„Balsuosime tik už Puteikį, visa Lietuva už Puteikį!”- tekdavo girdėti Prezidento rinkimų išvakarėse. „Nesisteminis kandidatas, būsimasis nesisteminis prezidentas!” -tarsi aidu atkartodavo kiti. Tie, kas būsimųjų rinkimų rezultatus, ar „balsų statistiką”, yra įpratę prognozuot pagal savo „aplinkos” nuotaikas bei lūkesčius.
Tačiau juk „aplinka” suranda žmogų, ir to nepaneigs niekas. Ir todėl kitų kandidatų šalininkai taip pat pranašaudavo savo favoritams sėkmę, remdamiesi „savo aplinkos” projektavimu į „visų” lūkesčius.
Kitaip elgiasi sistemos technologai. Jie taip pat naudoja „projektus” bei „projekcijų įgyvendinimą”. Ir, panašiai kaip su specialiųjų tarnybų operacijomis, mes visą tiesą sužinome arba po daugelio metų, arba visai nesužinome. Beje, ypač tai liečia vadinamąsias „aktyviąsias priemones”, t.y. dezinformacijos akcijas bei operacijas (akcijų visumas).
Manau, jog panašią situaciją turime ir čia. Nežinia, kiek praeis metų, kiek nutekės upių vandenų, kol bus išryškintas tikrasis galimai suprojektuotas „į vizualią priešingybę” Naglio Puteikio fenomenas. Ypač jei prisiminsime, koks bei kieno politinis sparnas kurstė vadinamąją „violetinę revoliuciją”, nemenka dalimi sukomponavusią ir šio „buvusio konservatoriaus” elektoratą.
„Įtakos akcijos”, galimai turinčios „dezinformacijos veiksmu” pobūdį, esmė bent jau man aiški. „Sugerti” „anti-sisteminius” balsus tam, kad jie per iš anksto politologų prognozuotą antrąjį rinkimų ratą pasitarnautų vis to paties politinio sparno remiamai kandidatei D. Grybauskaitei – jeigu prireiktų antro rinkimų rato.
Jei, pavyzdžiui, N. Puteikio rinkėjai pasitraukia iš proceso, tai D. Grybauskaitės konkurentui nelieka net „aritmetinių” šansų laimėt rinkimus. Nes 4 procentai (skaičiuojant nuo VISŲ rinkėjų) N.Puteikio balsų D. Grybauskaitės varžovui yra lemiami.
Čia sąmoningai neminiu varžovo pavardės. Nes sistemos analitikų atlikti tyrimai ( nebūtinai tie, kurie buvo skelbiami) numatydavo visų galimų konkurentų procentus. O statistika, nors ir yra vadinama „trečiąja melo rūšimi”, bet vis dėlto turi nemažai galių.
„Antisisteminis prezidentas” Puteikis….Gudriai sukomponuota. „Nurašyta” nuo taipogi „antisisteminio” Pakso, kuriam vis to paties politinio sparno pastangomis nebuvo leista kandidatuot Prezidento rinkimuose. Nes…
Būtų Paksas dalyvavęs, tai net jam nepatekus į antrąjį rinkimų ratą , jo rinkėjai balsuotų toliau, ir palaikytų dabartinės prezidentės konkurentą. O Puteikio rinkėjai-kitas dalykas. Gali arba pasitraukt iš proceso, arba ( bent jau dalis) balsuot už D.G.
Va ką galimai reiškia „anti-sisteminio”Naglio Puteikio dalyvavimas pirmajame rinkimų rate!…Tai unikalus svertas. Rezultatai-kaip ( pagal prognozes) R. Pakso, o galutinės pasekmės- priešingos.
N. Puteikis „paėmė” tam, kad „grąžintų”!
Ir dabar, jei tik rinkėjų aktyvumas antrajame rate bus apie 4 procentus mažesnis ( t.y. bus apie 47- 49 procentus), o Dalia Grybauskaitė laimės nedidele balsų persvara, tai bus galima gan patikimai ( su didžiuliu tikėtinumo laipsniu) konstatuoti, jog svertas „Puteikis prieš Grybauskaitę” buvo išties veiksmingas.
Aišku, mes neišvysime „apdovanojimo įteikimo ceremonijos”. Juk įtakos akcijos yra užšaldomos laike. Ir dėl to, kad metodika slapta, ir dėl „sverto” rezervavimo kitiems rinkimams…Juk mano anksčiau minėtas politinis sparnas strateguoja ir ateities rinkimus..Ir reikės tiek „vilties prezidentų”, tiek ir „vizualia priešingybe” grindžiamų svertų….
Be to, gal ir pats Naglis Puteikis ne viską žino apie tai, kokiu tikslu jis buvo galimai „išmanipuliuotas” iš „šlovingų bei amžinai valdančių” konservatorių gretų bei padarytas „anti-sisteminiu kandidatu”. Bet tai ir nesvarbu. Svarbiausia tokiais atvejais būna pats veiksmas, ir dezinformacijos akcija per jį.
„Anti-sisteminis”. Kaip R. Paksas. Tai pagal „veiksmo įvaizdį”. „Mūsiškis”. Tai- pagal iš anksto sumodeliuotus to veiksmo rezultatus. Pirmasis veiksnys gudriai ( per sumodeliuotos priešingybės kontrastą) dangsto antrąjį…
Į čia dėstomos versijos patikimumą nurodo ir Puteikio asmens bruožai. Tiek charakterio, tiek ir susiję su ilgalaike politine veikla.
Intrigantas. Prieš metus, per incidentą viename Vilniaus viešbutyje, N. Puteikis visomis nuodėmėmis kaltino policiją. Aidėjo grėsmingi jo pareiškimai. O kai policija vis dėlto tyrimą pradėjo, tai „didysis kovotojas” savo gerąja valia ėmė ir… susitaikė su incidento kaltininkais (užsienio piliečiais).
Politinė pozicija, Šių metų vasario 18-ją N. Puteikis, aiškindamas savo „pasitraukimo” iš konservatorių gretų priežastis, vienai žiniasklaidos priemonei, be kita ko, kalbėjo: ” V. Landsbergis buvo negražiai išstumtas, pamažu į paraštes buvo išstumti ir jo bendražygiai….”.
Taigi…Kaip ten bebūtų, Naglis Puteikis aiškiai atstovauja PROLANDSBERGINIAM politiniam sparnui. Ir tai ne visai tas pats, kaip jo „palikta” konservatorių partija.
Šis politinis sparnas, mokantis kiršinti bei pjudyti, geba ir planuoti bei strateguoti. Ir įvairaus plauko intrigantai buvo ir bus to politinio sparno planų dalyviai. Ir nesvarbu, ar „vedliai”, ar „pėstininkai”. Juk svarbiausia- veiksmas bei jo rezultatai.
Aišku, čia pateiktai versijai nepritars tie, kas priima politikų „tiesas” „už gryną pinigą”. Tačiau….Politinių technologijų tankmėj nebūna „grynų pinigų”. Yra tik „šlamančių užkulisių”….
