Zigmas Vaišvila
Gerbiame už Lietuvą gyvybes paaukojusius Sausio 13-ąją, Medininkų pasienio poste, Gintarą Žagunį, Artūrą Sakalauską ir kitus už Tėvynę pasiaukojusius Lietuvos gynėjus. 1991 m. vasario 9 d. plebiscite už nepriklausomą Lietuvos valstybę tvirtai pasisakė mūsų Tauta, nustačiusi, kad suvereniteto atsisakyti galime tik ¾ visų balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių sprendimu referendume. Jei Lietuvos valdžia nuspręstų gerbti ir ginti Lietuvos žmones, jiems bus naudinga ši informacija:
1. 1918-02-16 Lietuvos Tarybos aktu, remiantis tautų apsisprendimo teise, lietuvių tautos valia ir Lietuvių konferencijos nutarimu, teisiškai atkurta Lietuvos valstybė, nustatant, kad ji bus demokratinė, jos sostinė – Vilnius.
2. Lietuva ir Tarybų Rusija iki šiol nedenonsuota 1920-07-12 Taikos sutartimi Rusija „be atodairų pripažįsta Lietuvos valstybės savarankiškumą ir nepriklausomybę su visomis iš tokio pripažinimo einančiomis juridinėmis pasekmėmis ir gera valia visiems amžiams atsisako nuo visų Rusijos suvereniteto teisių, kurių ji yra turėjusi lietuvių tautos ir jos teritorijos atžvilgiu.“
1920-08-06 Lietuvos ir Tarybų Rusijos papildomu susitarimu Vilnius iki 1920-09-01 d. turėjo būti perduotas Lietuvai. Rugsėjo pradžioje Vilniuje Tarybų Rusijos pasiuntinys T. Akselrodas įteikė Lietuvos Vyriausybei 3 mln. rublių vertės aukso lydinius, vykdant 1920-08-06 susitarimą su Lietuva, Raudonoji armija iš Vilniaus pasitraukė 1920-09-26 d. Lietuvai lūkuriuojant, 1920-10-09 d. Vilnių užėmė Lenkijos kariuomenė.
3. 1922-12-30 d. Rusijos Tarybų Federacinė Socialistinė Respublika, Ukraina, Baltarusija ir Užkaukazės Tarybų Federacinė Socialistinė Respublika įsteigė Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungą.
4. 1933-07-05 Lietuvos Respublikos ir TSRS Konvencija užpuolimui apibrėžti sutarta, kad užpuolike valstybe bus pripažinta ir ta, kuri pirma „įsibraus ginkluotomis jėgomis, net ir karo nepaskelbusi“. Dėl šios priežasties 1940-06-15 d. Raudonosios armijos ginkluotas įžengimas į Lietuvą po ultimatumo yra ir pačios TSRS de jure pripažintas agresyvaus karo aktas.
5. 1939-03-22 d. pasirašyta Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Valstybės sutartis dėl Klaipėdos krašto perleidimo.
6. 1939-08 23 TSRS ir Vokietijos nepuolimo sutarties slaptuoju protokolu į TSRS įtakos sferą pateko Suomija, Estija, Latvija, Besarabija (Moldova), dalis Lenkijos. Lietuva buvo palikta Vokietijai, abi pusės pripažino Lietuvos interesus Vilniaus krašte.
1939-09-01 d. Lenkiją užpuolusi Vokietija spaudė Lietuvą, kad jos kariuomenė užimtų Vilnių.
1939-09-03 d. karą Vokietijai paskelbė Didžioji Britanija ir Prancūzija, kurios perspėjo Lietuvą, kad pradėjusi žygį į Vilnių Lietuva prisidėtų prie agresorių.
Lietuva laikėsi neutraliteto.
1939-09-16 d. TSRS sudarė paliaubas su Japonija, 1939-09-17 d. Raudonoji armija įžengė į Lenkiją, 1939-09-19 d. užėmė Vilnių.
1939-09-20 d. Vokietija parengė sutartį, pagal kurią Lietuva būtų tapusi Vokietijos protektoratu. TSRS vyriausybė pasiūlė J. von Ribbentropui vėl atvykti į Maskvą aptarti galimybę dalį TSRS kariuomenės užimtos Lenkijos teritorijos iškeisti į Lietuvą.
1939-09-28 Maskvoje pasirašyta Vokietijos–TSRS draugystės ir sienos sutartimi pasidalinta Lenkija, papildomu slaptuoju protokolu pakeistos 1939-08-23 slaptojo protokolo nuostatos: Lietuva perėjo į TSRS, o Liublino ir Varšuvos vaivadijų teritorijos – į Vokietijos įtakos sferą. Protokolu sutarta, kad TSRS įsipareigoja Vokietijai perduoti dalį Lietuvos teritorijos Suvalkijoje (palei Kudirkos Naumiesčio, Vilkaviškio, Marijampolės, Liudvinavo, Simno, Seirijų, Leipalingio, Kapčiamiesčio liniją). Dar dviem slaptaisiais protokolais Vokietija ir TSRS susitarė dėl vokiečių tautybės gyventojų persikėlimo į Vokietiją ir ukrainiečių, baltarusių persikėlimo į TSRS.
Vykdant šiuos susitarimus, TSRS sudarė savitarpio pagalbos sutartis su Estija (1939-09-28), Latvija (1939-10-05) ir Lietuva (1939-10-10) ir įkūrė karines bazes šiose valstybėse.
7. 1940-06-15 d. Raudonoji armija įžengia į Lietuvą po ultimatumo.
8. 1940-07-21 d. Lietuvos Liaudies Seimas priėmė Lietuvos įstojimo į TSRS deklaraciją.
9. 1940-08-03 d. priimtas TSRS įstatymas „Dėl Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos priėmimo į Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungą“.
10. 1941 m. birželio 22 d. – 1945 m. gegužės 9 d. vyko Vokietijos – TSRS karas.
11. Teherano (1943 m.) Jaltos (Krymo) ir Potsdamo konferencijose (1945 m.) Antrojo pasaulinio karo laimėtojai pasidalino okupuotą Europą, įskaitant ir Kaliningrado (Karaliaučiaus ar Kionigsbergo) sritį bei Baltijos šalis. Kodėl mes tai nevadiname mūsų pardavimu?
12. TSRS ir kitų Varšuvos sutarties dalyvių inicijuoto 1975 metų Helsinkio pasitarimo Baigiamuoju aktu dėl Europos saugumo ir bendradarbiavimo principų įtvirtintas pokarinių sienų Europoje pripažinimas, faktiškai ir 1940 metais TSRS įvykdyta Baltijos valstybių okupacija. Vakarų šalys siekė šių sienų neliečiamumo, t. y. jų keitimo tik taikiu būdu. Už sutartą pokarinių sienų neliečiamumą, teritorinį vientisumą ir ekonominio bendradarbiavimo įsipareigojimus Rytų blokas sutiko su Vakarų šalių reikalavimais į Helsinkio Baigiamąjį aktą įrašyti normas, reguliuojančias pagrindines žmogaus teises ir laisves. JAV Prezidentas G. R. Fordas prieš Baigiamojo akto pasirašymą tikino, kad JAV nekeis požiūrio į TSRS įvykdytą Baltijos šalių okupaciją ir aneksiją, tačiau šį Helsinkio dokumentą vis dėlto pasirašė.
13. 1988-06-03 d. išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė.
14. 1989-05-18 d. Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba priėmė Lietuvos TSR Konstitucijos pataisas. Konstitucijos naujos redakcijos 70 straipsnyje paskelbta: „Lietuvos TSR galioja tik jos Aukščiausiosios Tarybos arba referendumu priimti įstatymai“, TSRS įstatymų „galiojimas gali būti apribotas arba sustabdytas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos nutarimu“.
15. 1989-08-23 d. Baltijos kelyje trys Tautos tvirtai pareiškė valią būti nepriklausomomis.
16. Lietuvos TSR 1989-11-03 įstatymu Nr. XI-3336 pakeistas Lietuvos TSR Konstitucijos 5 straipsnis (Svarbiausi Respublikos valstybinio bei visuomeninio gyvenimo klausimai pateikiami svarstyti liaudžiai, taip pat sprendžiami referendumu. Referendumą skelbia Lietuvos TSR AT savo iniciatyva arba kai to reikalauja 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių Lietuvos TSR piliečių).
17. 1989-12-24 d. antrasis TSRS liaudies deputatų suvažiavimas priėmė nutarimą dėl 1939 metų Molotovo–Ribentropo slaptųjų protokolų pripažinimo negaliojančiais nuo jų pasirašymo.
18. 1990-02-07 d. Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą dėl 1939 metų TSRS–Vokietijos sutarčių ir jų pasekmių Lietuvai panaikinimo neteisėtais ir negaliojančiais pripažino Lietuvos Liaudies Seimo 1940-07-21 Lietuvos įstojimo į TSRS deklaraciją ir TSRS 1940-08-03 įstatymą „Dėl Lietuvos TSR priėmimo į TSRS“, Tarybų Sąjungai pasiūlė pradėti dvišales derybas dėl Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo.
19. Sąjūdžio pasirinktu taikiu keliu – dalyvavimu okupacinės tarybų valdžios organų rinkimuose –Lietuva atėjo į istorinę 1990 m. kovo 11 d. Ne neegzistavęs Atkuriamasis Seimas, bet Aukščiausiasis Tarybų Lietuvos okupacinės valdžios organas tą dieną atkūrė Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, t. y. Dvyliktojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos priimtu Aktu,1 prieš pat jo priėmimą ne tik pakeitus valstybės pavadinimą į Lietuvos Respubliką, bet ir valstybės tęstinumui užtikrinti po Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ paskelbimo priėmus dar ir Lietuvos Respublikos įstatymą Nr.I-13 „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“.2 Šiuo įstatymu jau Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, atsižvelgdama į Vienuoliktojo šaukimo Lietuvos TSR AT 1990 m. vasario 7 d. nutarimą „Dėl 1939 metų Vokietijos – TSRS sutarčių ir jų pasekmių Lietuvai likvidavimo“, konstatuodama, kad 1938 m. gegužės 12 d. Lietuvos Konstitucijos veikimas buvo neteisėtai sustabdytas, TSR Sąjungai 1940 m. birželio 15 d. įvykdžius agresiją prieš nepriklausomą Lietuvos valstybę ir ją aneksavus, siekdama atstatyti pažeistas Tautos ir Lietuvos valstybės suverenines teises, nutarė:
nutraukti 1978 m. balandžio 20 d. Lietuvos TSR Konstitucijos (Pagrindinio įstatymo) galiojimą;
nutraukti 1977 m. spalio 7 d. TSRS Konstitucijos (Pagrindinio įstatymo), taip pat TSRS ir sąjunginių respublikų įstatymų pagrindų, kitų TSRS įstatymų galiojimą Lietuvos Respublikos teritorijoje;
atnaujinti 1938 m. gegužės 12 d. Lietuvos Konstitucijos veikimą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, sustabdant tų skyrių ir straipsnių, kurie reglamentuoja Respublikos Prezidento, Seimo, Valstybės Tarybos ir Valstybės Kontrolės statusą, galiojimą;
nustatyti, kad 1938 m. gegužės 12 d. Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymas pats savaime neatkuria Lietuvos Respublikoje iki 1940 m. birželio 15 d. veikusių įstatymų.
Tam, kad galima būtų gyventi pagal to meto tikrovę, tą pačią dieną buvo priimtas Sąjūdžio deputatų parengtas Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo“.3 Šiuo konstituciniu įstatymu Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, atsižvelgdama į būtinumą suderinti atkurtos 1938 m. gegužės 12 d. Lietuvos Konstitucijos nuostatas su pakitusiais politiniais, ekonominiais ir kitais visuomeniniais santykiais:
sustabdė 1938 m. gegužės 12 d. Lietuvos Konstitucijos galiojimą;
patvirtino Lietuvos Respublikos Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą;
nustatė, kad Lietuvos Respublikoje ir toliau galioja tie iki šiol veikę Lietuvoje įstatymai bei kiti teisės aktai, kurie neprieštarauja Lietuvos Respublikos Laikinajam Pagrindiniam Įstatymui;
nustatė, kad šis Įstatymas įsigalioja nuo jo priėmimo momento.
20. 1991 m. sausio 13 d. – Lietuvos žmonių aukos už Lietuvos valstybę.
21. 1991-02-09 d. referendume (plebiscite), paskelbtame Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Vakarų šalių reikalavimu, mūsų Tauta tvirtai pritarė rengiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos teiginiui: „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“, o Aukščiausioji Taryba priėmė 1991-02-11 Konstitucinį įstatymą DĖL LIETUVOS VALSTYBĖS
Nr. I-1051, kuriuo įtvirtino šio referendumo sprendimus:
1 straipsnis. Teiginys „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“ yra Lietuvos Respublikos konstitucinė norma ir pamatinis valstybės principas.
2 straipsnis. Šio įstatymo pirmajame straipsnyje suformuluota konstitucinė norma ir pamatinis valstybės principas gali būti pakeisti tik Lietuvos tautos visuotinės apklausos (plebiscito) būdu, jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos piliečių, turinčių aktyviąją rinkimų teisę.
22. 1991-02-11 Konstitucinio įstatymo Nr. I-1051 normos perkeltos į 1992-10-25 Lietuvos Respublikos Konstituciją.
23. 1991-07-29 Lietuvos Respublikos–Rusijos Federacijos sutartimi dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų (galiojimo laikas – 10 metų) abi valstybės pripažino viena kitą suvereniomis valstybėmis pagal jų parlamentų atitinkamus aktus (Lietuvos – 1990-03-11, Rusijos – 1991-06-12) įsipareigojo tarpusavio santykiuose nenaudoti jėgos ir grasinimo ją naudoti, nesikišti į viena kitos vidaus reikalus, gerbti teritorinį vientisumą ir sienų neliečiamumą.
24. 1991-09-06 d. TSRS Valstybės Taryba pripažino Lietuvos nepriklausomybę.
25. 1991-12-26 d. TSRS Aukščiausioji Taryba priėmė deklaraciją dėl TSRS egzistavimo nutraukimo.
26. 1992-02-09 d. pasirašyta Mastrichto sutartis dėl Europos Sąjungos (ES) sukūrimo, jos tikslus – viršnacionalinės vyriausybės sukūrimą, nacionalinių valstybių pakeitimą regionais.
27. 1992-10-25 d. referendume priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios 148 straipsnis nustato, kad Konstitucijos 1 straipsnio nuostata „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“ gali būti pakeista tik referendumu, jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip 3/4 Lietuvos piliečių, turinčių rinkimų teisę.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 137 straipsnis nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių.
28. 1993-11-01 d. Džordžas Sorošas paskelbė (www.georgesoros.com/1993/11/01/toward-a-new-world-order-the-future-of-nato/), kad ES ir NATO – dvi neatskiriamos sudedamosios dalys naujo tipo saugumui užtikrinti, o NATO vaidmuo yra platesnis nei kariniai reikalai, įskaitant ir kišimąsi į valstybių vidaus politinius reikalus ir santykius tarp valstybių. Aptarta ir 1949-04-04 Šiaurės Atlanto sutartis (NATO sutartis), šalių įsipareigojimai.
29. 2003-03-26 d. pasirašyti pakviestųjų kandidačių prisijungimo prie NATO sutarties protokolai, 2004-03-29 d. Lietuva tapo NATO nare.
30. Lietuvos Respublikos Seimo 2003-02-27 nutarimu Nr.IX-1350 “Dėl referendumo dėl Lietuvos Respublikos narystės“ (Seimo pirmininkas A. Paulauskas, https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.01751D64E3C3) organizuotas dvi dienas 2003 m. gegužės 10-11 d. vykęs referendumas. Prieš tai 2003-02-25 d. Seimas pakeitė LR referendumo įstatymą, kad referendumą galima vykdyti ne vieną dieną, bet savaitę, kad dėl narystės tarptautinėje organizacijoje pakanka 50% referendume dalyvavusių piliečių pritarimo.
31. 2003-04-16 d. Atėnuose pasirašytas „Aktas dėl Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos stojimo sąlygų ir sutarčių, kuriomis yra grindžiama Europos Sąjunga, pritaikomųjų pataisų“ (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.216708?jfwid=nq76mw1m0).
Šį 2003-04-16 Aktą ratifikavo tuometės ES valstybės-narės ir į ją stojančios valstybės.
32. Nepasitikint mūsų Tauta ir jos galimu sprendimu, Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtame 2003 m. gegužės 10-11 d. referendume balsuota už sakinį „Pritariu Lietuvos Respublikos narystei Europos Sąjungoje“, bet ne už 2003-04-16 Aktą, kurį ratifikavo visos nurodytos valstybės. Todėl Lietuvos Respublika įrašyta į Europos Sąjungos narius, mūsų Tautai referendume nebalsavus dėl Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą.
Net už sakinį „Pritariu Lietuvos Respublikos narystei Europos Sąjungoje“ 2003 m. gegužės 10-11 d. referendume balsavo ne 75 proc. balso teisę turėjusių Lietuvos piliečių, o tik 57 proc. Todėl Lietuvos Respublika de jure valstybės suvereniteto nėra atidavusi, o 2003 m. gegužės 10-11 d.d. referendumas ir jame priimtas sprendimas nesukūrė jokių teisinių pasekmių Lietuvos Respublikai dėl jos narystės Europos Sąjungoje.
33. 2003-09-16 d. Aktą įstatymu Nr.IX-1730 su 103 susijusiais dokumentais ratifikavo ne mūsų Tauta referendume, bet tai daryti teisės neturėjęs LR Seimas (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.218271?jfwid=nq76mw1m0).
Antikos laikų Romėnų teisės, kuria remiasi ir Lietuvos teisė bei teismai, skelbia ir šias aiškias taisykles: ex iniuria jus non oritur (iš neteisės teisė neatsiranda) ir nullus commodum capere de sua injuria propria (niekas negali turėti naudos iš teisės pažeidimo). Todėl po teisiškai neįvykusio Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą mūsų Konstitucija liko nepakeista – Lietuvos valstybė liko nepriklausoma demokratine respublika.
34. 2004-07-13 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Konstitucinį aktą „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ ir šį aktą be 75% piliečių pritarimo, t. y. be teisėto pagrindo įrašė prie Lietuvos Respublikos Konstitucijos 150 straipsnyje skelbiamų jos sudėtinių
dalių, kurias Tauta priėmė 1992 m. spalio 25 d. referendume:
1991-02-11 Konstitucinio įstatymo „Dėl Lietuvos valstybės“ (nustatančio, kad Lietuvos valstybės suverenitetas gali būti atiduotas, jei tam referendume pritars 75% visų balsavimo teisę turinčių Lietuvos piliečių, ką Tauta nusprendė 1991-02-09 referendume);
1992-06-08 Konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“;
1992-10-25 Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“.
Kadangi mūsų Tauta nebalsavo ir už 2004-07-13 Konstitucinį aktą „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“, šis aktas be teisinio pagrindo įrašytas į mūsų Konstituciją, kurios 148 straipsnis reikalauja, kad tokiam aktui referendume turi pritarti 75% visų balso teisę turinčių piliečių.
35. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, savo veiklą pradėjęs dar 1993 m., viename pirmųjų savo nutarimų konstatavo, kad „Valstybės Konstitucija yra aukščiausią teisinę galią turintis teisės aktas, grindžiantis šalies teisės sistemą. Tai reiškia, kad visi kiti teisės aktai turi atitikti Konstituciją“. … Kartu pažymėtina ir tai, kad, kaip nustatyta Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje, „Konstitucija yra vientisas <…> aktas“. … Nė vienos Konstitucijos nuostatos negalima priešpriešinti kitoms Konstitucijos nuostatoms, aiškinti taip, kad būtų paneigta arba iškreipta kitų Konstitucijos nuostatų prasmė (LRKT 2002-12-24 nutarimas).“
Šiame atsakingame mūsų tautai ir valstybei laikotarpyje, prasidėjus naujam akivaizdžiam pasaulio politiniam perdalinimui, be galo yra svarbi Lietuvos vienybė ir pasitikėjimas vieni kitais – Lietuvos valdžios pasitikėjimas Lietuvos žmonėmis, žmonių pasitikėjimas valdžia. Ir taikūs sprendimai, valdžios pareiga išvengti karinių veiksmų Lietuvos valstybės teritorijoje.
Todėl Lietuvos valdžiai atsakingai siūlau:
1. Nedalyvauti jokiose provokacijose ir jokių provokacijų neruošti.
2. Visus tarptautinius klausimus spręsti tik taikiai diplomatinėmis priemonėmis, atsisakant karingos retorikos.
3. Denonsuoti 1939 m. kovo 22 d. Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Valstybės sutartį dėl Klaipėdos krašto perleidimo.
4. Atsisakyti beprasmio 44 vnt. Brangių „Leopard 2“ tankų pirkimo 2029-2034 metams – karas Ukrainoje patvirtino, kad ne tankai, bet sparčiai tobulėjantys dronai tapo pagrindiniu veiksniu kare.
5. Lietuvos Respublikos Seimui neatidėliotinai paskelbti referendumą dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 148 straipsnių pakeitimo, nustatant, kad referendumui sušaukti pakanka 100000 Lietuvos piliečių valios.
Be Tautos paramos Lietuvos valdžia – ne valdžia. Ypač šiuo atsakingu Tautos likimui metu.
Ši bendrystė siektina ne Lietuvos žmonių gąsdinimu, bet bendru veikimu. Ir tiesos sakymu. Toks buvo Sąjūdžio veikimo principas, sutelkęs mus 1990 m. kovo 11-ajai, sutelkęs mus ir 1991 sausyje, ir 1991 m. vasario 9 d. balsavimui.
