Pradedant Naujus Metus tikrai nebesinori prisiminti to baisaus ciniško melo ir veidmainystės, kurį tonomis ant mūsų galvų be jokios sąžinės graužaties pylė ne kokie nors gatvių šlavėjai, o Lietuvos aukščiausios valdžios institucijos Seimo nariai ir vadovai. Tačiau negalima tylėti, nes ir toliau tas vyksta. Po brutaliai nupirktų rinkimų. Nupirktų ne tik per pačius rinkimus, bet ir prieš tai keletui partijų išsidalinus žmonių taip sunkiai uždirbtus dešimtis milijonų litų savo rinkiminei reklamai iš valstybės biudžeto, o kitus palikus be lėšų.
Apie kokius teisingus ir lygius rinkimus visiems joms dalyviams galima teigti, jeigu iš TV ekranų ir kitos žiniasklaidos jau gerokai prieš rinkimus sklido panegirika keletui partijų ir jų vadams, o kiti iš anksto buvo paskelbti autsaideriais? Apie kokius teisingus rinkimus galima teigti, jeigu vienų aiškiai melagingi pažadai buvo tiražuojami milijoniniais tiražais net nepažymint, kad tai melaginga reklama, o apie kitų tikrai pažangias idėjas išvis nutylima? Galų gale kam atstovauja VRK, jeigu ne tiems, kurie demonstruoja jėgą ir įvaro VRK vadams panišką baimę, kad gavę valdžią juos nubaus arba pamalonins, kaip ir atsitiko. Todėl net nereikia tikėtis, kad VRK imsis ryžtingų priemonių pašalindama iš rinkimų jau ne kartą nusikaltusią darbo partiją „šeriant“ V.Uspakicho „Vikondos“ dešromis rinkėjus. Juk tai ne kartą naudota šių „veikėjų“ priemonė. Ir jeigu šį kartą nebūtų trūkusi visuomenės ir LR Prezidentės kantrybė, vėl nieko nebūtų įvykę. Tiesa, nelabai kas ir įvyko. Truputį patriukšmavo ir nutilo.
Toliau visur viešai kaišiojamas argumentas, kad nieko su ta „darbo parcija“ padaryti nevalia, nes ja labai pasitiki rinkėjai. Tokiu vaikišku argumentu prisidengęs ponas premjeras Algirdas Butkevičius suformavo valdančiąją daugumą Seime bei iš gatvės pasičiupęs keletą ministrų ir vyriausybę. Bet šis argumentas – tai melas. Juk niekas nežino tikros rinkėjų valios, kokia ji būtų, jeigu nebūtų leista Darbo partijai ir, suprantama, kitoms, nors ji sumušė visus rekordus, neteisėtai ir melagingai reklamuotis; naudoti masiškai nelegalias lėšas ir resursus rinkimų kompanijai, o tai nustačius imtis įstatymų numatytų griežčiausių sankcijų; jeigu būtų pačiu aukščiausiu politiniu ir teisėtvarkos lygiu viešai informuoti visi rinkėjai, už kokius konkrečius nusikaltimus yra teisiami Darbo partijos vadovai ir pati Darbo partija; jeigu mūsų politologai ir politikos apžvalgininkai būtų sąžiningi ir padorūs – tai kalbėdami, viešai paaiškintų tas akivaizdžias aplinkybes, dėl kurių ponas V.Uspakichas ir bendrininkai negali būti traktuojami kaip normalūs civilizuoti politinės kompanijos dalyviai, nes jie tokie nėra. Esu įsitikinęs, kad jei taip būtų elgiamasi labai abejotina, kad Darbo partija būtų surinkusi bent 5% balsų .
Nieko neiškreipiant būtina Lietuvos žmonėms suteikti objektyvią informaciją, kad Darbo partija ir jos vadovai V.Uspakichas, V.Gapšys ir K.Vonžutaitė yra įtariamieji baudžiamoje byloje, ir jiems inkriminuojami sunkūs kriminaliniai nusikaltimai, panaudojant nelegalias milijonines lėšas politinei valdžiai įgyti. Negana to, yra pagrindo manyti, kad šios lėšos gautos nusikalstamu būdu, dalinant europinę paramą, kai Darbo partijos ministrai buvo vyriausybėje, o didelė nelegalių pinigų suma išvis per ofšorines kampanijas gauta iš svetimų valstybių. Net kratos metu buvo rastas 450 000 Lt nelegalių pinigų paketas.
Tokie veiksmai kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir toli prasilenkia su smulkiais partijų ir politikų prasižengimais rinkimuose. Šie nusikaltimai nėra prasimanyti, nes sąžiningi VSD karininkai ir prokurorai surinko labai daug nenuginčijamų faktų.
Šiame kontekste niekaip negalima pamiršti (o bandoma) V.Uspakicho pabėgimo iš Lietuvos į Rusiją, jo agresyviai priešiško elgesio ten Lietuvos valstybės atžvilgiu skleidžiant pramanus ir, kas ypač svarbu, bandant gauti politinį prieglobstį Rusijoje. O ką jau kalbėti apie jo ir jo bičiulių didžiules pastangas visaip vilkinti teismo procesą, taip išvengiant atsakomybės. Ypač akivaizdžiai tai matėme praeitų metų pabaigoje Seime, kaip buvo bandoma pasinaudoti bet kokia galimybe, kad teismas negalėtų vykti.
Ir tokie melagiai, aferistai ar jų ištikimi vasalai renkami į pačius aukščiausius valstybėje postus, net nesusimąstant, o kokią žalą tai atneš valstybei. Koks signalas siunčiamas jaunimu? Nesvarbu jokios priemonės ir joks padorumas, svarbu bet kokia kaina į valdžią. Žala, ir labai didelė, valstybei ir visuomenei padaryta, kai socdemai dar anksčiau, o konservatoriai su liberalais būdami valdžioje nesugebėjo pareikalauti iš teisėsaugos institucijų kvalifikuoto ir greito šios bylos nagrinėjimo. Per tai jie irgi pažeidžiami, bet tai neišteisina V.Uspakicho, kaip kas norėtų tai padaryti.
Manau, ir lyginimas, kad ir kiti ne ką geresni, yra ne korektiškas, jis neatskleidžia tiesos. Tačiau tai tik labiau išryškina mūsų visuomenės ligas, kai net nusikaltėliai, jeigu jų laiku nesustabdyti, visuomenėje gali būti išteisinti.
Žmonės tiesiog linkę patikėti pastoviai kartojamu melu ir demagoginiais išvedžiojimais. Kai kurių žurnalistų ir politologų postringavimai apie absoliučią rinkėjų valią, neįvertinant, kad rinkėjai buvo apmulkinti, sukūrė tokią situaciją, kad mes nejučiomis tapome kriminalizuotą valdžią turinti valstybė.
Valstybė, kurioje padorumas, garbė, doras ir garbingas elgesys visame kur, o ypač valstybės viešame gyvenime tampa tik tuščias paplepėjimas per nuobodžias valstybines šventes, o ne valstybės egzistencijos pagrindu, tikrai nepajėgi sparčiai ir išmintingai vystytis. Nes tokia valstybė savo išpažįstamomis vertybėmis yra jau pūvanti iš vidaus, ji yra pažeista ir nebepajėgi atsispirti nei pasauliniams iššūkiams, nei vis augančiai erozijai iš vidaus. Tai yra valdžios ir žmonių susvetimėjimui ir absoliučiu nepasitikėjimu valdžia. O tai gimdo grandininę reakciją.
Žmonių nusivylimas ir netikėjimas sava valstybe veda į abejingumą, nedalyvavimą sprendžiant bendrus valstybės reikalus ir galutinai į emigraciją. Beje, to ir siekia reakcingos Lietuvai nedraugiškos jėgos. Joms lengviau manipuliuoti tokia visuomene ir jos nusikalstamu politiniu elitu. Negi mes tokios baigties savo valstybei norime?
Sveikos patriotinės šalies jėgos mano, kad šiandieną nėra svarbesnio uždavinio, kaip visiems vieningai susitelkus pašalinti šį jau blogai kvepiantį pūlinį iš mūsų valstybės kūno. Ne tik pašalinti, bet su didžiausi atsakomybe išanalizuoti priežastis, leidžiančias taip įvykti ir jas pašalinti, kad panašių precedentų išvengtume ateityje. O po to, sutvirtėję, padarysime tvarką ir su savais nesąžiningais politikais ir valstybės tarnybos pareigūnais, nes be rimto apsikuopimo prišniaukštame tvarte mums pavasario nepamatyti.
