„Ir tuomet aš suvokiau abejas savo dvasios puses : kryžiuočio-idealisto
ir šaltakraujiško džiunglių įstatomo apologeto“
Edgaras Kuini ( 1943- 63 „Monsanto“ valdybos pirmininkas)
Ko gero nėra antros tokios transnacionalinės korporacijos, kuri keltų pasaulyje tiek nepasitenkinimo ir kurios veikla būtų apaugusi mitais. Ir jau pasidaro neaišku, kur tiesa, o kur tikroji informacija, stebuklingai išslydusi iš kompanijos ar jai talkinančių mokslininkų, ar valstybinių kontroliuojančių institucijų rankų.
Tačiau be išsamaus pokalbio apie „Monsanto“ neįmanoma nei maisto saugos, nei priežastys, dėl kurių pasaulinė maisto pramonė ir augintojai vis labiau koncentruojasi kelių megakorporacijų rankose. Pati šios kompanijos istorija yra ryškus pavyzdys, kaip tinkamai naudojant ne tik atvirą rinkodarą, bet ir lobizmą ir visiškai „juodas“ technologijas, kapitalistiniame pasaulyje galima pasiekti mitybos piramides aukštumas. Tokias aukštumas, kuomet ne vyriausybės prižiūri korporacijos veiklą, o korporacija pati nurodo, kokius sprendimus vyriausybės turi priimti.
Ir nors daugeliui mūsų „Monsanto“ yra žinoma pirmiausią kaip Genetiškai Modifikuotų Organizmų ( GMO) gamintoja ir platintoja, tačiau niekuo mažiau įdomesnė ir labai iškalbinga jos ankstesnė istorija.
1901 m. per 30 metų kompanijoje Meyer Brothers Drug Company (beje, ne tik iki šiol egzistuojanti ir šiandien, bet ir esanti viena didžiausių JAV vastų didmenininkų) dirbęs farmaceutas Džonas Frensis Kuinis supratęs, kad daugiau, nei jie užsidirba, jam nemokės ir laikas „kelti sparnus“ , įkūrė „Monsanto“ . Nežinia , ar sacharino gamybos technologija atiteko įkūrėjui legaliai, ar ne (dėl jau tuomet naudotų skirtingų gamybos būdų tiksliai to nustatyti dabar nepavyktų – aut. pastaba) , tačiau pirmuoju „Monsanto“ verslu tapo būtent saldiklio sacharino gamyba. Visiškai natūralu, kad tuomet dar naujas produktas sukėlė nuogąstavimus dėl jo saugos ir, kaip vėliau paaiškėjo, dauguma jų vis tik turėjo pagrindą. Taigi 1907 -m įsibėgėjus gamybai virš sacharino ir jį gaminančios „Monsanto“ pakibo juodi debesys. Ir nors kompanija prie sacharino gamybos 1904 m. pridėjo sintetinių kofeino ir vanilino gamybą, tačiau sacharino draudimas reikštų kompanijos žūtį. Ir štai čia pirmoji neformalaus bendradarbiavo su galingaisiais valdžioje sėkmė. Tik tuomet valdžiusio prezidento T.Rouzvelto dėka, kuris sirgo cukralige ir pats vartojo sachariną, saldiklis nebuvo uždraustas. Kokios pastangos buvo dedamos siekiant prieiti prie pirmo šalies asmens ir jį įtikinti, mes jau nesužinosime, tačiau faktas lieka faktu – rinkoje išliko sacharinas ir išliko „Monsanto“.
Dar vienas didelis šuolis įvyko 1917 m. , kuomet „Monsanto“ pradėjo aspirino gamybą. Beje, šioji kompanija net iki 80-jų metų didžiausia šio vaisto gamintoja JAV.
Vienas iš įdomiausių ir mažiau žinomų faktų – „Monsanto“ buvo įtraukta į vadinamąjį „Deitono“ (atominio ginklo) projektą ir būtent „Monsanto“ sukūrė pramoninius plutonio gamybos būdus. Kas nuodugniau studijavo stambios JAV pramonės istoriją, puikiai žinote, kad kompanijos įtraukimas į šalies gynybos sistemos kūrimą yra tolygu išankstinei indulgencijai, suteikiamai daugeliui korporacijos veiksmų.
Iki atominio „Monsanto“ projekto (apie 30-uosius metus) kompanija tapo polichlorintų bifenilų (PCB) gamintoja. Šį ypatingai toksiška, vėžį sukelianti ir apsigimimus skatinanti medžiaga buvo plačiai naudojama nuo aušinimo skysčių iki plastikų priedų. Tik 1979 m. šios medžiagos gamyba buvo uždrausta, bet žala liko milžiniška. Na, o pačios buvusios gamyklos kaimynystėje esančiuose miesteliuose 1982 m. atliktų tyrimų rezultatai buvo tokie šokiruojantis, kad vietos valdžia tiesiog buvo priverta evakuoti vietos gyventojus iš dioksinais užterštos vietovės. Bet, kaip matote, viskas ir vėl įvyko tik tuomet, kai tapo aišku, kad kompanijai niekas neatnaujins leidimo gamybai – tuomet šis produktas korporacijai automatiškai tapo neįdomus ir neliko būtinybės slėpti iki tol slėptas blogybes.
Nuodai karui – ir vėl matome „Monsanto“. Žymusis Agent Orange, žymus sintetinių defolintų ir herbicidų kokteilis, skirtas medžių lapams šalinti ir augmenijai naikinti, idant pastebėti besislepiančius Vietnamo partizanus, gamintas korporacijų „Monsanto“ ir „Dow Chemical“, 1962-71 m. kare naudotas, iki šiol lemia didesnį apsigimimų skaičių juo užkrėstose teritorijose (per 10 proc. Vietnamo). Taip pat JAV teismams buvo pateikti 9 170 karo veteranų ieškiniai dėl „Agent Ortange“ sutrikdytos sveikatos, tačiau aktyviai besidarbuojantis brangiausių advokatų kontorų teisininkai atrėmė 7 709 jų. O apie korporacijos teisininkų galią byloja toks faktas. „Monsanto“ teisininkas Klarensas Tomas ( Clarence Thomas) 1991 m. prezidento Dž. Bušo buvo paskirtas nekeičiamu JAV Aukščiausiojo Teismo teisėju.
“Monsanto” kontroliuojamoms kompanijoms vadovavo ar juose dirbo ir buvęs JAV gynybos sekretorius D.Ramsfeldas ir kiti aukšti ir su Respublikonų partija siejami politikai.
Beje, su D.Ramsfeldo kažkada vadovauta kompanija D.J Searl ir pilnai “Monsanto” perimtą 1985 m., po to, kai prarado 28 mln. JAV dolerių, kuriuos teko sumokėti 780 moterų, kurioms jų produktas Aspartamas ( E-951) sukėlė vaisiaus uždegiminius procesus, siejama dar viena keista istorija.
Kaip jau rašiau, „Monsanto“ buvo pirmas sacharino gamintojas JAV, tačiau 70-jų viduryje patentinė apsauga sacharinui seniai baigėsi ir jį galėjo gaminti visi, kas tik panorėję. Ir kaip tik tuomet staiga įstatymiškai draudžiamas sacharinas, o į rinka skubiai įvedamas naujas saldiklis Aspartamas, kuriam visi patentai galioja. Nepaisant to, kad 1977 m. buvo keliama byla dėl netinkamai atliktų saugos tyrimu ir produkto įvedimas į rinką sustabdytas, jau 1981 m. šie legalūs nuodai gauna visus reikiamus leidimus, o po kurio laiko valdininkai, juos išdavę, pradeda dirbti toje pačioje kompanijoje.
Kaip matote, mes vis dar neprieiname prie pagrindinio dalyko, dėl kurio ši korporacija mums žinoma – GMO , o nemalonių faktų apie ją jau sužinojome per akis.
GMO projektas, pradėtas „Monsanto“, iš pat pradžių buvo orientuotas į gilią skvarbą. Bendrai kalbant apie genetinio modifikavimo technologijas, tai proveržis, kurio pagalba žmonija gali gauti ir naujus vaistus (jei augalai pradeda sintezuoti jiems nebūdingas, bet mums reikalingas medžiagas) ir net kurą ( modifuokuojant bakterijas). GMO organizmai gali padėti naikinant teršalus ar sukuriant technines kultūras. Tačiau teigiamas modifikuotų organizmų efektas baigiasi tą pačią minutę, kuomet jie nekliudomi gali patekti į gamtą ir sąveikauti su tradicinėmis kultūromis ir kuomet mes būsime priversti tiesiogiai vartoti GMO produktus.
„Monsanto“ idėja – susieti kartu jų gaminamą herbicidą „Roundup“ su jam atspariais modifikuotais augalais. Kiek tai pavyko, o tiksliau nepavyko, mes dar kalbėsime atskirai, tačiau pati realizuota idėja tapo aukso gysla šiai korporacijai. Kam vargintis, kuriant augalus ir bakterijas, skirtas išgauti vakcinas, vitaminus, ar specifinius techninius produktus, jei gali savo suskurtais kukurūzais priversti užsėti milijonus hektarų.
Prieš metodus, kuriais diegiami GMO augalai, iš tiesų nublanksta net Agent Orange „šlovė“. Į GMO žaidimą įtrauktos ir vyriausybės, ir bankai, ir net tarptautinės finansinės institucijos. Tarptautinis Valiutos Fondas (TVF), šis dolerio ir stambaus kapitalo (pirmiausiai amerikietiško) fondas, 1998 m., t.y. vos pradėjus GMO pasaulinę ekspansiją, priverčia Indiją priimti vadinamąjį Struktūrinių Pokyčių Paketą , kuriame be viso ko buvo reikalavimas atverti grūdų rinką ir šis reikalavimas keistai sutapo su „Monsanto“ siekiu rasti didesnius plotus savo kultūroms. Viskas virto katastrofa, kuomet Indijos ūkininkams tapo aišku, kad agrochemijos sunaudojimas ne sumažėjo , o padidėjo, ir pradėjus naudoti naujos kartos pakartotinai nederančias sėklas jų pirkimas iš „Monsanto“ ir atitinkamai nenutrūkstamas kreditų ėmimas tapo neišvengiamu. Masinės ūkininkų savižudybės ir grūdus, ir GMO medvilnę gaminančiuose regionuose anokia naujiena.
Kitas būdas priversti naudoti GMO produktus – tai naudotis vadinamas „autorines teises“ saugančiais įstatymais. Korporacijos išrasti augalai, augdami greta normalių laukų, neišvengiamai kryžminasi su pastaraisiais (tiksliau, normalūs augalai apsidulkina nuo modifikuotų). Ir štai pagrindas bylai – pas ūkininką augaluose aptiktas patentuotas „Monsanto“ genetinis kodas. Taip nemažai ūkininkų JAV buvo priversti arba nusilenkti kompanijai ir pirkti jų sėklas, arba būti įtrauktais į brangius ilgamečius teisinius ginčus. Tiesa, pastaruoju metu bandomi inicijuoti ir atvirkštiniai teismo ieškiniai, kuomet jau ūkininkai gina nuo GMO užkrato savo tradicinius pasėlius, ir nuo šių bylų baigties, matyt, priklausys, ar vis tik JAV nors kažkiek nesugadintų kultivuojamų žemės ūkio kultūrų.
Reziumuojant tai, kas parašyta aukščiau, galima drąsiai teigti, kad vos tik Lietuvoje atsirastų šiai korporacijai rimtas interesas įeiti į rinką, ir matant jos galią, net nebejotinai atsirastų pakankamai jai dirbti pasiruošusių. Kas vyksta panašiais atvejais, mes puikiai matome, dabar žiūrint kaip uoliai ginami General Electric- Hitachi ar Chevron interesai Lietuvoje, nepaisant nei visuomenės, nei vietos bendruomenių nuomonės, nei mūsų šalies interesų.
