Z Vaišvila. Daugybinė pilietybė Lietuvoje ir Ukrainoje. Kodėl?

Zigmas Vaišvila

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnis skelbia, kad valstybės pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, kad pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas.

Tad kodėl reikia keisti šį pagrindinį įstatymą, nes LR pilietybės įstatymo kaitaliojimais mūsų pilietybė jau metų metais masiškai dalinama vidaus reikalų ministro įsakymais, nereikalaujant kitos valstybės pilietybės atsisakymo. Net vos gimusiems, pvz., Pietų Afrikos Respublikoje. O iš mūsų piliečių, įgijusių kitos šalies pilietybę, Lietuvos pilietybė atimama, net nepaklausus to žmogaus nuomonės.

Besąlygiškos prielaidos tam kuriamos ir į Lietuvą beatodairiškai įleidžiamiems rusakalbiams iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos, net atsisakant reikalavimo mokėti lietuvių kalbą.

Štai Šveicarijoje, sėkmingai išlaikęs net 16 lygių frankofonijos kursų egzaminus, tegausi teisę ten gyventi. Bet tai dar nesuteiks teisės teisėtai dirbti, teks įveikti dar ne vieną barjerą.

Kodėl mes, turintys panašaus dydžio akyse nykstančią valstybę, elgiamės kaip bevaliai? Kas ką nori, tas tą daro su mumis. Lietuvių kalba Lietuvoje tampa anglų ir rusų kalbų podukra.

Kas ir kodėl sumanė „daugybinę“ pilietybę?

Seimas 2024 05 12 referendume siūlo balsuoti už beveik tokią pačią Konstitucijos 12 straipsnio redakciją, tik pilietybės įstatymas būtų pavadintas konstituciniu. Tačiau siūloma atsisakyti esminės nuostatos, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Kodėl? Ir dar norima, kad mes atsisakytume šios konstitucinės teisės, perleisdami ją Seimui, kad šis priimtų nuo mūsų slepiamą konstitucinį pilietybės įstatymą.

2019 05 11 referendume Seimas siūlė keisti Konstitucijos 12 straipsnį, įvedant Europos Sąjungos ir transatlantinių valstybių išimtis dvigubai pilietybei ir tokiu būdu supriešinant mūsų tautiečius dėl jų ar jų tėvų likimo atsidūrus skirtingose pasaulio šalyse. Ačiū Dievui, šios provokacijos neprastūmė.

Pernai atsirado „daugybinės“ pilietybės sumanymas. Suklusti privertė identiškas įstatymas kariaujančioje Ukrainoje. Koks tikslas įgyvendinti „daugybinę“ pilietybę Ukrainoje ir Lietuvoje, ko siekiama tuo? Kodėl būsimame 2024 05 12 Lietuvos referendume neliko 2019 05 11 referendume siūlytos Europos Sąjungos ir transatlantinių valstybių išimties dvigubai pilietybei? Klausimų daugėja, valdžios atsakymų nėra.

Pasipiktinę ukrainiečiai „daugybinę“ pilietybę sieja su jų priverstine mobilizacija – vadina tai Ukrainos teritorijos išvalymu nuo Ukrainos piliečių ir teritorijos atidavimu kitiems.

Nesunku juos suprasti – ginkluotės ir lėšų trūksta, tačiau į frontą prievarta masiškai siunčiami neparuošti Ukrainos piliečiai. Beprasmei žūčiai, kas vyko ir plačiai išgarsinto Ukrainos kariuomenės 2023 m. vasaros kontrpuolimo metu. Iš anksto viską viešinant apie šį kontrpuolimą – kas kur ir ką kokiomis ir kieno paruoštomis pajėgomis, kokia ginkluote puls. Ir iš anksto žinant, kad tai pražūtinga, nes Rusijos kariuomenė tam rimtai pasiruošė. Kodėl Ukrainos valdžia Vakarų šalių neklausė, koks scenarijus tuo surikiuotas Ukrainai?

Tad kam ir kodėl, anot ukrainiečių, išvaloma Ukrainos teritorija nuo Ukrainos piliečių?

O koks scenarijus planuojamas Lietuvai, kam mums „daugybinė“ pilietybė, kas ji tokia? Juk eilinis Lietuvos pilietis, priverstas išvykti iš Lietuvos ir įgijęs pilietybę tos valstybės, kurioje jis triūsia ir rado ekonominį išsigelbėjimą sau bei Lietuvoje paliktiems tėvams ir net vaikams, nesivaikys dar trečios ar ketvirtos pilietybės dar kitose valstybėse. Ir tai nerealu. Tad ką reiškia Lietuvai kažkieno suplanuota „daugybinė“ pilietybė, jei absoliučiai daugumai išvykusiųjų mūsiškių pakaktų dvigubos pilietybės, kurios santykius galima būtų sureguliuoti dvišalėmis Lietuvos sutartimis su kitomis valstybėmis?

O ar bus šiuo požiūriu palikti antrarūšiais Baltarusijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Kazachstane, Gruzijoje, Azerbaidžane gyvenantys mūsų tautiečiai? Apie tai išsamiai su lietuvių bendruomene diskutavome ir sutarėme man lankantis Čikagoje 2019 m. pavasarį prieš 2019 05 11 referendumą dėl Konstitucijos 12 straipsnio keitimo ir Respublikos Prezidento rinkimus. Susikalbėjome, vieni kitus supratome.

Jei Seimas gerbtų Lietuvos piliečius, tai neslapukautų ir referendumui teiktų ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio naują redakciją, bet ir patį konstitucinį pilietybės įstatymą, kaip tai buvo daroma 1991 02 09 plebiscite dėl Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės, 1992 05 23 referendume dėl Lietuvos Respublikos Prezidento institucijos atstatymo, 1992 10 25 referendume dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos.

Tačiau Lietuvą užvaldžiusieji bijo Tautos nuomonės, bijo ir išduoti tikruosius šio valdiško referendumo tikslus, neaiškina, kodėl, vykstant ES federalizavimui, karo priedangoje šį principinį valstybės egzistencijos klausimą – piliečių konstitucinę teisę spręsti valstybės pilietybės klausimą – norima perduoti Seimui? Kas nurodė taip elgtis, ką reiškia slepiamo turinio „daugybinė“ pilietybė, kam tokios reikia Lietuvos piliečiams?

2024 05 12 referendumas dar neįvyko, tačiau Migracijos departamentas jau skelbia, kokiais atvejais galima ši Lietuvoje dar neįsigaliojusi daugybinė pilietybė:

1. Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietybę įgijote gimimu;

2. Esate asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.;

3. Esate asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.;

4. Esate 2 ir 3 punkte nurodyto asmens palikuonis;

5. Sudarėte santuoką su kitos valstybės piliečiu ir dėl to savaime (ipso facto) įgijote kitos valstybės pilietybę;

6. Esate asmuo, įvaikintas Lietuvos Respublikos piliečių (piliečio), iki Jums sukako 18 metų, ir dėl to įgijote Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį;

7. Esate asmuo – Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu Jūs, iki Jums sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to Jūs įgijote kitos valstybės pilietybę;

8. Būdamas kitos valstybės piliečiu išimties tvarka įgijote Lietuvos Respublikos pilietybę;

9. Esate asmuo, kuris išsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba Lietuvos Respublikos pilietybė Jums buvo grąžinta dėl to, kad Jūs turite ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei;

10. Lietuvos Respublikos pilietybę įgijote turėdamas pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

11. Esate asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijote iki Jums sukako 18 metų.

Koks ir kieno scenarijus vykdomas Lietuvoje?

Matant ES ir Lietuvos „politiką“ dėl migrantų, manau, kad migrantų srauto šliuzo vartai į Lietuvą jau keliami, o Lietuvos piliečių išstūmimas iš mūsų valstybės tęsiamas.

Kieno užduotis vykdoma? Kam šias žemes norima atlaisvinti? O dabar dar ir karo pretekstu. Jungtinė Karalystė jau atvirai paskelbė, kad reikia formuoti ir į dešiniakrantę Ukrainą siųsti NATO karių ekspedicinį korpusą. Kad Rusija būtų atgrasinta nuo įžengimo į Ukrainos vakarus. Tad Ukraina dalinamasi jau atvirai, skatinant ją kariauti ir tuo pat metu laikant ją, kaip narkomaną, ant dozuojamos finansų, ginklų ir korupcijos adatos. Ir dar provokuojant branduolinį Rusijos atsaką. Ar bus JAV kariai šiame ekspediciniame korpuse?

Kokioje naujai padalinamos Europos sienos pusėje pagal mums neskelbiamą scenarijų atsidurs Lietuva? Ar bus karo veiksmai Lietuvoje, ar be jų mus dar kartą atiduos? Ar į NATO ekspedicinį korpusą Vakarų Ukrainoje siųs ir Lietuvos piliečius? Ar karo veiksmus norima išprovokuoti ir Lietuvoje?

Keliami kandidatai į Respublikos Prezidentus, visų pirma, tie, kurie šiandien užimate vadovaujančias pareigas Lietuvoje (Gitanai Nausėda ir Ingrida Šimonyte), kodėl tylite ir slapukaujate? Ar bijote tiesą pasakyti Lietuvos žmonėms? Tuomet visi iki vieno pasitraukite iš Respublikos Prezidento rinkimų politinės kampanijos! Jei apsimetate, kad nesuvokiate, kas vyksta, ar tylite ir nesiūlote išeities, nesitariate su Lietuvos žmonėmis, jūs neturite teisės apgaudinėti mus, drįsti prašyti balsuoti už jus.

Suprantu mūsų tautiečius, kuriems dėl ekonominių ar kitų priežasčių teko išvykti iš Lietuvos ir kuriems atsirado galimybė įgyti kitos valstybės pilietybę. O dar yra ir tautiečiai, gyvenantys ne Vakarų šalyse.

Žinome ir tai, kad Lietuvos valdžia neužtikrina realios galimybės užsienyje gyvenantiems mūsų piliečiams balsuoti. Balsuoja tik dalelytė jų. Paskutinioji piliečių referendumo iniciatyva dėl referendumo inicijavimo kartelės sumažinimo atskleidė, kad Lietuvos ambasados užsienyje net atsisako sudaryti sąlygas Lietuvos piliečiams pareikšti valią dėl šios jų konstitucinės teisės įgyvendinimo, o teismas dėl to neįžvelgia piliečių teisių pažeidimo.

Ši referendumo iniciatyva ir ginčai teisme atskleidė, kad negalima pasitikėti ir užvaldytos mūsų valstybės VRK organizuojamu ir niekieno nekontroliuojamu į privačias rankas atiduoto internetinio pasirašymo už piliečių iniciatyvas balsų skaičiavimu. O juk atvirai siekiama ir patį balsavimą padaryti internetiniu. Projektas yra.

Suprantu mūsų tautiečių, gyvenančių užsienyje, skausmą ir lūkesčius, tačiau ir Jūs, mielieji, supraskite, kad vien automatinis dvigubos pilietybės įteisinimas būtų didžiulė pagalba Lietuvą užvaldžiusiems, kurie monopolizavo partijų finansavimą iš valstybės biudžeto ir uždraudė juridiniams asmenims finansuoti politines partijas, tuo kitus oponentus palikdami bet kokių rinkimų užribyje.

Tai nėra visiškai įgyvendinta tik Respublikos Prezidento rinkimuose. Tuo didesnė mūsų visų atsakomybė dėl šių ir kitų rinkimų. Dalyvaukime juose visi, bet nebalsuokime už mūsų apgaulę 2024 05 12 referendume dėl „daugybinės“ pilietybės.

Kur glūdi Lietuvos nacionalinio valstybingumo sėkmė?

Pilietybė – tai ne tik piliečio teisės, bet ir pareigos. Šiuo metu tai tampa labai skausmingu klausimu ne tik Ukrainos, bet ir Lietuvos piliečiams.

Ukrainos Aukščiausioje Taryboje, kuri vis veikia pasibaigus jos kadencijai, forsuojamas skandalingo beatodaitiškos visuotinės mobilizacijos įstatymo priėmimas. Neturint jo įgyvendinimui nei finansų, nei ginkluotės.

Lietuvoje taip vadinamo „atgrasymo“ pretekstu faktiškai jau vykdomas prastai maskuojamas mūsų įtraukimas į karo veiksmus ir tuo pretekstu milžiniškų biudžeto lėšų „įsisavinimas“. Tik iš užsienio informacinių šaltinių gali sužinoti, kad be beatodairiškai didinamo Lietuvos karinio biudžeto (2,5-3,5% BVP), 1,82 % BVP skyrė Ukrainai.

Visa tai vyksta šiandieninėje geopolitinėje situacijoje, akivaizdžiai ryškėjant JAV ir Europos valstybių interesų skirtumams bei takoskyrai, aiškėjant Europos Sąjungos neperspektyvai išlikti, ko pasekmėje 2023 11 22 d. Europos Parlamentas pradėjo desperatišką bandymą federalizuoti ES, kad liktų tik viena supervalstybė ir regionai (t.y. laidojant nacionalines valstybes).

Vienas tokių pakeitimų – Europos Sąjungos referendumas, kuriame mūsų nykstamai mažas balsų skaičius bus beprasmis.

Todėl šiuose geopolitiniuose skersvėjuose saugokime mūsų esminį argumentą, kad Lietuvos Respublika teisiškai nėra įstojusi į Europos Sąjungą.

2022 m. pavasarį istorikas Algimantas Kasparavičius pristatė savo knygą „Griūvanti taika“. Apie Antrojo pasaulinio karo išvakares ir Lietuvos elgesį tuo metu. Autorius šios knygos „Replikoje dėl Lietuvos geopolitinės istorijos“ pateikė išvadą dėl Lietuvos egzistencijos pagrindų dar kartą atkuriant Lietuvos nepriklausomybę 1988-1991 metais: „XX a. dar kartą sukūrė geopolitinį stebuklą – galimybę čia gyvenančioms tautoms vėl atgauti nepriklausomybę. Tokia ilgaamžė Lietuvos geopolitinė patirtis liudija, kad Lietuvos nacionalinio valstybingumo sėkmė ir jos geopolitinio stabilumo kodas glūdi ne konfrontacinėje, bet pacifistinėje filosofijoje ir politikoje“. Apie tai – straipsnio tęsinyje.

O kur Lietuvos šiandieninė diplomatinė veikla? Atgimimo metais mes nebijojome būti savimi.