Kontaktai      Rašykite mums       KK TV       Siūlo darbą       Foto       Prenumerata Lietuviškai По-русски English
ekozoe.lt
2021 Gruodis 5 Sekmadienis
 

Nutylėta nepriklausomos Lietuvos muitinės atkūrimo istorija – nuo Vilniaus OMON’o užpuolimų iki Medininkų žudynių (1)

2021-10-05 15:38 | Naujienos | Komentarų (35)

Muitinės kūrėjai „Karšto komentaro“ redakcijoje (iš kairės): Vytas Petruškevičius, Stasys Navikas, Janina Petrauskienė, Romualdas Janušauskas, Algimantas Meseckas. KK nuotr.

Giedrė Gorienė

„Šiemet minime 30-etį nuo Medininkų muitinės posto tragedijos, nuo to laiko, kai beginkliai Lietuvos pasieniečiai ir muitininkai apgynė valstybės sienas nuo sovietų okupantų išpuolių. Karas pasienyje tęsėsi nuo 1990 m. gruodžio iki 1991 m. rugpjūčio pučo, pasienio ir muitinės postai buvo užpulti daugiau kaip 40 kartų, dešimtys pareigūnų sužeisti, aštuoni užmušti.

Praėjo 30 metų, bet šis dramatiškas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpis dar nėra istorikų tinkamai ištirtas ir įamžintas solidžiu leidiniu, medžiaga nėra surinkta į vieną vietą, liudininkų pasakojimai nesukaupti, dauguma tuo laikotarpiu besiaukojusių ir savo sveikata bei gyvybe rizikavusių savanorių nėra niekaip įvertinti, jų pasiaukojimas užmirštas.

Šių metų liepos 29 d. per LRT buvo parodytas pusiau dokumentinis, pusiau meninis filmas „Postas aušroje“, turėjęs nušviesti minėtą 9 mėnesių karą pasienyje. Filmas pastatytas iš valstybės biudžeto, tiksliau – iš valstybės biudžeto išlaikomų įstaigų lėšų: LRT, Lietuvos kino centro, Lietuvos muitinės, Lietuvos policijos, Valstybinės sienos apsaugos tarnybos.

Mūsų žiniomis, šiam filmui išleista du šimtai tūkstančių eurų, tačiau tiek istoriniu, tiek meniniu požiūriu jis yra paviršutiniškas ir nevertas tų lėšų.

Vieninga šį paklausimą pasirašiusių Lietuvos muitinės kūrėjų nuomonė yra tokia: filmo istorinis kontekstas (situacija Lietuvoje ir Sovietų Sąjungoje, pasienio gynybos būtinybė ir reikšmė atsikuriančiai valstybei, devynis mėnesius vykęs pasienio karas ir kt.) – siauras ir negilus, ne vienas faktas iškraipytas, nepaminėtas nei vienas tikrai nukentėjęs iki žudynių muitinės ir pasienio tarnybos kūrėjas, viskas suvedama tik į Medininkų žudynes, nors tai buvo tik visos ilgos ir sunkios kovos paskutinis akordas. Apie pavojingiausioje zonoje – pietryčių Lietuvoje – įkurtą pirmąjį Lavoriškių postą, kuris keturis kartus buvo užpultas, kurio pareigūnai buvo sunkiai sužaloti, pasakytas tik vienas įžeidžiamas sakinys: „ten per dieną praeina dvi karvės“, apie 15 kartų užpultą Šalčininkų postą, prie radiatorių prirakintus ir kankinamus šio posto pasieniečius ir kt. – nei žodžio.

Aktorių vaidyba- labai prasta, filmo turinys – lėkštas. Susidaro įspūdis, kad Lietuvos sienas saugoję pareigūnai tik gėrė arbatą, valgė blynus ir rūkė. Drįstame pareikšti, kad buvo kitaip“, – taip į atsakingas institucijas kreipėsi atkurtos nepriklausomos Lietuvos muitinės kūrėjai – Janina Petrauskienė, pirmoji geležinkelio muitinės posto viršininkė ir geležinkelio posto įkūrėja, Vytas Petras Petruškevičius, pirmas Lavoriškių muitinės posto viršininkas, Trakų muitinės posto įgaliotinio tarnybos vyr. inspektorius, pirmas nufilmavęs Medininkų žudynių vietą (juosta dingo prokuratūroje), Stasys Navikas, Medininkų muitinės poste dažniausiai nukentėjusios pamainos inspektorius, Algimantas Meseckas, Lavoriškių muitinės poste nukentėjęs trečio užpuolimo metu, Romualdas Janušauskas, Lavoriškių muitinės nukentėjęs pirmo užpuolimo metu.

Susirinkę „Karšto komentaro“ redakcijoje atkurtos nepriklausomos Lietuvos muitinės kūrėjai papasakojo, su kokiais iššūkiais jiems teko susidurti pirmaisiais nepriklausomybės metais, kuriant Lietuvos muitinę, ir kas šiandien nutylima ne tik apie Vilniaus OMON’ą.

Kodėl taip svarbu, ar muitininko kelnės – išlygintos?

-Pradėkime nuo pradžių: Lietuva 1990 m. kovo 11 d. atkūrė nepriklausomybę, tačiau tarptautiniu mastu dar nebuvo pripažinta. Bet savo svarbiausias valstybines institucijas jau kūrė. Kaip kūrėsi muitinė?

Janina Petrauskienė, pirmoji geležinkelio muitinės posto viršininkė ir geležinkelio posto įkūrėja: – 1990 m. spalio 9 d. AT nutarimu buvo atkurta Lietuvos muitinė. Tuo metu dirbau VRM sistemoje. Apie tai išgirdau per radiją ir iš karto pagalvojau: „Aš galiu“. Dar ir draugė, su kuriam dirbau kartu, paantrino: „Einam“.

Kadangi tuo metu jau laikinuoju muitinės vadovu buvo paskirtas Valerijonas Valickas, aš ir paskambinau jam: „Jums teisininkai reikalingi?“. Nes aš teisę baigusi. Sako: „Taip“. Ir pirmas klausimas: „O jūs, jeigu reikės, asmens kratą galėsit atlikti?“ Atsakiau, kad taip, kad su tuo susijęs ir mano darbas – tuo metu dirbau moterų profilaktoriume ir ten reikėdavo tokių dalykų. Taigi, Valickas pakvietė ateiti. Ir nuėjau.

O gruodžio 3 d. surinko mus tris, moteris, ir paskirstė: vienai – oro uostas, kitai – keliai, o man – geležinkelis! Viskas. Ir turime organizuoti muitinės įkūrimą – nuo nulio. Nežinome, nei kaip pradėti, nei nuo ko… Tiesa, paaiškino: „Dabar turėsit eiti pas vadus (man – geležinkelio), aiškintis, prašyti, kad leistų organizuoti muitinės postą. Jeigu bus priešiškai nusiteikę, mokėti pakalbėti“.

Kelių postas – viskas aiškiau: pastatė šlagbaumą. O geležinkelyje – šitiek peronų, šitiek traukinių – tiek iš vienos pusės, tiek iš kitos… Nuo ko pradėti? Kaip tuos peronus uždaryti? Naktimis nemiegodavau: „Kaip???“ Laikas eina, „keliai“ jau pradeda dirbti, o man minčių nėra.

Darbuotojai jau buvo priimti ir buvo laukiama, kada kuris postas pradės dirbti. Pamenu, vieną dieną Juozas Želnys, kuris buvo paskirtas pas mane į postą geležinkelyje, man iškėlė ultimatumą: „Viršininke, galų gale, kiek galiu aš čia sėdėt? Tai jūs gal duosit man darbo?“ „Su malonumu, Juozai, per naktį sugalvok ir ryte man pasakyk, kaip mes atidarom postą?“ – atsakiau.

Ryte ateina Juozas – nieko… Daugiau klausimų iki posto atsidarymo nebuvo.

Ilgai kankino mintys, ką daryti, bet staiga, vieną naktį, gimė mintis – kuriuos peronus ir kaip uždaryti.

Geležinkelio darbuotojai buvo tiek malonūs, tiek geranoriški, kad aš nieko nesutikau prieštaraujančio, ir 1991 m. kovą atsidarėme muitinės postą Vilniaus geležinkelių stotyje.

Pirmiausiai uždarėme pirmą peroną. Reikėjo geležiniais vartais praėjimus uždaryti, išėjimuose stalus pastatyti, ir visus žmones tikrinome. Stovėjome baisiausiuose skersvėjuose… Aišku, buvo pasipiktinimų, visko.

Po to uždarėme antrą peroną. Traukinius teko perstatyti, koreguoti grafikus – čia geležinkeliui buvo labai didelė užduotis (bet jie buvo nusiteikę labai geranoriškai), ir taip po truputį įsikūrėme.

Pačioje pradžioje, kai pradėjome kurtis, geležinkelio stotyje buvo tarybinis muitininkas – formindavo krovinius. Ateinu pas jį ir sakau: „Priimk mane“. Ir priėmė, geranoriškai (juokiasi). Taip kartu viename kabinete sėdėjome, bendravome iki pučo: jis dirbo savo, kas jam priklausė, o mes jau naujai – keleivius ir krovinius tikrinome. Po pučo jis dingo. Išgirdau atgarsius: „Petrauskienė okupavo mano kabinetą“ (juokiasi).

Po kelerių metų persikėlėme į Kenos geležinkelį. Kadangi Kybartuose atsidarė muitinės postas, Vilniuje nebuvo reikalo stabdyti traukinių – stabdėme Kenoje. Ten patalpos buvo labai mizernos…

Pas mus buvo 150 inspektorių. Tai suvaldyti vyrus reikėjo truputį… (nusišypsojo). Tačiau man sakydavo: griežta, bet teisinga.

-Kuria prasme griežta?

Janina Petrauskienė: – Pavyzdžiui, dėl tvarkingumo. Pareigūnas yra mūsų veidrodis – ar jis policijoje dirbtų, ar muitinėje, bet kur. O ateidavo…

Tuo metu mes jau turėjome rudą uniformą. Kadangi patalpas turėjome mizernas, koridoriuje būdavo penkių minučių rikiuotė. Ir aš pastebėjau, kad kai kurių kelnės lygintuvo nemačiusios. Susilamdę muitininkai? Gėda! Pasižiūriu, kad yra tarpai tarp traukinių: „Važiuoji namo ir išsilygini“.

Po to, kad jau nebevarinėčiau, jau buvome patalpas įsirengę, nupirkome lyginimo lentą ir lygintuvą. Tada rikiuotė, jeigu kas – į kambariuką. Ir mano vyrai buvo aukštame lygyje. Jei kokia garbės sargyba – Kena. Gali visi paliudyti (šypsosi).

Vytas Petras Petruškevičius, pirmas Lavoriškių muitinės posto viršininkas: – O aš lygintuvo nepirkau. Atvykau į pamainą ir matau – stovi inspektorius, stabdo mašinas ir, kaip sakai, kelnės nelygintos. Pasikviečiau Stasį Rusinskį, pamainos viršininką, ir sakau: „Kad jis daugiau ant Lietuvos Respublikos sienų nestovėtų“. Ir jis iš karto įsodino jį į mašiną ir atleido.

Janina Petrauskienė: -Ak, netgi taip? Aš truputį švelniau (nusišypsojo).

Vytas Petras Petruškevičius: -Argi galima išauklėti 40 ar 50 metų amžiaus žmogų, jeigu jis į tvarką nelinkęs?

-Tai rūpinotės muitininkų išvaizda?

Janina Petrauskienė: – Būtiniausiai! Nes pirmas įspūdis muitininko – kaip tu atrodai.

Vytas Petras Petruškevičius: – Pradžioje nebuvo nė uniformos.

Janina Petrauskienė: – Taip, raiščiai buvo.

Stasys Navikas, Medininkų muitinės posto pamainos inspektorius: – Ir striukės juodos buvo. Keisdavomės. Ir juodos kepurės.

Janina Petrauskienė: – Kai mes pradėjome dirbti, apie kovą (1991), uniformos jau buvo.

„Stoj, streliat budu“

Stasys Navikas: – Aš pradėjau darbą Medininkuose prieš pat sausio 13-os įvykius, nes 13-ą jau gynėme Seimą – kai tankai važiavo, pats baisumas prasidėjo, jau buvome ten.

Kai mus skirstė muitinėje į pamainas, kas bus (pamainos) viršininkas, nusprendėme, kad bus Arvydas Reketis, ir į jo pamainą nuėjau. Tuomet dar pagalvojau: „Į trečią pamainą nepriima, tai eisiu su Rekečiu“. Gal čia toks likimas, nes būtent tą, trečią, pamainą iššaudė… Mes juos važiavome kaip tik keisti…

-Kokie būdavo užpuolimai?

Stasys Navikas: -Atvažiuoji ryte ir pirmiausia pasižiūri, ar mūsų vėliava dar yra iškabinta.

Dažniausiai būdavo naktį. Ir tą naktį, kai buvo mūsų posto užpuolimas, ryšys buvo prastas, bet kažkas pranešė, kad kažkur kažkas pranešė, kad dega postas… Surinkome dokumentus. Išeinu automobilio stabdyti ir žiūriu – iš „penktuko“ išlipa su kariška uniforma ir „Kalašnikovo“ automatu (važinėdavo tada omonininkai baltu „penktuku“ ir „Latvija“). Tiek užteko. Aš apsisukau, jie iššoko pro kitas dureles ir man atkirto kelią nuo miško.

Aš pasileidau bėgti. Buvo labai tamsu. Jaučiu, kad vejasi. Bet jie pajuto, kad nepavys – aš, jaunas būdamas, greitai bėgiodavau, ir, girdžiu, užsitaisė automatą: „Stoj, streliat budu“ („Stok, šausiu“). Pagalvojau, kad nušaus. Jie mėgdavo pašaudyti, tai galvojau, kad tikrai šaus ir kad gali pataikyti.

Pristabdžiau žingsnius, galvojau, gal nepastebės, prabėgs. Kur tau nepastebės! Pajutau keletą smūgių – į nugarą, per kojas – už rankos, striukės rankovė nuplyšo, į purvyną… Po to užlaužė rankas ir nusivedė.

Prie muitinės namelio stovėjo jau sustatyti keletas pareigūnų. Ir vėl visus pradėjo mušti. Mušė gan stipriai…

-Kada čia taip buvo?

Stasys Navikas: – Po sausio įvykių – kažkur sausio 27 d. Bet man jokių lūžių nebuvo – gal kad sportuodavau? Tačiau gretimai kur stovėjo krašto apsaugos pasienietis, tai jam du šonkauliai buvo lūžę – prašė panešti jį. Kai mums pasakė: „Dabar visi į kairę pasisukat ir marš į Vilnių – kad čia nematytumėm“, tai aš jį su kitu draugu nešėm ant rankų. Nešėm iki automobilio – stabdėme mašinas, kad nuvežtume į ligoninę.

Algimantas Meseckas, Lavoriškių muitinės poste nukentėjęs trečio užpuolimo metu: – Tai buvo jaunas vaikinukas. Kai davė jam, sulūžę šonkauliai perdūrė plautį. Kai mane paguldė į ligoninę, jis jau ten gulėjo.

Stasys Navikas:-… Ir teko matyti Medininkuose sušaudytus pareigūnus… Bet tokiam šoke buvau, kad dabar atsimenu tik kraujas, kraujas, kraujas… Dar padėjau kūnus išnešinėti. Bet ką nešiau, kaip nešiau, dabar sunku prisiminti. Tik įstrigo tas faktas, kad mums sako: „Jūs dar turit čia pabudėti“. Tokia pareiga: atėjai dirbti – turi dirbti tą darbą…

-Atvažiuojat į darbą, visi iššaudyti. O jūs turit dirbti. Kokios buvo mintys?

Stasys Navikas: -Nežinia. Kad gal grįš ir sakys: „Jūs čia dar stovit, nieko nesaugomi?“ Kad kažkas panašaus ir su mumis gali atsitikti.

Bet privalėjom stovėti ir stovėjom. Ir ne tik tą dieną, bet ir naktį. Na, labai nejauku buvo.

-Bet pamainose juk budėdavo ir „Aro“ pareigūnai, ir kelių policininkai?

Stasys Navikas: -Po to įvykio, kad nebūtų konfliktų, atsisakė. Nuėmė visus ginkluotus, mes likom vieni, be ginklų.

Algimantas Meseckas: -Iš pradžių į postą laikas nuo laiko atvažiuodavo kelių policijos ekipažas, paklausdavo, ar viskas tvarkoje. Bet po mūsų posto užpuolimo visuose postuose paskyrė po du „Aro“ pareigūnus ir po du policininkus.

-Ir jiems buvo duotas įsakymas nesipriešinti?

Algimantas Meseckas: -Mes nežinome, kokį įsakymą jie turėjo. Būkim biedni, bet teisingi: nors ir du „Aro“ pareigūnai, ką jie gali padaryti?

Vytas Petras Petruškevičius: -Noriu truputį pataisyti. Lavoriškėse buvo du „Aro“ pareigūnai iš Jonavos, tai jie tikrai dirbo savo darbą. Jie stovėdavo prie beržo ir pats mačiau, kaip dieną su „viliuku“ atvažiavo karininkas – tai „Aro“ vyras tik pertraukė automatą už medžio stovėdamas, karininkas ramiai apsisuko ir išvažiavo.

Beje, Estijoje – nė vieno muitinės posto užpuolimo. Buvome nuvykę pažiūrėti, ką ten daro apsauga. Padarytas dzotas, lietuviškai „ugnies lizdas“, iš blokų (ką Landsbergis aplink Aukščiausiąją Tarybą buvo pasidaręs), ir tame lizde – rankinis kulkosvaidis. Tai šiek tiek galingesnis ginklas už automatą. Ir vienas estų kareivis visą laiką budi. Kiek kalbėjau su estų muitininkais, tai, sakė, niekas net nebandė pulti: atvažiuoja, pasižiūri, apsisuka. Tai buvo normali muitinės posto apsauga pasienyje.

Mes taip pat šito Aukščiausiosios Tarybos prašėme – raštą pasirašė 22 muitininkai. Deja, gavome atsakymą, kad „ne“.

Tad ir Medininkų minėjime sakiau, jog šito galėjo ir nebūti. Reikia paklausti, kodėl šitaip atsitiko Medininkuose? Todėl, kad nebuvo normalios apsaugos.

Aš tų vyrų nekaltinu. Jiems toks uždavinys buvo duotas – pabudėti. Ir dar turbūt pasakyta, kad nesipriešinti.

Bet Medininkuose, aš galiu drąsiai teigti, ką aš pirma pamačiau – tai buvo kraujo bala už namelio, ir ten tikrai turėjo būti ne muitinės darbuotojo, o svetimų kraujas. Tai buvo nufilmuota toje vaizdo juostoje, kurią matė ir Audrius Butkevičius, ir Seimas, ir vienuolika žmonių muitinės departamente, kol Valickas nunešė nežinia kam…

Aš esu įsitikinęs, kad mūsų pareigūnai Medininkuose gynėsi, o Antanas Musteikis, garantuoju, dar tikriausiai bandė atimti pistoletą ar automatą iš ko nors. Aš pirmas filmavau pusę šešių – šeštą ryto, dar nieko nebuvo. Jis nušautas, kaip nušaunamas stovintis žmogus. Tikrai šito galėjo nebūti…

Ryžtingai kabinosi „žvaigždes“, atsiėmė žemes, sklypus signatarai, o ryžto čia nebuvo. Jeigu būtų toks ryžtas, kaip darbuotojų, kurie ten dirbo, būtų viskas kitaip buvę…

Užpuolimai prasidėjo nedelsiant

-Kada pradėjo puldinėti OMON’as?

Romualdas Janušauskas: -Iš karto. Mes tik išvažiavome antrą pamainą į darbą (pirma pamaina buvo iš 1991 metų sausio 23 į 24 d.).

Vytas Petras Petruškevičius: -Šešios dienos ramios buvo. 1991 m. sausio 21 d. pradėjome dirbti, o 27-ą jau puolė.

Romualdas Janušauskas: -Mes tik į antrą pamainą išvažiavom, ir mus užpuolė sausio 27-ą. Dieną atidirbom ramiai, o pusę aštuonių vakaro atvažiavo…

Stasys Navikas: -Atvažiuodavo ir kariškiai, bet jie nepuldavo. Dar pajuokaudavo: „Budete provieriat?“ („Tikrinsit?“)

Vytas Petras Petruškevičius: -Beje, apie tikrinimą. Kai į Lomžą atvyko popiežius, iš Lietuvos žmonės važiavo autobusais per Lazdijus. Pirma eilė buvo, kur mažai tikrinami, patikimi, antra eilė – jau daugiau tikriname, o trečia – nuodugniai tikriname.

Man buvo paduotas numeris autobuso, kuriuo važiuoja kunigas Grigas. Perdaviau tuos numerius dabar nepamenu kam ir sakau: „Šitą autobusą į trečią eilę“.

Praeina kiek laiko ir man Stasys Rusinskis sako: „Jau“. Atsiveda pilietį – žiedas gal kokių 30 gramų, žurnalistas. Jis paėmė bešeimininkį krepšį.

Tas žurnalistas savo autobuse paliko krepšį, persėdo į kitą, kuris jau patikrintas, kažkaip prasprūdo, pasą taip pat paliko šitame autobuse – galvojo, niekas čia neskaičiuos, praleis. Bet mes sustabdom ir aną autobusą – tarybinė muitinė jam neleidžia pravažiuoti. Sakau: grįžk čia, tavo pasas čia, reikia deklaruoti, kaip priklauso.

Ką gi, tas žurnalistas prisipažįsta, kad tas krepšys jo. Einam į namelį, kad deklaruotų, ką ten veža. Jis mane čiupt už rankos ir savo tą žiedą mauna: „Nereikia nieko deklaruoti, viskas ten tvarkoj…“

Stasys eina iš kitos pusės. Sakau: „Stasy, dar suformink jam kyšio davimą“. Žurnalistas: „Ką jūs čia, vyrai, nieko…“

Atidarome muitinės namelyje krepšį, o ten – statulėlės gal VIII-IX amžiaus. Įsivaizduojat, dramblio kaulo statulėles vežė specialiai į Lomžą, kad ten atiduotų dar kažkam – ten minios žmonių, chaosas. Taip pat 400 metų senumo indiški atvirukai.

Viską suforminom, surašėm, pasikvietėm policiją, piliečiui – antrankius, išvežėm, prokuratūrai atidavėm. Kur tas krepšys šiandien? Niekas nežino.

Tame pačiame autobuse – ir Marijos paveikslas (gavome premijas po to už tai – Valickas išrašė po 400 rublių), gražiai ištapytas ir ant priekinio „LAZ’o“ lango padėtas. Aš dirst į tą paveikslą iš blogosios pusės – žiūriu, kad rėmas labai senas. Pasitraukiu – naujai, visai šviežiai Marija užtapyta. Pasirodo, paveikslas, ant kurio buvo užtapyta Marija, buvo kažkur XVII amžiaus. Ir tas paveikslas į prokuratūrą pateko. Irgi dingo.

Į ką aš kreipiu? Kad prokuratūra nežinia kam dirbo ir nežinau, ar ji dabar Lietuvai dirba. Aš tikrai nežinau. Medininkų posto tik žudynės užfiksuotos. Lavoriškių posto tik vienas užpuolimas užfiksuotas – kai televizorių sudaužė. O kur kiti? Dar vienas sudeginimas ir du užpuolimai? Iš viso keturi?

B.d.

Pagal laikraštį „Karštas komentaras“

Komentarai

 

 

 
  1. KomentarasTV laidoje su advokatu apie Medininkų bylą gerb. G. Gorienė citavo gerb. Kazokevičiaus parodymus teismui apie po žudynių surastą laikrodį. Ponas Kazokevičius patvirtino, kad tą laikrodį pametė Lietuvos, kaip galima suprasti, greičiausiai, muitinės pareigūnas. Įdomu koks pareigūnas, kas toks jį ten pametė. Gal Jums žinoma?

    Thumb up 27 Thumb down 1

    • Apie ta laikrodi mums niekas nezinoma,tiksliau kas pamete ar ,tipo,pakiso po skuduru prie duru. Siuo klausimu galima tik pafantazuoti. Jei butu pametes pareigunas,tai kam ji nesti i prokuratura? Kas bendro?

      Thumb up 11 Thumb down 1

      • Viename iš straipsnių skaičiau, jog kažkuris iš muitininkų dar iki atvykstant prokurorams ir policininkams, pirmasis viską detaliai nufilmavo. Tai jis tikrai būtų matęs ir nufilmavęs tą laikrodį ir skudurą prie įėjimo.

        Thumb up 5 Thumb down 0

        • Tai reikia pasižiūrėti įrašą ir viskas bus aišku. Vaizdo įrašas turi būti byloje. Nebereikės klausinėti.

          Thumb up 2 Thumb down 0

          • Gal Muitinės veteranai apie tą video ką nors žino?

            Thumb up 0 Thumb down 0

  2. Delfis skelbia:
    ,,Teismo pirmininkui yra suteikta teisė inicijuoti bylos peržiūrėjimą tais atvejais, kai teisėjų sprendimas sukelia visuomenėje didelį rezonansą ir kai teisėjų sprendimas sukelia abejonių.”
    Vadinasi Aukščiausio teismo turi tokią pat teisę ir gali inicijuoti Medininkų bylos peržiūrėjimą?

    Thumb up 11 Thumb down 2

  3. Sveiki, gerb. Lietuvos muitinės veteranai, kolegos.
    Pagarba JUMS.
    Dėkui už viešai pareikštas nuomones.
    Negaliu nesutikti su išsakytomis mintimis. Jūs labai teisūs… .
    Patikėkite, ir man nelengva gyventi žinant teisybę. Žinau ir suprantu Jūsų išgyvenimus. Suprantu ir sutinku, kad žinote daugiau nei žino kiti ….., ir man nelengva, sunku. Tyliu.
    Bet, Jus žinote tik tiek, kiek žinote.
    Džiaugiuosi, kad Jūsų patriotiškumas buvo ir išliko ne tik žodžių kalba, bet ir istorijai svarbiai veiksmais. Drąsiau kovokite dėl savo teisių į istorinį muitinės paveldą. Kovotojų savybės šiais laikais tampa retenybe.
    Didžiuojuosi, kad kartu dirbome bei tebedirbame Lietuvai.
    DĖKOJU.
    PAGARBA.

    Thumb up 10 Thumb down 26

    • Gerbiamas Valerijonai, noriu Jūsų paklausti. Perskaičiau ponios Giedrės knygas apie Medininkų bylą. Susidarė įspūdis, kad teisme Jūs daug ką nutylėjote ir nepasakėte teisybės apie Medininkų posto užpuolimą. Kodėl? Ar šis mano įspūdis neteisingas?

      Thumb up 33 Thumb down 1

      • p. Valerijonai, parašėte: ,,Patikėkite, ir man nelengva gyventi žinant teisybę. .., ir man nelengva, sunku. Tyliu.” Gal jau atėjo laikas papasakoti Tautai visą Tiesą? Ar išdrįsite nusimesti šitaip Jus slegiančią Sąžinės naštą? Smarkiai palengvėtų.

        Thumb up 32 Thumb down 1

        • Ar jis išdrįs papasakoti teisybę bent jau Muitinės veteranams? Ar pajėgus išdrįsti?

          Thumb up 20 Thumb down 1

        • Mandagumas – pirma ir aukščiau visko. Mandagus žmogus ir kreipiasi mandagiai. Nereikia dėl to nervintis.

          Thumb up 24 Thumb down 1

          • Mandagumas ir pagarba- skirtingi reiškiniai. Pagarbą reikia nusipelnyti. Ne užimtu kadais postu ar pareigomis, o veiksmais. Baimė- stiprus veiksnys, tačiau nepateisina. Ji nesuteikia garbės ir nepelno pagarbos. Užtat apibūdina žmogų ir duoda supratimą … Kas yra kuo. Nužudyti jo pavaldiniai, o jis tyli, nes kažko bijo?! Kaip liepsite suprasti ir vertinti kaip tokį elgesį?! O svarbiausia,… Ech!!

            Thumb up 37 Thumb down 1

      • Nutylėjimas, t. y. nepasakymas tiesos yra melavimu. Turėtų būti siaubingu sąžinės skauduliu. Būtų gėda likti tokiu istorijos puslapiuose. Papasakokite teisybę. Žmonės supras, atleis ir supras.

        Thumb up 36 Thumb down 1

    • O kas trukdo ar neleidžia p. Valerijonui papasakoti tiesos? Praėjo 30 metų, ko jis bijo?

      Thumb up 32 Thumb down 1

    • “Didžiuojuosi, kad .. tebedirbame Lietuvai”. Slėpdamas tiesą apie Medininkų posto pareigūnų nužudymą???

      Thumb up 35 Thumb down 1

    • Valerijonai,
      dėkui už palinkėjimą kitiems drąsiau kovoti dėl ”istorinio muitinės paveldo”, bet kaip pasielgsi tu pats? Kovosi už teisybę ar, kaip visad susireikšminęs, tūnosi nuošaly?

      Thumb up 21 Thumb down 1

      • Labai teisingas pastebėjimas. Ir klausimai geri. Žodis SUSIREIKŠMINĘS dažnai atskleidžia asmens puikavimąsi savimi ir putimąsi iš puikybės. Kitaip tariant, kitų menkinimą.

        Thumb up 16 Thumb down 1

  4. Įdomu būtų sužinoti šitų garbingų Muitinės veteranų nuomonę apie Medininkų poste įvykdytas jų kolegų žudynes. Netikiu, kad jie niekada neanalizavo tragedijos priežasčių ir aplinkybių.

    Thumb up 27 Thumb down 1

    • Gerb.p. Stasy. Patikekit,simtus kartu buvo svarstoma,analizuojama,bandoma suprast kas konkreciai ir kodel taip ziauriai elgesi su pasienio muitinese dirbusiais pareigunais. Kai dauze,luosino pareigunus,tai buvo aisku- nori ibauginti, sunaikinti muitines postus. Bet kai taip ziauriai iszude pareigunus,lyg siolei viskas nezinomybej. Paskaitykit knyga ,,Nusikaltimas valstybes vardu,,. Ten atliktas didziulis zurnalistinis tyrimas sios tragedijos,daug kas atskleista,bet prokuratura to nenori girdeti ir tirti. Klausimas-kodel? Paskaitykit,nenusivilsit. Isleisti 2 tomai

      Thumb up 51 Thumb down 1

      • Ačiū už atsakymą. Sūnus padovanojo man abi p. G.Gorienės knygas. Abi perskaičiau ir ne po vieną kartą. Iki dabar negaliu patikėti, kad byla šitaip šleivai kreivai sudaryta be aiškios logikos ir įrodymų. Nuo to plaukai savaime šiaušiasi. Niekaip nesuprantu kaip ir kodėl Rygos omonui būtų rūpėjęs Medininkų postas? Aš pats prisimenu 1991 metus ir Vilniaus omono siautėjimus ne iš pasakojimų. Žiūrėjau ir tą, naują filmą apie Postą aušroje, bet smarkiai nusivyliau kodėl filmo kūrėjai nepakalbino nuteisto ruso Nikulino advokatų. Prokurorus pašnekino, Paulauskui, prie kurio pradingo įrodymai davė pakalbėti, o advokatų pozicijos neparodė. Ir kas tas R.Kazakevičius? Man jis kažkos įtartinas pasirodė, labai susireikšminęs ir pilnas pompastiško pasipūtimo, lyg jis būtų buvęs vieninteliu nukentėjusiu nuo omono muitininku. Iš p. G.Gorienės straipsnių ir laidų internete susidariau nuomone, kad mano negatyvus įspūdis apie tą Kazakevičiu turi pagrindo. Tik nelabai susigaudau, kaip jis sugebėjo išlikti gyvas per medininkų muitinės užpuolimą? Todėl labai norėčiau sužinoti ir Jūsų profesionalius vertinimus, ypač kai Jūs patys tuo laiku tarnavote Muitinėje ir patys savo akimis matėte kas dėjosi pasienyje muitinių postuose.

        Thumb up 31 Thumb down 1

        • P.Stasy.Aciu uz nuomone. Ta kraupia nakti Kazokevicius nedirbo,pasikeite su Sernu,nes pastarajam reikejo iseigines vestuvems. Vietoj vestuviu gavo kulka

          Thumb up 46 Thumb down 1

          • Ačiū už paaiškinimą. Todėl man ir kilo klausimas ar p. R. Kazokevičius pagrįstai tiek daug ir ypatingai susireikšmina visos Lietuvos akivaizdoje?

            Thumb up 25 Thumb down 1

      • Kodėl, Jūsų vertinimu, prokuratūra šitaip elgiasi? Ko, Jūsų manymu, reikėtų, kad Medininkų posto pareigūnų žudynės būtų ištirtos pilnai ir kokybiškai?

        Thumb up 25 Thumb down 1

        • Labai paprastas atsakymas ko reikia prokuraturai-saziningumo,pareigingumo,atsakomybes. Bet,kaip matote,kai politine byla,situ kriteriju nerasta. Nemanau,kad visi atsakingi uz sia byla ramiai miega,aisku,jei turi nors kiek sazines

          Thumb up 12 Thumb down 1

  5. Tai išeina, omoninko advokatas , dėliodamas plastilino žmogiukus nemeluoja?

    Thumb up 35 Thumb down 1

    • nepatingėk susirasi tinklapyje straipsnį 2021-07-22 15:01 Medininkų žudynių tyrimo klastojimo anatomija. dėmiai paskaityk ir dar pasižiūrėk video su advokato interviu.

      Thumb up 31 Thumb down 1



 
Video reportažas


Nerpigiau.lt

Nerpigiau./lt/produktas/505/nusikaltimas-valstybes-vardu

Aktualu. Komentarai
Ar viešoji įstaiga gali būti pertvarkoma į MB? 1
Namų diagnostikos ekspertai. Kurie yra geriausi?
Foto reportažai Aktualu Naujausias numeris
Kviečia prisidėti prie gerumo akcijos 
Kviečiame prisijungti geros valios žmonių prisidėti prie gerumo akcijos. Labdaros akcija „Su Kalėdų...

Mėgstate egzotinius vaisius? Štai ką reikėtų žinoti apie ananasus 
Tikra tiesa, kad egzotinių vaisių mylėtojams rūpi į savo mitybos racioną įtraukti vis...

Grožio procedūra, kuri mažina net smulkiausias raukšleles 
Bėgant metams, galima labiau pastebėti, kad tam tikri veido bruožai pradeda po truputį...

Kaip pagyvinti tamsų vonios kambarį? 
Vonios kambario atmosfera turėtų būti šilta ir jauki, nes tai yra vieta, kur...

SOS pagalbos prašymas. Dalinkimės ir prisidėkime, kas galite, simboliškai 
SOS pagalbos prašymas. Dalinkimės ir prisidėkime, kas galite, simboliškai. Dėkojame už gerumą. Šiaulių...

Gydantys fleitos garsai 
Muzika turi gydančios galios. Teigiama, kad klasikinės muzikos klausymas padeda sumažinti suvalgomą maisto...

Anekdotas










Naujovė KK Facebook
Reklama

Politika   Bylos, sukrėtusios Lietuvą
EP narys A. Kubilius: „Nestabilumas Rytų Partnerystės regione tampa nauju jo bruožu“ (3)
Europos Parlamento narys, Euronest Parlamentinės Asamblėjos (PA) pirmininkas Andrius Kubilius,...
Valdžios sektoriaus balansas 2020 metais: 3,5 mlrd. eurų deficitas (1)
Išankstiniais duomenimis, 2020 metų Lietuvos valdžios sektoriaus deficitas sudarė 3,5...
Prezidentas kviečia šalinti kliūtis didelės rizikos grupių skiepijimui (3)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, antradienį nuotoliniu būdu susitikęs su...
 
LAT pritarė apeliacinės instancijos teismo išvadoms dėl Vilniaus universiteto pareigos atlyginti neturtinę ir turtinę žalą Norvegijos kalnuose žuvusios studentės tėvams (8)
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atmetė Vilniaus universiteto kasacinį skundą ir paliko...
Nepramušamas VU „betonas“ – aukšti teisėjai ir prokurorai? (6)
Giedrė Gorienė „Ir mažas akmenukas didelį vežimą išverčia“, – sako...
Kada naikinsime nereikalingus teismus? (7)
Giedrė Gorienė Kada naikinsime aukštesnės instancijos teismus? Kam jie apskritai...
 

Teisėsauga   Verslas, ekonomika
Tikslinamos asmens sulaikymo sąlygos – aiškesni pagrindai ir procedūros (2)
Geriau įgyvendinti asmens teisę apginti savo laisvę, aiškiau reglamentuoti laikinojo...
Prezidentas paskyrė Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininką (4)
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija, Teismų įstatymu ir...
Lietuvos advokatūra apie šios dienos sulaikymus: Lietuvoje įsivyrauja „sulaikymo prezumpcija“ (3)
Lietuvos advokatūra, reaguodama į žinomų mūsų šalies asociacijų ir asmenų...
 
„Luminor“ bankas išplatino 300 mln. EUR vertės obligacijų emisiją
„Luminor“ bankas sėkmingai išplatino 300 mln. EUR vertės obligacijų emisiją....
Medicinos bankui – įspėjimas, bauda ir įpareigojimas
Lietuvos bankas praėjusių metų pabaigoje atliko tikslinį planinį UAB Medicinos...
Lietuvos bankas su rinkos dalyviais aptarė pinigų išgryninimo tinklo plėtros projekto pažangą
Lietuvos bankui šiemet birželį inicijavus memorandumo dėl grynųjų pinigų prieinamumo...
Krašto apsauga   Užsienis
Krašto apsaugos viceministras M. Abukevičius: „Kibernetinis saugumas – visų atsakomybė“
Efektyviai užtikrinti ypatingos svarbos informacinių išteklių valdytojų kibernetinį saugumą, stiprinti...
Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji sunkvežimiai „Unimog“
Spalio 21 d. Lietuvos kariuomenei perduoti dar 142 nauji penkių...
R. Karoblis naujuoju kariuomenės vadu siūlo Sausumos pajėgų vadą gen. mjr. V. Rupšį (1)
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis naujuoju Lietuvos kariuomenės vadu Prezidentui...
 
Pretendentė į EK pirmininkes sulaukė europarlamentarų reakcijos (1)
Pretendentė į Europos Komisijos (EK) pirmininkės postą Ursula von der...
V.Zelenskis „nokautavo“ P.Porošenką (8)
    Pomaidaninio Ukrainos prezidento Petro Porošenko „puota karo metu“...
Dėl Skripalių apnuodijimo S.Lavrovas pirštu dūrė į NATO: „Tai ne „Novyčiok“, o BZ“ (25)
Rusijos URM ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Cheminio ginklo draudimo...
Sportas   Laiškai
“PingPongiuko”akademija kviečia (1)
Oficialus klubo Facebook puslapis>>>...
Cristiano Ronaldo sezoną temdo priekabiavimo skandalas (1)
Cristiano Ronaldo – vienas geriausių planetos futbolininkų. Apie šį portugalą...
Lietuvos rinktinės laukia kroatų išbandymas (1)
  Lietuvos nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė tęsia kovą dėl galimybės...
 
Kam tarnauja Šaulių sąjunga (10)
Kaip manote ar visi Šaulių sąjungoje pritaria jūsų sąjungos nariui...
Geradarei savanoriai pačiai prireikė pagalbos (1)
Nuo nelaimės nėra apsaugotas niekas. Likimas skaudžiai skriaudžia ir tuos,...
Mulkinanti apklausa “Mes europiečiai”” (3)
Šiuo metu – 2019.05.11, 17:30, – portale lrytas.lt  vykdoma apklausa,...