
 

Teisėsauga   Verslas, ekonomika
Tikslinamos asmens sulaikymo sąlygos – aiškesni pagrindai ir procedūros (2)
Geriau įgyvendinti asmens teisę apginti savo laisvę, aiškiau reglamentuoti laikinojo...
Prezidentas paskyrė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką (4)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu ir...
Lietuvos advokatūra apie šios dienos sulaikymus: Lietuvoje įsivyrauja „sulaikymo prezumpcija“ (3)
Lietuvos advokatūra, reaguodama į žinomų mūsų šalies asociacijų ir asmenų...
 
„Luminor“ bankas išplatino 300 mln. EUR vertės obligacijų emisiją
„Luminor“ bankas sėkmingai išplatino 300 mln. EUR vertės obligacijų emisiją....
Medicinos bankui – įspėjimas, bauda ir įpareigojimas
Lietuvos bankas praėjusių metų pabaigoje atliko tikslinį planinį UAB Medicinos...
Lietuvos bankas su rinkos dalyviais aptarė pinigų išgryninimo tinklo plėtros projekto pažangą
Lietuvos bankui šiemet birželį inicijavus memorandumo dėl grynųjų pinigų prieinamumo...
Krašto apsauga   Užsienis
Krašto apsaugos viceministras M. Abukevičius: „Kibernetinis saugumas – visų atsakomybė“
Efektyviai užtikrinti ypatingos svarbos informacinių išteklių valdytojų kibernetinį saugumą, stiprinti...
Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji sunkvežimiai „Unimog“
Spalio 21 d. Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji penkių...
R. Karoblis naujuoju kariuomenės vadu siūlo Sausumos pajėgų vadą gen. mjr. V. Rupšį (1)
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis naujuoju Lietuvos kariuomenės vadu Prezidentui...
 
Pretendentė į EK pirmininkes sulaukė europarlamentarų reakcijos (1)
Pretendentė į Europos Komisijos (EK) pirmininkės postą Ursula von der...
V.Zelenskis „nokautavo“ P.Porošenką (8)
    Pomaidaninio Ukrainos prezidento Petro Porošenko „puota karo metu“...
Dėl Skripalių apnuodijimo S.Lavrovas pirštu dūrė į NATO: „Tai ne „Novyčiok“, o BZ“ (25)
Rusijos URM ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Cheminio ginklo draudimo...
Sportas   Laiškai
“PingPongiuko”akademija kviečia (1)
Oficialus klubo Facebook puslapis>>>...
Cristiano Ronaldo sezoną temdo priekabiavimo skandalas (1)
Cristiano Ronaldo – vienas geriausių planetos futbolininkų. Apie šį portugalą...
Lietuvos rinktinės laukia kroatų išbandymas (1)
  Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė tęsia kovą dėl galimybės...
 
Kam tarnauja Šaulių sąjunga (10)
Kaip manote ar visi Šaulių sąjungoje pritaria jūsų sąjungos nariui...
Geradarei savanoriai pačiai prireikė pagalbos (1)
Nuo nelaimės nėra apsaugotas niekas. Likimas skaudžiai skriaudžia ir tuos,...
Mulkinanti apklausa “Mes europiečiai”” (3)
Šiuo metu – 2019.05.11, 17:30, – portale lrytas.lt  vykdoma apklausa,...