Keistoje šalyje Lietuvoje vyksta paslaptingi dalykai. Atrodo, keistenybės tapo tokios įprastos, kad jau nieko nestebina. Štai Konstitucinis Teismas staiga praneša, kad mūsų Konstitucija bloga. Ir ką? Ogi nieko. Turėsime keisti Konstituciją, šiukštu ne Konstitucinį Teismą.
Juk mūsų KT niekada neklysta. Jis nekaltas dėl neteisingo sprendimo. Kalta aplinka – Konstitucija. Tai ji, pasirodo, pažeidžia Dievo kiekvienam žmogui duotą teisę (kaip sako amerikiečiai) į laisvus rinkimus. Kam rūpi maža smulkmena, kad pačioje Konstitucijoje apie tokį draudimą prasižengėliams – nė žodžio.
Kai aukščiausio lygmens teisininkų galvose toks chaosas ir pasipūtimas, sunku ko nors kito tikėtis iš žemesnių institucijų. Štai ir Prokuratūra nebe pirmą kartą atakavo Konstituciją. Toks protingo veido prokuroras Mindaugas Dūda nieko per daug nenustebindamas pranešė, kad jis, kaip pareigūnas, gina valstybę, kurią valdo slaptosios tarnybos.
Anokia čia naujiena, ar ne? Juk kažką panašaus per Vytauto Pociūno tragiškos žūties ir Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos parlamentinį tyrimą buvo pareiškęs ir pats KT.
VSD tada atvirai tyčiojosi iš parlamento, o kai kuriuos Seimo narius tiesiog šantažavo. Prokuratūra stengiasi neatsilikti. Jau šios kadencijos Seimui vykdant Kauno pedofilijos bylos tyrimą ir ruošiantis tvirtinti griežtas išvadas buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl abejotinos automobilių nuomos. Generalinį prokurorą šiaip ne taip atleidus, tyrimas buvo tyliai numarintas. Neliko motyvacijos toliau knistis po didžiąja dalimi Seimo narių.
Ir štai dabar toks gero ir protingo veido prokuroras, jau senokai bendradarbiaujantis su VSD, tyliai smogė parlamentinį tyrimą dėl CŽV kalėjimų atlikusiam parlamentinės kontrolės komitetui. Tuo pačiu smogė ir visam, komiteto išvadas tvirtinusiam, Seimui.
Slaptų kalėjimų Lietuvoje nebuvo ir būt negalėjo! Objektas labai panašus į kalėjimą yra skirtas visai kitiems tikslams. Kokiems, norėtumėte žinoti? Tai paslaptis.
Prie valstybės paslapčių priėjimą turintis Nacionalinės gynybos ir saugumo komitetas mano vienaip, prokuroras – kitaip. Tai kuo dabar galime tikėti?
Niekuo! Kaip jau esame įpratinti šioje šalyje. Visos didžiosios visuomenę krečiančios paslaptys čia ir lieka paslaptimis. Valstybės paslaptimis? O gal tik grupelės žmonių, prisidengusių valstybe? Jeigu taip, visi mes esame tos grupelės žmonių įkaitai.
Ir nesvarbu, gero ar blogo jie linki šiai valstybei, jie yra nusikaltėliai, nes veikia laužydami Konstituciją. Niekas manęs dar neįtikino, kad mūsų Konstitucija yra antidemokratiška ir kad mūsų valstybėje neprivalo veikti visoms demokratinėms šalims būtini parlamentinės kontrolės ir žmogaus teisių principai.
Tačiau paskaitykime, kas parašyta prokuroro Mindaugo Dūdos tyrimo išvadose: „Teisės aktai tiesiogiai nereikalauja VSD tarptautinio bendradarbiavimo kryptis ir užduotis „pasitvirtinti” kokiu nors politiniu lygmeniu”. Štai kaip! VSD aukščiau nei kažkokie ten politikai. Kad ir pats Prezidentas.
Matyt, į Žvalgybos įstatymą įdėmiai įsiskaitęs prokuroras pamiršo, kad Lietuvoje visų pirma tiesiogiai veikia jos Konstitucija. Pagal ją valstybę valdo Tauta per savo atstovus, o ne protingieji niekieno nerinkti „valstybininkai“, kurie atsiskaito tiktai patys sau. Nei vienoje demokratinėje šalyje slaptosios tarnybos pačios sau nekelia užduočių ir nesirenka bendradarbiavimo krypčių. Tai gerų ar blogų, bet – politikų prerogatyva.
Ar pavyks tokias elementarias tiesas pagaliau išaiškinti ir Lietuvos pareigūnams? Kai savigynos interesas toks galingas, bus sunku. Konstitucija toliau pažeidinėjama, kaip ir valstybinių provokatorių teroriste padarytos Eglės Kusaitės byloje. Čia irgi slaptai, prieštaraujant svarbiausiems teisės aktams buvo bendradarbiauta su Rusijos FSB. Ir net oficialiai tai pripažinus, nieko neatsitiko. Nelėkė nuo pečių nei pareigūnų galvos, nei antpečiai.
Šlovingos KGB palikuonys tardė jaunutę Lietuvos pilietę, galimai naudodami neteisėtas priemones, ir net normalus tyrimas dėl to skandalingo fakto nėra pradėtas. Tad kur jau čia norėti, kad Lietuva pati įstengtų išaiškinti neteisėtus didžiausių strateginių partnerių slaptosios tarnybos veiksmus su tikrais, o ne vietinės gamybos teroristais? Teks palaukti, kol atsakymas ateis iš demokratiškesnių valstybių ir jų „wikileaksų“.
Tačiau ką mūsų atskaitingi pareigūnai išdarinėja Lietuvoje, laužydami jos Konstituciją, išsiaiškinti privalu. Tad kalbėti visų pirma turime ne apie slaptą kalėjimą teroristams. Kalbėti ir netgi šaukti reikia apie kalėjimą mūsų demokratijai. Ir žinoma, apie slaptus to kalėjimo prižiūrėtojus.
Keli iš jų buvo paviešinti, Prezidentės dėka neteko postų, tačiau ir toliau vaikšto iškeltomis galvomis. Jie turi galingą užnugarį, kuris taip lengvai savų neatiduoda. Institucijos, sukurtos ginti Konstituciją, pačios eina prieš ją. Slaptas korupcinis tinklas apraizgęs ne tik valstybės tarnybas. Neteisėtų ryšių gijos driekiasi plačiai.
Tad nenuostabu, kad prokuratūros išteisinti trys aukščiausi saugumo pareigūnai paskelbė sieksią revanšo. Vienas jų net eina į aktyvią politiką, nors normalioje šalyje tai būtų neįmanoma. Ir jau vien todėl, kad ilgą laiką jis vadovavo statutinei slaptajai tarnybai.
Gal palikime saugumiečių valdžią Rusijai? Nors tas valdomos demokratijos modelis kai kam ir labai patrauklus. Visų pirma – nešvarius korupcinius galus valstybės paslaptimi pavertusiai įtakingų žmonių grupelei, nuodijančiai visą viešąją erdvę. Dar blogiau – įžūliai, nors ir labai subtiliai griaunančiai mūsų konstitucinę sandarą. Trukdančiai siekti teisingumo beveik visose srityse. Nes tik tokioje korumpuotoje terpėje jie gali išlikti.
Prieš Konstituciją visi lygūs. Tačiau šioje šalyje kol kas viršų ima lygesni už kitus. Negi neatsiras, kas pastatys juos į vietą?
Negi neatsiras galinčių? Juk tokiu atveju ir mes – galintys, tačiau nieko nedarantys – einame prieš Konstituciją. Prieš mūsų ir visų kitų teisę į laisvę ir teisingumą.
