Gerbiamieji, ar ne laikas kurti privačią kariuomenę? Ne, aš visiškai blaivus, sveikame prote ir jokių grybų prieš rašant nevalgiau. Tiesiog pasvarstykite patys. Jei jau yra uniformuoti, ginkluoti ir iš esmės tik savo darbdaviams pavaldūs vyrai ir moterys, kodėl jiems vietoje pistoletų neleidus turėti kulkosvaidžius, minosvaidžius, o kas turtingesnis – gal ir pirmąjį tanką Lietuvoje įsigys. Įsivaizduojate, kokia tvarka bus? Štai prie naktinio klubo bokštelyje kulkosvaidininkas budi, prie parduotuvės – šarvuotis stovi, o, tarkime, nuo automobilių lenktinių trasos be bilietų besiveržiančius „zuikius” vaiko minosvaidžio šūviais. Tereikia tik įstatymus pakeisti, o noro „daryti tvarką” kai kurie privatininkai turi per akis. Ir, tiesa, ne tik noro , bet ir patirties.
Pastatyti „blokpostą” „Nemuno žiedo” lenktynių trasos prieigose ir stabdyti visus pravažiuojančius, klausinėjant, kur jie važiuoja, – be problemų. Na ir kas, kad važiuoji pas save į sodą – vis tiek atsakyk, įrodyk, įtikink. Ko gero, nereikia būti labai įžvalgiam, kad suprastum, jog vargu ar pokalbis buvo panašus į akademinę diskusiją.
Štai ir aš pagalvojau, o ko nesurengti patikrą, tarkime, Vilnius-Klaipėda kelyje – juk tai būtų dar įdomiau nei kažkokiame rajono šunkelyje. Juolab, pasak Kačerginės istorijos liudytojų, policija jokių veiksmų nesiėmė. Na, tiek to – apie keistą valstybės pareigūnų ir privatininkų draugystę dar pakalbėsime.
O kol kas pasvajokime, kokia tvarkinga Lietuva bus, kai ją prižiūrės vien privatininkai. Štai pasiskundi, kad gatvė duobėta – kastuvą į rankas ir lopai – pats. Arba nusiperki pašvinkusį sumuštinį ir greitai suvalgai, pretenzijų nereikšdamas. Štai į „Norfą“ jau dabar atnešęs tokį sumuštinį gali sulaukti tvarkdario pasiūlymo: „Ryk tu tą sumuštinį savo“. O jei labai prieštarausi, nežinia dar kuo tau viskas baigsis.
Interneto forumai tiesiog lūžta nuo įvairių bendravimo su privačiais apsaugininkais istorijų. Iš karto sakau – aš net nesigilinu į skundus, prasidedančius žodžiais: „Nebuvau visiškai blaivus…“ arba „Per klaidą pamiršau sumokėti už….“, bet jau per akis tokių, po kurių laikas mušti varpais ir klausti: kas vyksta? Traumuoti pensininkai, sumušti paaugliai, sugadintas turtas – ar ne per daug tokių istorijų? Aš prisimenu, kaip 90-ais daugelis bijojo „berniukų“, kuriuos vėliau vis tik sutvarkė policija. Vėliau pati policija gerokai apsivalė nuo sadistinius polinkius ir apskritai neadekvačiai suvokiančių savo pareigas darbuotojų. Bet štai jums nauja problema – visiškai legalios sukarintos ginkluotos grupuotės, kuriuose, beje, galime sutikti ir tuos, kuriuos matėme 90-ais su avietiniais švarkais, ir tuos, kurie ne savo valia baigė pareigūnų karjerą.
Beje, buvusių bendradarbių buvimas apsaugininkų gretose ir išorinis panašumas su statutiniais pareigūnais kai kam teisėsaugoje kelia nepagrįstą tariamo bendrumo jausmą. Net esant neteisėtiems privačių apsauginių veiksmams, policija dažnai reaguoja vangiai, arba net ir reaguodama elgiasi su pažeidėjais kitaip nei su panašią veiką įvykdžiusiais eiliniais mirtingaisiais. O juk turėtų būti atvirkščiai, ir žinant, kad apsaugos darbuotojo paruošimas turi būti pakankamas, kad teisiškai teisingai įvertinti kasdieniame darbe galinčias atsirasti problemas ir adekvačiai į jas reaguoti, į jų nusižengimus būtina žvelgti per padidinamąjį stiklą.
Aš pats asmeniškai šią vasarą susidūriau su situacija, kuomet MAXIMA apsaugos darbuotojai, kaip jie patys pripažino, parduotuvės administracijos paliepimu, kelis kartus trukdė rinkti parašus municipalinėje žemėje. Tai tęsėsi iki tol, kol pačių jų iškviesti policininkai buvo priversti jiems patiems išaiškinti, ką jie gali daryti, o ko ne. Bet juk ne kiekvienas žmogus nešiojasi su savimi „Asmens ir turto saugos įstatymą“, kad atsiradus nesusipratimui pateiktų šio dokumento ištraukas apsauginiams. Ir ne kiekvienas žino, kad iš tiesų apsaugos darbuotojas turi vadovautis būtent įstatymu, o ne savo viršininkų nurodymais.
Beje, čia tarsiu palaikymo žodį ir patiems apsaugos įmonių darbuotojams. Man žinomas atvejis, kuomet vykdant tarnybines pareigas ir savo viršininko nurodymus apsaugos darbuotojas pažeidė įstatymą, ir net teisme įrodžius, kad jis vykdė svetimą valią, jis vis tiek buvo nuteistas, o jo viršininkas niekaip nenukentėjo. Taigi, gerbiami apsaugos darbuotojai, laikytis įstatymų naudinga pirmiausia jums, nes žinant, kokios Lietuvoje darbdavio elgesio su darbuotoju tradicijos, netikėkite, kad jus kas nors puls ginti.
Štai ir visai „šviežiais“ vakar dienos įvykis, kuomet vaikinai Akropolio PC esančioje „Duoglas“ parduotuvėje nusirašinėjo kainas. Nesvarbu, beje, kokiu tikslu , nes, priminsiu, parduotuvė yra vieša vieta. Rezultatas – „EuroCash 1“ apsauginių smurtas, pažeminimas ir dujomis nudeginta akis. Ko gero, net menkai išmanančiam teisę pamačius kraupų vaizdo įrašą aišku, kad apsaugos darbuotojai turi vaisas galimybes atsidurti teisiamųjų suole. O štai, kas davė nurodymus „daryti tvarką“ , kas nepakankamai išaiškino darbuotojams leistinas elgesio ribas, ko gero, liks nenubausti.
Nepagalvokite, kad aš esu nusistatęs prieš privačias saugo tarnybas. Anaiptol, tinkamai paruošti ir savo darbą išmanantys apsaugos darbuotojai – tai didžiulė paspirtis palaikant tvarką ne tik jų saugomose objektuose, bet ir viešąją tvarką apskritai. Ko gero, joks padorus apsaugos darbuotojas nepraeis pro šalį, matant gatvėje vykdomą nusikaltimą. Bet taip pat visos visuomenės saugumo vardan reikia sudaryti sąlygas nedelsiant uždaryti saugos tarnybas, kurios nesugeba kontroliuoti savo darbuotojų, ir įvesti solidarią atsakomybę už neteisėtus veiksmus ir prasikaltusiam darbuotojui, ir jo vadovui, ir klientui, jei apsauginis veikė pastarojo nurodymu. Taip vieni bus priversti žiūrėti, ką ima į darbą, kiti – kokią įmonę samdo. Labai padėtų ir apsaugos darbuotojų profesinių sąjungų kūrimas, kuomet patys darbuotojai galėtų gintis nuo neteisėtų viršininkų ir klientų paliepimų.
Na, o pabaigai ištrauka iš „Asmens ir turto apsaugos įstatymo“. Kaip sakoma, žinios – jėga.
7 straipsnis. Apsaugos darbuotojų teisės
Apsaugos darbuotojas, vykdydamas asmens ir turto saugą, turi teisę:
1) nešiotis ir naudoti šaunamąjį ginklą;
2) nešiotis ir naudoti specialiąsias priemones, taip pat panaudoti fizinę prievartą;
3) įtardamas, kad asmuo rengiasi daryti ar daro administracinį teisės pažeidimą ar nusikalstamą veiką, reikalauti nutraukti neteisėtus veiksmus;
4) sulaikyti įtariamą teisės pažeidėją, užkluptą darant administracinį teisės pažeidimą ar nusikalstamą veiką, susijusią su saugomu objektu arba subjektu, ar tuoj po to. Sulaikytas asmuo nedelsiant turi būti perduotas policijai;
5) saugomame objekte tikrinti asmens dokumentus ir nustatyti asmens tapatybę, tikrinti asmenų turimus daiktus, taip pat tikrinti transporto priemonėse esančius krovinius bei su jais susijusius dokumentus, jei tame objekte galioja leidimų režimas;
6) turėdamas duomenų, leidžiančių įtarti, kad saugomame objekte rengiamas, daromas ar padarytas administracinis teisės pažeidimas ar nusikalstama veika, pareikalauti iš įtariamo teisės pažeidėjo parodyti su savimi turimus daiktus ir juos, gavus jo žodinį ar rašytinį sutikimą, apžiūrėti. Jei yra įtariamo teisės pažeidėjo rašytinis sutikimas, galima apžiūrėti ir patį asmenį. Be reikalaujamo sutikimo apsaugos darbuotojas neturi teisės apžiūrėti šiame punkte nurodytus daiktus ir asmenį;
7) kliento, juridinio asmens ar užsienio juridinio asmens filialo, kuriame yra saugos padalinys, valdymo organo rašytiniu pavedimu neįleisti į saugomą objektą kitų asmenų, išskyrus pareigūnus bei kitus asmenis, kuriems tokią teisę suteikia įstatymai;
8) reaguodamas į pavojaus signalus, naudotis transporto priemonėmis su oranžinės spalvos švyturėliais;
9) neleisti į saugomuose objektuose vykstančius masinius ar kitus renginius, kuriuose palaiko viešąją tvarką, asmenų, įtariamų bandant įsinešti uždraustus daiktus ar nesilaikančių nustatytų taisyklių, taip pat pašalinti iš saugomų objektų asmenis, pažeidusius viešąją tvarką ar kitus šiame punkte nurodytus reikalavimus.
