Ką dar begali sakyti po to, kai perskaitai…?
Netikėtai iš „Karšto komentaro“ pašto dėžutės pateko į rankas atitinkamuose kaimynų žiniasklaidos internetiniuose portaluose patalpinti tekstai.
Litwa: Prezydent Grybauskaitė orędownikiem połączenia elektroenergetycznego ze Szwecją. Jak zareagują Rosjanie?
Arba
Czy izolowanie Litwy jest możliwe?
Arba
Litwa powinna wrócić z Bałtoskandii do Europy Wschodniej.
………………….
Kai matai savo tautos žmones, apkvailintus ir kvailinamus dar labiau, manipuliuojamą vargšų sąmonę, kai suvoki, kokiais pigiais „politiniais“ pletkeliais galima sukelti ištisą maištą, sukilimą, riaušes Lietuvoje, kai supranti, jog sumaniai manipuliuoja žmogeliais pasislėpusios figūros-vaiduokliai, valdomi artimų ir tolimesnių užsienių specialiųjų slaptųjų tarnybų, nori jiems pasakyti, ką supranti, kad ir jie pabandytų tai suprasti… Sėdi ir rašai, paskelbi savo mintis ir ieškai bendraminčių, bandai atrasti su kuo ir kuo pasidalinti… Tačiau kas iš to, jei pasakai ar parašai, kad šiandien mitingai prie Prezidentūros tik tam, kad supančiotų rankas arba visiškai izoliuotų nuo tautos vieną iš nedaugelio, blaiviai besirūpinantį savo šalimi ir matantį iš tikro realias grėsmes? Ir sugebantį ne tik įžvelgti tamsokus perspektyvų tumulus, bet ir imtis konkrečių veiksmų bei aktyviai kurti strategiją, kad Lietuvos ateitis būtų apsaugota? Pasijunti patekęs į beždžionių kaimą.
Pasipila komentarai, kuriuose vieni kasosi apatinę pilvo dalį, kiti dar kažkam tebesiūlo kažkieno sysalus, kiti dar kaip durnaropių prisiėdę arba kontūzyti tebekliedi apie kažkokią KGB majorę, kiti teberašo savo „analitinių“ skiedalų knygas apie… Apie žmogų, kuris, ko gero, rimčiausiai vertina šiandieninę politinę Lietuvos situaciją. Na, tikrai jau rimčiau, negu ką tik pradėję skustis skystas barzdas kreivai išauklėti naujieji „politologai“. Berniukai, kurių tėvai buvo ministrais, kurių dėdės priklausė Burokevičiaus partijai ir t.t. Kurių širdyse nėra ištikimybės savo tėvynei jausmo.
Nebekartosiu, kas tas žmogus, kuris neša paniekos ir visokių nelaimingų kliedesių kryžių (atleisk jiems Viešpatie, nes jie nežino, ką daro, – taip pasakė vienas garsus mokslininkas, kai į laužą, kuriame jį degino, uoli mergaitė iš žiūrovų minios įmetė žagarų) – patys žinote.
Jau dabar girdžiu spjaudymąsi, krenkštimą, urzgiančias kažkieno besotes žarnas, įpratusias virškinti, virškinti ir virškinti, kol tų niekingų skrandžių turinys vieną dieną suvirškins jų pačių vaikų ateitį, kultūrą, idealus, žmogiškumą.
Leidžiu sau šiandien pavadinti juos taip, kaip norisi – ir aš turiu teisę pasakyti, ką galvoju apie tuos internetinių komentarų asilus, apie tuos baltarankiškus Tie-sos gaudytojus, kurie su vandeniu išpila kūdikius ir nesugeba teisingai išreikšti, ką dar mano turintys geresnio.
Vargingos impotentiškos vadinamų „inteligentų“ principinės nuostatos – ir tos suklumpa ant tiesiog zoologiška neapykanta nuspalvinto požiūrio į lytį, – jei Lietuvai šiandien vadovautų koks drebančiu žandikauliu seniokas arba koks išpurtusiais nuo persiėdimo viduriais žaliūkas – viskas vyktų ramiai, nuosekliai, kol, priėmę pilietybės įstatymą, vieną dieną suvoktume, kad jau turime visiškai apibrėžtas autonomijas su kitos tautos garbės konsulais ir dvivalstybiais piliečiais. Tokiai aktyviai silpnaprotystei bujojant, galime ir Žemaičių autonomijos susilaukti… Po to, žiūrėk, atsiras dar ir prūsų palikuonys, kurie atsirėš savo gabalą Lietuvos kaip tik ten, kur dabar tie skalūnai… Beje, tai ne tuščia beletristika.
1.
Tai, ką gavau iš „Karšto komentaro“ naujienų dėžutės, nori nenori privertė ir nusikeikti, ir nusijuokti, ir iškoneveikti. Čia publikuojama medžiaga nėra pilni tekstai – tik santrauka. Dėkoju tiems, kas atsiuntė. Yra pridėtos nuorodos, kur galima pasiskaityti originalus. Kai bus išversti šie straipsniai pilnai, tikiuosi Giedrė Gorienė neatsisakys jų paskelbti. Bus įdomu. Galų gale – nors trenažas nykstantiems neuronams, kad nemirtų taip greitai, bekuriant oracijas vienintelei Lietuvos šventajai Seimo narei, šiandien klajojančiai po pasaulį. Štai, cituoju:
Lenkijos Saugumo, Kariuomenės, Pramonės strategų portalas „Deference 24 akivaizdžiai NEPATENKINTAS, kad Lietuva orentuojasi į Skandinaviją ir rašo: „Lietuva PRIVALO grįžti iš Baltoskandijos į rytų Europą”. Šiuo straipsniu pasidalino RADEKAS SIKORSKIS IR BALTARUSIJOS opozicionierius A. Sanikovas.
http://www.defence24.pl/litwa-lezy-baltoskandii-nie-europie-wschodniej/ (Autoriaus asmeninis puslapis apie pasidalinimus ir kt. yra “Politika Wschodnia”.)
Po šimts, besirūpinant Garliavos tvora ar beieškant ant Prezidentės pečių nesamų žvaigždučių, tikriausiai apžlibote ir net nepastebėjote KK gana plačios informacijos apie Vyšegrado projektą, kuris numato Lietuvai aiškią vietą Rytų Europoje šalia Lenkijos, Ukrainos ir t.t. Ir nesumojote, ką reiškia tie visi vienos krypties su vieninteliu partneriu projektai – elektros, dujų, geležinkelių ir t.t.
Žinoma, kai kelis metus nagrinėji tik sysalų temą, kur jau čia besuvoksi, kuo tai graso. O graso dviejų istorinėmis, pasaulėjautos, kalbos ir kultūros šaknimis suaugusių ir dar tebegyvų tautų – Latvijos ir Lietuvos išskyrimu. Ir nežinia, ar šiame istoriniame gyvenime jos kada besusitiks.
Istorinės šaknys ir sparčiai artėjanti išnykimo po vieną grėsmė, aišku, nublanksta, kai valstybės reikalus geriausiai ima išmanyti ir spręsti apmokami mitingieriai, suvežti ir sustatyti priešais Prezidentūrą. Suvežti iš kaimų, iš kiemų, sušaukti iš tarpuvarčių – neturintys jokio elementaraus politinio pradžiamokslio, tačiau turinčio įbruktą plakatą ir kelis litus dienpinigių (už Sąjūdžio mitingus nemokėjo niekam niekas, nes tos idėjos ėjo iš tautos širdies, o ne iš „grupės draugų“). Kai kurie – begalviai, kaip tie benamių choristai, surinkti Stano, kiti – įsikosėję svetimą ligą, užkratą, dar tebekovojantys su įkalbėtais priešais ir simuliakriniais pavojais, įtikėję, kad kreidutėmis kaip vaikai pabraižę ant grindinio žodį atlieka reikšmingą darbą – dabar arba niekad – jie išvalys tėvynę nuo parazitų. Tačiau kodėl taip užkliūva kaimynams Baltoskandija, apie kurią beveik niekas iš interneto aktyvistų net nežino, – gal tai atrodo jiems kaip koks Sniego princesės vardas iš Anderseno pasakos? Ar ne todėl, kad Baltoskandijos – panašaus dydžio ir panašios kultūros šalių santykiuose Lietuva niekada nebebus kaip kaip šunytis šalia urzgiančio liūto, o turės daug daugiau šansų paritetiniam bendravimui? Juo labiau, kad jos turi daugiau proistorinių bendrumų negu skolų viena kitai. O gal kam nors labai svarbu, kad Lietuva išliktų kaip nuvargęs šunelis? Juk tiek daug dirbama, kad taip būtų.
Tad kodėl to nepastebėjote, aktyvūs tėvynės ir teisybės mylėtojai? Ir dabar nepastebėtumėte, jei kokia tūla rašytoja, nebeišlaikiusi manipuliacijų jumis, vidury nakties neimtų keiktis.
Perskaitėte? Smegenėlės dar neprabudo? Na tada jau ir Dievas nebepadės. Bet vis tik dar pabandykite. Perskaitykite nuorodą ir skaitykite toliau.
2.
Lenkijos Saugumo, Kariuomenės, Pramonės strategų portalas Deference 24 NEPATENKINTAS, kad Prezidentė Grybauskaitė advokatauja kuo greitesnei elektros jungčiai su Švedija ir elektros energijos importui 2015 m. iš Norvegijos. Lietuvos ambasadorius Švedijoje E. Bajarūnas neslepia, kad ji dalyvauja energetiniuose žaidimuose tarp Lietuvos, Lenkijos ir Karaliaučiaus krašto,- rašo Lenkijos strategai.
http://www.defence24.pl/litwa-prezydent-grybauskaite-oredownikiem-polaczenia-elektroenergetycznego-ze-szwecja-jak-zareaguja-rosjanie/
O toliau dar įdomiau.
Lenkijos strategai išsako mintį, kad gal būt konfliktuojanti su prezidente Butkevičiaus Vyriausybė išlaikys tokį nusistatymą ir bando peradresuoti šį konfliktą į konfliktą tik tarp Rusijos ir Lietuvos.
Įsidėmėkite! Kaimyninės šalies „strategai“ , atrodo, gerai informuoti, kad Butkevičiaus Vyriausybė konfliktuoja su Prezidente. Ar tikrai konfliktuoja? Mes kaip ir nematome. Tad jeigu jie taip tvirtai teigia, tikriausiai konfliktas principinis, neafišuojamas, slepiamas iki „kritinės masės“, kurios sprogimo laikas bus, aišku, Prezidento rinkimai ir grindžiamas visiškai skirtingais tikslais.
Na, tiems, kas atidžiai perskaitė, bet dar negali atleisti, kad Prezidentė sunkiai dirbdama ir diskriminuojama dėl savo pabaltijietiškos kilmės vis tik pasiekė puikų išsilavinimą tuometiniame Leningrade, o ne kokio vienuolyno nuolankiųjų širdžių seserų kursuose, tikriausiai teks apsukti ienas atgal. Kažkaip nelogiška, kad „buvusieji“ taip jau konfliktuotų su saviške – patys suprantate… Tikriausiai tuos vidaus konfliktus seniai sumodeliavo kažkokios „vaiduokliškos“, nematomos jėgos iš „ano pasaulio“ dar tuo metu, kai buvo modeliuojamas Viktoro tapimas Premjeru.
Turėjo tas konfliktas atsirasti, nes su šia Prezidente nieko nepadarysi, – tiesiog ji „bjauraus charakterio“ ir jokių svetimų planų neįsileidžia gerai neištyrusi, kam tai visų naudingiausia.
Mūsų vidaus santykių konstruktoriai netikėtai apsišviečia…
3.
Balandžio 25 d. bus Lietuvos energetikos strategijos prezentacija, todėl Lenkijos spec. tarnybos, žurnalistai privalo tuo domėtis jau dabar, rašo portalas.
http://www.defence24.pl/litwa-25-kwietnia-prezentacja-nowej-strategii-energetycznej-kraju-niemal-kazdy-poruszony-niej-projekt-dotyczy-polski/
Apsišviečia ir jų „modeliai“:
Ar galima Lietuvos izoliacija?- svarsto artimas Lenkijos prezidentams ir kitoms valdžioms „Politika Vschodnia” portalas. Lenkija kuria aktyvią politiką nuo Norvegijos iki Vengrijos, bet tam statydama savo suskystintų dujų terminalą trukdo Lietuva. Ar galima izoliuoti Lietuvą? Lenkijos ekspertai mano, kad trumpuoju laikotarpiu tai įmanoma. Lenkijos pastangų dėka Oro policijos misija norima kelti į Estiją. Ilgesniu laikotarpiu Lietuvos izoliavimas dėl Lietuvos politikos Karaliaučiaus kaimynystės atžvilgiu yra sunkiai galimas, – daro išvadą Lenkijos strategai.
http://politykawschodnia.pl/index.php/2013/03/10/czy-izolowanie-litwy-jest-mozliwe/
Visa tai vyksta šiuo metu, mieli Dievo asilėliai… Esame sekami, stebimi ir tai nė iš tolo nepanašu į kokią nors kaimynystę Europos Sąjungoje tarp jos lygiateisių narių. Vyksta kažkas panašaus į tyliai tyliai šliaužiančią okupaciją.
Žinoma, mes išgirstume tą žolytės čežėjimą, bet juk triukšmas parsidavusioje žiniasklaidoje tam ir keliamas, kad žmonių protas nuolatos būtų užimtas visokiomis venckienių dramomis, kurios gal kartais tam ir buvo kurtos, kad taptų menko žmogelių mentaliteto traukos centru. Visoms dramoms turi ateiti pabaiga, o jei kuri tęsiasi be galo – tikriausiai ją kursto kokie nors pečkuriai. O anglis apmoka gal koks „Snoras“ , jei jau pirmo interviu su pabėgusiais vadovais skrenda į Londoną pats stambaus dienraščio vadas. Neatsitiktinai iš Seimo tribūnos Valstybinės šventės metu kertamas begėdiškas, labai jau nevyriškas smūgis šalies Vadovei. Tai turėjo, be abejo, būti ženklas: “dabar ją pribaikime“, tačiau nepavyko.
Neskubėkite, berniukai, o kas tą Baltoskandijos idėją užaugins? Jūsų blauzdos per silpnos, kol kas tinkate tik šnipelėms ir intrigėlėms. O už Baltoskandiją tikriausiai padėkos vaikai ir tolimesni ainiai. O kad esate reikalingi atlikti kandžių ir kirvarpų vaidmenį – nė kiek neabejoju, kažkas turi tą atlikti tokios šiuolaikinio politinio pasaulio santykių schemos.
Bet – kodėl Jūs?.. Ta Baltoskandijos idėja kažkam netikėtai sugirgždėjo kaip žvyras tarp dantų. Pasirašant Vyšegrado sutartį ji nebuvo numatyta. Nors… Be Vyšegrado sutarties jos gal ir nebūtų atsiradę, ji gal iškilo kaip išsigelbėjimo kryptis?..
Taigi, matote: kol jūs apsiputoję keikiatės, kažkas galvoja ir dirba. Gal nebetrukdykite.
4.
Lenkijai ir toliau rūpi daryti spaudimą Lietuvai,- „Politika wschodnia“ ekspertų (Lenkijos spec. tarnybų) kitas straipsnis. Jame aptariama, kad Lenkija siekia marginalizuoti Lietuvos rolę nepaisant, kad tai yra didžiausia iš Baltijos valstybių. Kaip to pavyzdys yra Lenkijos spaudimas, kad oro policijos misija būtų perkelta į Estiją. Nepaisant gestų, Varšuvos politinis kursas nepasikeitė ir Estijos krašto apsaugos ministras informuoja Varšuvą apie pažangą kuriant karinę bazę Estijoje. Kaip atrodytų 100 tūkst. Šiaulių m.,jei nebūtų oro bazės? Nepaisant politinių pokyčių, lenkų pusei toliau rūpi daryti spaudimą Lietuvai. Motyvacija turi ūkinį charakterį. Galvojama apie dujų jungtį ne tik į Lietuvą, bet ir į Latviją, tačiau tai be entuziazmo sutinkama Vilniuje. Toliau rašoma, kad Lenkija sieks savo interesų VISOM PRIEINAMOM PRIEMONĖM, be baltų pirštinių. Idealistiniai planai, kurie privedė prie Mažeikių naftos perėmimo nueina į praeitį. Šiandien MN turi uždirbti, o lietuviai privalo pirkti lenkų dujas, – rašo Lenkijos strategai.
http://politykawschodnia.pl/index.php/2013/01/11/maciazek-polsce-nadal-zalezy-na-wywieraniu-presji-na-litwe/
Baltos pirštinės iš tikro tapo nebereikalingos, viskas – plikom rankom, atvirai. Žiūrint į akis. Ne kaimynų politikams tą sakau – jums, mieli Dievo kvailiukėliai, jums, ir neraštingieji, ir ministerijose sėdintys. Ir Jums, Seimo muliažai ir Seimo artistai, jums, juodieji strategai. Nes jūs jau seniai nebenaudojate jokių pirštinių ir smaugiate savo valstybę. Nes jūs jau nebemokate kitaip. Vieni kvaileliai, kiti ciniški, o dar kiti – … Visada iš aukšto žiūrėjote į tautinę savigarbą, visada lankstėtės tam, kas nelietuviška, visada pratinote žmones tyčiotis iš savo vertybių … Lietuvą laikote marginaline tema. Štai iš kur požiūris – žiūrėti į savo šaknis iš aukšto. Jis suprojektuotas kitur ir įskiepytas į tuščiausias galveles. Ir mokytis reikia iš kaimynų rūpesčio savo reikalais, – jie nuolatos analizuoja, strateguoja, kuria tarnybas, tinklus – dirba…
Jie turi patriotinių televizijos laidų, jie oriai švenčia savo tautines šventes, jie niekada nepasiųs policijos ekipažų su šunimis prieš eisenas, kurių priekyje Rusijos ar Lenkijos vėliavos. Jie su pasididžiavimu taria savo šalių vardus, saugo ir palaiko istorinę atmintį, žinoma, vis didindami savo šalių vaidmenį istorijoje. Kaip kitaip įskiepysi augančiam žmogui orumą ir pasididžiavimą savo kilme, jei ne iškeliant savo Žemės, kurioje jis gimė, sakralumą? Žmogaus gimtoji žemė ir protėvių kalba – žmogaus lopšys.
Juk ir Maironis bandė tą daryti, – Lietuva, Tėvyne mūsų, tu didvyrių žeme… Šiandien tautos dainius Maironis ilsisi amžinybėje, o tie, kas privalo ugdyti tautoje žmogų savo kultūros nešėją ir skleidėją pasaulyje, kas privalo rūpintis jo saugumu ir valstybės ateitimi, atrodo, kad rūpinasi tik po „stogu“ paslėpti šešėlinių struktūrų veiklą ir susidoroti su nelegalaus biznio priešais, tarsi pridengti valstybės kirvarpas būtų didžiausias valstybės rūpestis, kuriam dirba ištisos struktūros, gaunančios daugiamilijonines lėšas.
Dabar tautiniam orumui ir savigarbai ugdyti nepalikta vietos niekur. Lietuvos žmogaus orumas išsižiojęs, varvant seilei, žiopso į plikių ir ponių šou, o jo mūsiškės televizijos sukolchozintam žmogaus mentalitetui vos ne kaip egzistenciniu klausimu virsta kokios nors mergelės lūpų ar krūtų silikonizavimas. Kad nebekiltų kitokių klausimų ir nebebūtų ieškomi atsakymai. (Beje, o kas atsakys – ar tiesa, kad už Hitači projektą tikrai jau paimtas sėkmės mokestis – 3,9 proc. – nuo ko? Viešpatie, net ta informacija tikriausiai neprablaivytų tautelės, – tiesiog įvyktų dar vienas mitingas prie Prezidentūros. Ir Žemaitiją kažkas ragintų dar greičiau žegnotis nuo Lietuvos, nors reiktų atsižegnoti nuo nuosavų vargšelių, kurie savo rinkimų balselius parduoda už 10 litų. Bet kur juos padėsi – jokia Airija nepriims, net jei bilietus nupirktum į vieną pusę).
Tai ypatingai liečia poną Paksą, tą patį politiką, kuris nepasirašė Mažeikių padovanojimo amerikonams, o paliko tą padaryti savo įpėdiniui. Kad tai buvo sutarta afera akivaizdžiai rodo tai, kad jis iš karto tapo Jo Ekscelencijos p. Valdo Adamkaus patarėju.
Kad Paksas brandina naują aferą, liudija vakarykštis įvykis. Vakar, kol šių eilučių autorė spjaudėsi skaitydama aukščiau minimas kaimyninių politikų svajones, Paksą aplankė žemaičiai valstiečiai – ėjo kaip pas žemaičių globėją, kuris juos tikrai išgelbės nuo skalūnų baubo. Žemaičių „dievas“ juos pasitiko galiūnišku klausimu: „Tai kada atjungiam Žemaitiją nuo Lietuvos?“.
Mielas lakūne, žemaičiai nėra tokie buki kaip tamsta… Deja, deja…
Beje, dėl to skalūnų Baubo… Girdėjau, kad ruošiamasi važiuoti į Ukrainą, į Ekvadorą – parsivežti siaubo įrodymų ir pavyzdžių. Galima ir į Mėnulį, bet pirmiausia gal reikėtų į Estiją. Kodėl ieškoti pačių blogiausių pavyzdžių, nesėkmių, technologijų pažeidimų ir t.t. Gal Estijoje niekas nesiskundžia per daug, nes kitokia technologijų pritaikymo kultūra? Galų gale, niekas neliepia pulti ir nuodytis rytoj, bet gal galima išžvalgyti ir palaukti, kol atsiras nepavojingos technologijos? Gal ir priimkime tokias nuostatas?
Ne, taip nebus. Todėl, kad jeigu, kaip teko girdėti, „sėkmės mokestis“ sėkmingai pradėjus gavybą irgi siektų, kaip prognozuojama „po stalu“, net 4 milijardus – būkite ramūs. Už tokius pinigus būsime išsiurbti ne tik su visais protėvių kaulais, su negimusiais vaikais, su ateitimi ir net su Lietuvos vardu – tiesiog išsiurbs iki Žemės širdies. Tik prieš tai, kad būtų lengviau viską užbaigti su tuo mūsų stebuklingu žemės lopinėliu, reikia suardyti valstybę, išskaidyti į daleles ir jas sutrinti arba nusipirkti. Todėl, kad galų gale šiuo metu Lietuvos valdžioje per daug valdžiažmogių, kurie nekenčia Lietuvos, bet myli pinigus, kurie neskaito knygų, bet skaičiuoja valiutą, kurie, anot išmintingo indėnų vado, nesuvokia, kad pinigas nevalgomas. Todėl, kad kvailys, kuris dalyvauja rinkimuose, neadekvačiai supranta, kas jis yra.
Ką daryti, kad kvailys suprastų, jog jis yra kvailys, o Paksas suprastų, jog yra paksas, kuris aktyviai skatina skaldytis mažą mūsų valstybę. Tik kodėl jis laiko save politiku? Irgi todėl, kad nesupranta, kas esąs. Tai kam einate pas tokį, mieli žemaičiai?..
Skaitykime toliau…
5.
Tik 3 juose iš 12 Lenkijos – Lietuvos elektros tilto etapų vyksta statybos darbai, – rašo Lenkijos valdžios portalai. Taigi el. tilto NEBUS ilgai ilgai. Taip pat rašoma, kad el. tiltas nestatomas ir dėl Lenkijos derybų su Rusija.
http://politykawschodnia.pl/index.php/2013/02/08/litewski-petent
Štai ir Rusija paminėta. Išmokite nepasiklysti tarp trijų pušų arba nubrėžti liniją tarp trijų geografinių taškų. Galvokite, ką reiškia ta Vyšegrado sutartis ir kas vis labiau diktuoja naujam pasaulio pasidalijimui.
Ji, Rusija. Ir jai pasisekė su Putinu. Į ją kojų irgi niekas nebesuvalys, nes ji tuo rūpinasi.
O mes? Nors esame maži, bet gal galime išlikti garbingi? Atrodo, kad – nelabai…
6.
Lenkijos Seimo narys A. Gorskis susitiko su Šalčininkų Meru ir aptarė Garbės konsulo steigimą Šalčininkuose. Meras pažadėjo patalpas. Tada Gorskis kreipėsi į Lenkijos Užsienio reikalų ministeriją ir gavo atsakymą, kad jeigu bus Kreipimasis į Lenkijos ambasadą, tai Garbės konsulato steigimas bus pradėtas, nors paprastai tai steigiama toli nuo Lenkijos (suprask, – čia beveik Lenkija). Šiuo klausimu taip pat pasisakė Lenkijos Ūkio ministerija ir Lenkijos Vidaus saugumo agentūra.
O potrzebie ustanowienia Konsula Honorowego RP w Solecznikach na Wileńszczyźnie i odpowiedź MSZ (21.03. dyskusja na pos. Komisji Łączności z Polakami za Granicą o informacji Ministra Spraw Zagranicznych w sprawie powoływania i działalności konsulów honorowych)
Na, jei jau Lenkijos Ūkio ministerija ir Lenkijos Vidaus saugumo agentūra nusprendė Šalčininkuose įsteigti savo konsulatą, – tikriausiai taip ir bus. Nes garbingai delegacijai, kuri artimiausiu metu aplankys mūsų kaimynus, vadovaus p. Kirkilas – argi jis galėtų būti toks nemandagus, kad neatsiprašytų už tai, kad mūsų mokyklos dar nevirto lenkiškomis? Jo mandagumas tikrai prilygsta lenkiškajam, – tą tebeliudija nepamirštamas pažeidusio Lietuvos erdvę Rusijos lakūno žmonos sutikimas su puokšte nuostabių gėlių. Kai politikų mandagumas pavirsta gėlėmis – pabūklai nutyla ir svetimi lėktuvai leidžiasi kur papuola, o vaikai, kaip biblijos istorijoje apie Šventąją Dvasią, ima kalbėti svetimomis kalbomis….
Tikėkimės, kad greitai taip ir bus. Nurims ir mitingai prie Prezidentūros, sudils ir Tie-sos kreidutės… Nes Artūras Paulauskas, kurio tėvas, pokario KGB aukštas karininkas, neabejotinai išauklėjo savo sūnų karštos meilės motinai tėvynei Lietuvai dvasia, tam ruošia visas sąlygas. Jo paruoštas pilietybės įstatymo projektas tikrai leis atsirasti gražioms kitakalbiškoms, dvipilietiškoms salelėms, nes yra gi Lietuvoje dar labai daug žmonių, kurių tėvai gimė prieškarinėje lietuviškoje Lenkijoje, kuri per vieną naktį tapo Lietuva, kaimynams sulaužius ką tik pasirašytą taikos sutartį. Pagal tai, kur gimė tėvas, pilietybe tikriausiai galės pasirinkti vaikai ir anūkai. Už tą projektą jis gaus daug, daug, daaaauug balsų nuo būsimos autonomijos gyventojų per ateinančius Prezidento rinkimus – juk tam ir stengiamasi.
Ar kas nors nesupranta, jog šis aukšto saugumiečio sūnaus, kuris šiuo metu vadovauja Lietuvos Seimo Valstybės saugumo komitetui, įstatymo projektas parašytas kam nors kitam, o ne savo užtikrintiems rinkėjams? Na, tikrai jau ne mūsų broliams iš užjūrio…
Manau, visi supranta. O visiems žinomos teisėjos „vojažai“ po užsienius irgi ne šiaip sau – ji irgi yra generalinio Lietuvos užgrobimo plano detalė. Tik Prezidente jai niekas tapti neleis, ji bus panaudota balsų išsklaidymui, kaip vėduoklė. Į antrą turą bus stumiamas minėtas saugumiečio sūnus, o ten – „dielo techniki“. Kaip technika paklūsta nežinomiems atmosferos dėsniams mes jau kartą matėme.
Taigi, dabar svarbiausia, kad nebūtų laiko įžvelgti tikruosius pavojus ir kad reikalinga informacija nepasiektų Lietuvos žmonių, nes tik jų vienų padorumas ir sveikas protas gali niekais paversti tas ilgas svetimų valstybių tarnybų pastangas, kurioms taip atsidavusiai talkina visi išvardintieji šio straipsnio antraštėje.
xxx
Taigi, ką nespėjau išversti, skaitykite lenkiškai. Pratinkitės, taip sakant…
Poseł Artur Górski (PiS):
(…) Od wielu lat o konsula honorowego z różnym natężeniem starają się Polacy mieszkający w rejonie solecznickim. Jestem świeżo po rozmowie z merem rejonu solecznickiego, panem Zdzisławem Palewiczem, który od dawna widzi potrzebę, aby w rejonie solecznickim został ustanowiony konsul honorowy. Jak sam pan minister powiedział, konsul honorowy nie jest od tego, żeby zastępować właściwego konsula w wykonywaniu jego czynności konsularnych, ale po to, by promować pewne kontakty gospodarcze i naukowe. W rejonie solecznickim jak i w rejonie wileńskim mamy tę specyficzną niepowtarzalną sytuację na świecie, że Polacy rządzą w samorządzie, gdzie są naturalnym partnerem dla wszelkiego rodzaju podmiotów gospodarczych, ale i dla polskiej administracji, także dla polskich służb dyplomatycznych. Dążąc do pewnej współpracy, do rozwijania tej współpracy samorząd rejonu solecznickiego nie ukrywa, że widziałby takiego partnera właśnie w konsulu honorowym, który niewątpliwie byłby także pewnym dowartościowaniem dla Polaków tam mieszkających. Powiem więcej, władze rejonu solecznickiego byłyby gotowe udostępnić lokal, stworzyć wszelkie warunki dla funkcjonowania takiego konsula.
Wiemy, że konsul honorowy nie wiąże się z dodatkowymi nakładami dla państwa polskiego, jeśli nie ma on dodatkowych zleconych zadań, które musi realizować. W związku z tym mam pytanie: czy istnieje możliwość ustanowienia w tym środowisku, konkretnie w Solecznikach, konsula honorowego, który mógłby reprezentować państwo polskie, który mógłby rozwijać kontakty gospodarcze, ponieważ im bardzo zależy właśnie na rozwijaniu kontaktów gospodarczych z Polską? Uważają, że taki konsul honorowy usytuowany na miejscu, znający tamtą rzeczywistość, a jednocześnie mający wolę działać we współpracy z polską administracją, ze służbami dyplomatycznymi, mógłby w znaczący sposób przyczynić się do podniesienia statusu ekonomicznego tego środowiska polskiego.
Oni podają taki przykład, który dla nich jest przykładem znamiennym. W rejonie solecznickim jest znacznie mniej Ukraińców a Ukraina ma tam swojego konsula honorowego. Flaga ukraińska powiewa w miejscu, gdzie ten konsul honorowy ma swoją siedzibę. Oni mówią: jak to jest, jest nas tutaj tylu Polaków, my tutaj rządzimy w samorządzie, chcemy rozwijać współpracę gospodarczą, naukową, kulturalną, przede wszystkim gospodarczą z państwem polskim a państwo polskie od lat nie ma woli, żeby był konsul honorowy w Solecznikach. Będę bardzo wdzięczny za rozważenie tej kwestii, dlatego że ona od lat powraca i jest nieustającym oczekiwaniem ze strony Polaków mieszkających w tym rejonie. Dziękuję.
Odpowiedź podsekretarza stanu w MSZ Janusza Ciska:
(…) Jeśli chodzi o okręg solecznicki, to oczywiście dostrzegamy ogromne zaangażowanie i sukcesy tamtejszych Polaków przejawiające się w możliwości sprawowania władzy na tym terenie oraz w silnej, liczącej osiem osób, obecności w parlamencie Litwy. Jednak taki wniosek nigdy nie został złożony. Powinien być złożony do miejscowej ambasady, bo to ambasada po przyjęciu takiego wniosku proceduje go dalej. Jest on opiniowany w MSZ w kilku departamentach. Na ten temat wypowiada się także Ministerstwo Gospodarki, to bardzo charakterystyczne, oraz Agencja Bezpieczeństwa Wewnętrznego. Jeżeli tak było, ja nie mam takich informacji i uważam, że one są nawet precyzyjne, to sugeruję złożenie takiego wniosku do ambasady i chętnie do tego podejdziemy.
Trzeba też pamiętać, że jest to kraj bardzo bliski, sąsiedzki, natomiast konsulowie lepiej sprawdzają się na dużych odległościach od kraju, w miejscach, gdzie istnieje duża odległość od Polski, jak np. ma to miejsce w Kanadzie czy w Stanach Zjednoczonych. Okręgi terytorialnie są dość duże i stąd większe uzasadnienie dla obecności konsulów honorowych, co nie wyklucza możliwości powołania także i na Litwie. Sugeruję zwrócenie się z odpowiednimi wnioskiem do ambasady Rzeczypospolitej, która uruchomi proces.
https://fbcdn-sphotos-e-a.akamaihd.net/hphotos-ak-ash4/p480x480/3556_400621223370218_2063291710_n.jpg
………………………………
Viskas. Parašiau ką norėjau. Pavadinau aktyviuosius „tiesos ir teisybės“ ieškotojus, kuo laikau. Ir nedrįskite, nelaimingi buki asilai dar kliedėti savo šlykštynes komentaruose. Geriau skubėkite mokyti savo vaikus ir anūkus rusiškai, nes kas, jei ne jie, turės šauktis Maskvos, kad vėl Lietuvai Vilnių gražintų. Ir pagalvokite, ar šiandien uždirbtų grašių užteks už tai užmokėti.
O jūs, gerieji žmonės, kurie suprantate, kur tikrasis pavojus, palaikykite konkrečiai dirbančius Lietuvai ir nepasiduokite naujoms absurdo idėjoms, kurių kils bangų bangos iki Prezidento rinkimų.
Nė viena maža tauta nebeišsirenka ir niekada nebeišsirinks absoliučiai laisvo Prezidento. Džiaukimės, jei ta įtaka tik iš ES. Šlovė tam, kuris dirba išmaningai laviruodamas ir nepuola gerti arbatos kur nors į vidurį Europos, kad per pusryčius išklausytų direktyvas, kur kaip ir kam šypsotis, arba, kuris turi nepažeistą laisvės supratimą ir verčia politinius architektus perbraižyti visokių Vyšegradų žemėlapius, bei niekam neleidžia šluostytis kojų į Lietuvą.
