Dar nėra buvę rinkimų kampanijos, kurios metu nekildavo jų boikoto iniciatyva ar net kelios jų. Idėja neateiti prie balsadėžių ir taip „nušluostyti nosį“ valdantiems yra patraukli tiek savo paprastumu, tiek garantuota nervinga reakcija iš valdančio elito pusės. Sutikit, juk vien ištysusių snu…, oi atsiprašau , kišeninių propagandistų ar pačių valdžios vyrų ir moterų veidų stebėjimas televizijos ekrane suteiktų nemenką malonumą. Bet ar tikrai rinkimų boikotas yra veiksminga priemonė?
Rinkimai nesąžiningi, tačiau kitų nebus
Jei manote, kad dabar surašysiu graudų tekstą apie klaikią rinkimų sistemą ir užbaigsiu jį dūsavimu, kad esą vis tiek reikia juose dalyvauti, nes čia esa „piliečio pareiga“, – klystate. Nėra jokios pareigos eiti balsuoti – yra teisė šį veiksmą atlikti ir pasinaudoti ja ar ne yra kiekvieno asmeninis reikalas. Maža to, doro piliečio pareiga – aplenkti balsavimo apylinkę iš tolo sužinojus, kad rinkimų rezultatai bus klastojami arba pati kampanija vyko pažeidžiant įstatymus.
O štai teigti, kad vien boikotu galima pakeisti rinkimų sistemą, gali arba kvailys, arba siekiantis pigaus populiarumo. Jau klaidžiojo valdžios koridoriuose idėja padaryti dalyvavimą bet kokiame balsavimo spektaklyje privalomu ir bausti visus, neatlikusius šios „garbingos pareigos“. Esu visiškai tikras, kad sumažėjus rinkėjų skaičiui iki nepadoriai mažo lygio būtent taip ir bus pasielgta ir taip pat esu visiškai tikras, kad vėlesni rinkimai pasižymės rekordiniu aktyvumu, nes mūsų piliečių pilietiškumo ir baimės susimokėti už tai bent skatiką kovoje laimi noras pasilikti prie pinigo.
Piliečių aktyvus pritarimas išrinktiesiems pagal dabartinius įstatymus iš esmės nėra privalomas. Parlamentą išrinkti gali ir absoliuti mažuma, tereikia, kad jie tiesiog ateitų balsuoti. Kad užtikrinti šios mažumos atvykimą, nereikia didelių pastangų. Pirmiausiai ateis idėjiniai politikų simpatikai, taip pat atkeliaus prie balsadėžių ir tie, kurie mano atliekantys pilietinę pareigą, ir po paskutinių savivaldų rinkimų išryškėja dar viena garantuotai ateisiančių rinkėjų kategorija – „valdišką“ darbą dirbantys. Tuomet savivaldybių įmonių darbuotojai tiek aktyviai savo parašais rėmė veikiančius merus ir valdančiąsias partijas, kad dažnam merui-kandidatui nereikėjo daugiau nei vieno „pašalinio“ parašo. Na, o rinkimų dienomis net keliuose rajonuose buvo duoti aiškūs nurodymai tarnautojams ir savivaldybių įmonių darbuotojams privalomai atvykti į rinkimus, ir kas būtų, tokio nurodymo neįvykdžius, ko gero, suprantame. Be to, buvo ir organizuotų įmonių darbuotojų atvežimų į išankstinį balsavimą. Su žvake nestovėjau , tačiau įtarti, kad tai jau buvo visiškai atviras vertimas balsuoti už „reikiamą“ kandidatą, tikrai galiu.
Kaip matome, minimaliam rinkėjų kiekiui užtikrinti priemonės yra, o ir tylus boikotas galiausiai pasibaigs privalomu balsavimu arba spaudimu priklausomoms piliečių kategorijoms dalyvauti rinkimų procedūroje.
Kam panaudoti rinkimus
Susitaikius su tuo, kad dabartinė rinkimų sistema ydinga ir joje didžiausią vaidmenį atlieka į kampaniją investuoti pinigai, ir rinkimų rezultatas ne visuomet atitinka balsavusių rinkėjų valią, rinkimus galima naudingai panaudoti.
Pirmiausia – tai šansas pasireikšti tikrajai opozicijai. Ne tai, kuri remiama iš tų pačių „valdiškų“ pinigų , ne oligarcho kreivai šleivai suklijuotam ir „iš aukščiau“ palaimintam sąrašui , o būtent ideologiniu pagrindu susibūrusioms organizacijoms, kurių dalyvavimas politiniame procese ribojamas, o kartais jų nariai yra tiesiogiai persekiojami. Sukandus dantis valdančio elito atstovams teks bent jau kampanijos metu kentėti tuos, kurie gali užduoti nepatogius klausimus viešai ir į kurios teks vienanagi ar kitaip atsakyti. Be to, tai papildomos akys ir ausys rinkimų metu. Tiesa, gaila, kad dažniausiai nepavyksta opozicijai deleguoti į apylinkes pakankamai nepriklausomų stebėtojų, tačiau ten, kur tokie atsiranda, balsavimo rezultatai kelia kur kas mažiau abejonių. Tekę net lyginti apylinkes, kur buvo vadinamosios „nesistemos“ žmonių ir šalia esančių, kur, mano žiniomis, buvo vien stambių partijų atstovai. Pasirodo, esant kontrolei, mažosios partijos šiose apylinkėse gavo kiek daugiau balsų.
Sąmoningas rinkėjas turi turėti galimybę atiduoti savo balsą už opozicinę partiją ar kandidatą ir tai dar viena priežastis nesiekti rinkimų boikoto. Nušluoti iš politinės padangės mažąsias, „iš viršaus“ nekontroliuojamas partijas – senas valdančiųjų noras. 2000 narių reikalavimas tokioms partijoms, patikėkite, tai dar ne pabaiga – bus dar blogiau. Kita vertus, iš opozicijos pasigendu aiškaus ir solidariai išsakyto neigiamo rinkimų sistemos įvertinimo. Kai kurios opozicinės partijos vis dar elgiasi per rinkimus taip, lyg dalyvautų lygiavertėje kovoje su didžiosiomis biudžetinėmis partijomis. Šis trumparegiškumas, manau, dar skaidžiai jiems atsilieps.
Ar galima rinkimus panaudoti pačios rinkimų sistemos pakeitimui? Taip, galima ir tai įmanoma padaryti taip pat neboikotuojant. Kuomet į rinkimus sutelktas ne tik lietuviškų, tačiau ir užsienio medijų dėmesys, yra puiki proga kalbėti apie sistemos ydas ir daryti tai visomis įmanomomis priemonėmis.
Pvz., spalvingos akcijos absurdui parodyti. Kodėl ir ne? Kažkada dar komunistinėje Lenkijoje tūkstančiai žmonių išėjo protestuoti be jokių plakatų, o tik apsirengę nykštukais. Ir taip atsitiko, kad ir prisikabinti nėra prie ko, ir tikslas pasiektas, o ir pati akcija įėjo į protestų istoriją. Todėl visokios protesto formos geros. Niekas nedraudžia eiti balsuoti su pingvino kostiumu, užsidėjus slides ar zuikio ausis. „Jūs vaidinate demokratiškus rinkimus – mes vaidiname, kad tikime“, – maždaug taip tuomet skambėtų piliečių pranešimas valdantiems. Na, ir tuo pačiu pajuokiantis požiūris į nedemokratiškus rinkimus prisidės prie balsavimo kaip „pilietinės pareigos“ supratimo mažinimo.
Na, o variantų , ką galima pavaizduoti ant balsavimo biuletenio, jei neradote jame nieko, verto jūsų balso, yra iš tiesų begalė. Juo labiau, kad ką bepavaizduotumėte jums už tai nieko negresia, nes balsavimo slaptumas turi būti užtikrintas. Beje, sugadinamų biuletenių kiekis – tai irgi žinia valdžiai, kokios nuotaikos vyrauja tarp piliečių.
Boikoto idėja- valdžiai siutinti
Kaip keistai beskambėtų , tačiau net nerealizuojama, tačiau aktyviai skelbiama rinkimų boikoto idėja taip pat turi racionalų pagrindą. Valdantiems reikia pasiekti kuo platesnį palaikymą ir jau pati boikoto idėja juos siutina. Pradėkite garsiai kalbėti apie boikotą ir privesite valdančiuosius per propagandos priemones spausti piliečius ateiti į rinkimus. Ir tai puiku, nes taip jie parodys, kad rinkimai tokie, kokie yra, yra reikalingi pirmiausiai būtent jiems. Tegul plėšosi, tegus ieško „liaudies priešų“, tegul bijo dėl galimos užsienio medijų pajuokos, jei rinkimų aktyvumas sieks nykštukinius skaičius.
Be to, mažas aktyvumas labai apsunkina rezultatų prognozavimą. Visai tikėtina, kad atkritus abejojantiems rinkėjams vietas Seime gali užsitikrinti nedidelės, tačiau aiškų simpatikų ratą turinčios organizacijos. Na, ir tuo pačiu mažas aktyvumas keičia balsų pasidalinimą tarp „valdiškų“ partijų, pirmiausiai smogiant deideologizuotoms, kur vienintelė jų vertybė – charizmatiškas lyderis, o „sėkmės istorija“ – politinis marketingas ir investuoti pinigai.
Na, o jei iš tikro pavyks pakelti boikoto bangą, kuo aš vis tik didžiai abejoju, tuomet mes būsime priversti kalbėti apie naują politinę realybę, prilygstančią savo esme 1988-1990 metų įvykiams.
