2024 liepos 1 dieną bendrovės „Foxpay“ savininkė Ieva Trinkūnaitė viešai paskelbė savo poziciją dėl Lietuvos žmogaus teisių asociacijos prezidento Vytauto Budniko išplatinto pranešimo valstybės institucijoms bei viešosioms įstaigoms. Šioje pozicijoje pateikta netikslumų tiek dėl Lietuvos žmogaus teisių asociacijos veiklos, tiek dėl motyvų siekiant ginti viešą interesą. Naudodamasis viešo atsakymo teise V. Budnikas pateikia savo poziciją.
Pirma – dėl Lietuvos žmogaus teisių asociacijos (LŽTA) veiklos. I. Trinkūnaitės atstovų išplatintame pranešime teigiama, kad LŽTA jokios aktyvios veiklos nevykdo nuo 2014 m.
Pirmiausia, pagal „Registrų centro“ duomenis, LŽTA kas du metus rengia ataskaitinius susirinkimus ir renka LŽTA komitetą. Naujas LŽTA komitetas yra išrinktas ir toliau veikia pagal LŽTA įstatus. Todėl paskleista informacija apie LŽTA veiklos nevykdymą nuo 2014 metų yra neteisinga.
LŽTA nuo pat jos įsteigimo pradžios 1989 metais aktyviai vykdė ir vykdo veiklą iki šios dienos. Asociacija teikia konsultacijas įvairiais teisės klausimais, aktyviai reiškia pozicijas įvairiais įstatymų leidybos klausimais dėl pilietinių teisių ir laisvių užtikrinimo, teikia pastabas, siūlymus įstatymų leidėjams, teisėtvarkos institucijoms, vyriausybei, platina pareiškimus valdžios institucijoms ir įstaigoms bei rengia projektus pagal nevyriausybinio sektoriaus finansavimo programas. Vien per 2024 metus asociacija, būdama Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro dalyvė, yra pateikusi du prašymus įstatymų leidėjui dėl valstybinių institucijų išvadų išaiškinimo Lietuvos piliečiams, 4 pareiškimus dėl viešojo intereso gynimo. Per 2023 metus pateikti kiti 8 pareiškimai ir siūlymai. Be to, LŽTA 2017 metais įgyvendino projektą „Pilietinė – teisinių žinių visuomenė“, o 2020 metais – projektą „Nacionalinės savimonės, etnokultūrinės tapatybės, istorinės atminties ir pilietiškumo stiprinimas“. Abu projektai finansuoti valstybės ar savivaldybės lėšomis.
Tai dar kartą įrodo, kad iškilių Lietuvos Nepriklausomybei ir visuomenei nusipelniusių asmenybių, kaip kad Justino Marcinkevičiaus, Romualdo Ozolo, Stanislovo Dorbovolskio, Bronislovo Genzelio bei kitų įsteigta asociacija aktyviai vykdo veiklą iki šios dienos. Tad I. Trinkūnaitės teiginiai esą LŽTA veiklos nevykdo nuo 2014 metų yra neteisinga.
Antra – dėl motyvo ginti viešą interesą. I. Trinkūnaitės atstovų išplatintame pranešime teigiama, kad veiksmas, siekiant atkreipti valstybinių institucijų ir viešų įstaigų dėmesį į galimas rizikas, kylančias dėl su bendrove „Foxpay“ susijusių asmenų, neturi nieko bendro su viešuoju interesu ar visuomenine veikla.
Toks teiginys yra klaidinantis. LŽTA per savo veiklos istoriją yra platinusi pranešimus ir pozicijas valdžios institucijoms ne tik žmogaus teisių, bet ir socialinio teisingumo, ekonominės politikos bei kitais valstybei ir visuomenei svarbiais klausimais. Ne kartą buvo atkreiptas valdžios institucijų dėmesys į įvairių valstybės pareigūnų veiksmus, kuriais jie viršijo savo įgaliojimus. Lygiai taip pat asociacija kreipdavosi į valdžios institucijas ir dėl galimai neteisėtos ar neleistinos verslininkų ar kitų visuomenės veikėjų veiklos. LŽTA veiklą viešojo intereso gynimo srityje taip pat gerai iliustruoja išleistos dokumentų knygos „Lietuva ir žmogaus teisės“ (2 dalys), šiuo metu rengiama ir trečiojo šios serijos knyga. Be to, viešojo intereso gynimo tema LŽTA Seime netgi yra surengusi konferenciją pavadinimu „Viešasis interesas ir jo gynimas“.
Tad pranešimu, kuris buvo parengtas viešai prieinamos informacijos pagrindu, tebuvo siekiama ginti viešąjį interesą, atkreipiant valstybės institucijų bei viešų įstaigų dėmesį į galimas rizikas, kylančias dėl su bendrove „Foxpay“ susijusių asmenų. Kaip parodė daug vėliau pasirodžiusi informacija žiniasklaidoje apie VSD bei kitų valstybės institucijų atliekamus tyrimus, toks žingsnis nebuvo be pagrindo. Ginti viešąjį interesą yra kiekvienos nevyriausybinės organizacijos tikslas ir pareiga, nepaisant to, bus už tai pradėtas baudžiamasis persekiojimas, ar ne. Tad I. Trinkūnaitės teiginiai esą asociacija nesiekė ginti viešo intereso yra neteisinga.
Trečia – dėl motyvo toliau eskaluoti šį konfliktą viešai. I. Trinkūnaitės atstovų išplatintame pranešime teigiama, kad norima toliau eskaluoti šį konfliktą viešai. Motyvo eskaluoti šį konfliktą viešai nėra. Visa valstybinėms institucijoms ir viešosioms įstaigoms pateikta informacija buvo ir yra prieinama viešai. O tirti šią informaciją – jau valstybės institucijų darbas ir būtent jų priimti sprendimai padės tašką šioje istorijoje.
Motyvas taip pat nėra ir finansinis, nes teismo prašoma iš I. Trinkūnaitės priteisti vos 100 eurų neturtinės žalos, 5 proc. metų palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.
Šio teismui pateikto ieškinio motyvas tėra vienas – bent simboliškai kompensuoti žalą bei išgyvenimus, patirtus dėl I. Trinkūnaitės inicijuoto baudžiamojo persekiojimo, pradėto be jokio pagrindo.
