Alachas liepė nupjauti galvą niekuo dėtai mažametei mergaitei. Taip pareiškė tiesiogiai su savo dievu bendraujanti religinga šizofrenikė iš Uzbekistano, po to, kai Maskvoje įvykdė kraupią egzekuciją ketverių metų vaikui.
„Allahu Akbar“ (mūsiškai tai reikštų „Dievas yra didis“) – šaukė nuožmaus pykčio ir religinės ekstazės apkvaitinti musulmonų teroristai, kai be gailesčio šaudė satyrinio laikraščio „Charlie Hebdo“ redakcijos darbuotojus Paryžiuje.
Savajam dievui buvo pašvęsti dauguma pastarojo meto pasaulį sukrėtusių teroro aktų.
Alacho vardu vykdomi ne tik pavieniai teroro aktai, bet ir vykdoma plataus masto karinė kampanija Irake bei Sirijoje: fanatikai islamistai sukūrė grėsmingą organizaciją – Islamo valstybę – ir paskelbė apie planus sukurti pasaulinį kalifatą.
Šios kvazi-valstybės kovotojai yra atsakingi už žiaurias taikių gyventojų žudynes, už jų teritorijoje vykdomą etninį ir religinį valymą – visa tai, be abejo, irgi daroma Alacho garbei.
Susidaro įspūdis, kad už daugumą pastarojo meto kraupių įvykių yra atsakingas kažkas, ko niekas nėra matęs ir girdėjęs. Įsakymo kopijos atsiųstos iš dangaus, su autentišku parašu ir paliepimu žudyti taip pat niekas negali pateikti.
Tačiau žudynės nesiliauja. Viduramžiais tokie įvykiai nieko nestebintų: tada daug kas girdėjo paslaptingus balsus, regėjo raganas ir dievo paliepimu medžiojo kitatikius. Tačiau kai tokie dalykai dedasi moderniais laikais – verta sunerimti. Ne vien dėl pačių nusikaltimų fakto. Bet ir dėl motyvų. Nes jie iliustruoja, kad, nepaisant visos mokslo pažangos, nemaža dalis žmonių ir toliau lieka murkdytis tamsių prietarų pelkėje. Ir net pasirengę atimti gyvybę tam, kuris mano kitaip.
Laisvai interpretuodami ir iškraipydami religines tiesas, tikėjimo fanatikai bando pateisinti savo pyktį, žiaurumą, pavydą, valdžios troškulį – viso to maskuote tampa kažkokie mistiniai dvasiniai tikslai.
Labai patogu už savo nusikaltimus suversti kaltę dievui – taip nuraminami sąžinės priekaištai ir išlaikomas pasiryžimas toliau tęsti kruvinus darbus.
Nūdienos islamiškojo ekstremizmo šaukliai, lygiai taip pat kaip kadaise komunistai ar naciai, lengvai manipuliuoja apkvailintos minios jausmais, kursto lengvatikius vykdyti nusikaltimus ir pateisina juos vardan aukštesnio tikslo.
Vis labiau aiškėja, kad net šiuolaikinė civilizacija yra bejėgė pažaboti primityvią homo sapiens prigimtį, o nuo pat žmonijos aušros mus lydėję religiniai karai taps pasakojimais ir XXI a. istoriją nagrinėjančiuose vadovėliuose.
Stasys Buškevičius
