Pastaruoju metu, pasigirdus pažadams atšaukti Lietuvoje įsigaliojusias Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, kuriomis buvo nustatyti apribojimai alkoholinių gėrimų tarai bei stiprumui, žiniasklaidoje pasirodė žinutės apie tai, kad neatšaukimas Lietuvai reikštų 100 milijonų siekiančias baudas, kad tai yra interesų supainiojimas, kad iniciatoriai buvo papirkti ar kitaip įtakoti didžiųjų aludarių, kad nebuvo laikytasi teisinių normų ir t.t.
Tiesą sakant, nuo viso šito jau darosi bloga. Nepaisant pažadų registruojant šių straipsnių atšaukimą registruoti ir pataisas, kuriose būtų numatyti kiti „bambalių“(pigaus spirituoto vyno, taikliai pačių aludarių pavadintos degtinės „jogurto indeliuose“) sprendimo būdai, to nebuvo padaryta ir dabar yra registruotos tik pataisos, kurios atšauktų įsigaliojusias nuostatas, bet nepasiūloma jokių kitų sprendimų. Jei iš tikrųjų skubiai bus atšaukti įsigalioję apribojimai liekant tik pažadams ateityje susitvarkyti kitaip, tai yra visiškai nepriimtina, nes net ir registruotas teisės aktas dar nereiškia, kad jis bus priimtas, o, kad materializuosis pažadai, tikėtis yra dar sudėtingiau. Be to, toks skubus atšaukinėjimas nespėjus sulaukti susitikimo su Europos Komisijos atstovais rezultatų ir išaiškinimo yra sunkiai suprantamas.
Dar daugiau, kai kurie Seimo sveikatos komiteto atstovai jau pradėjo svaidytis kaltinimais, kad rengiant pataisas nebuvo atsižvelgta į būtinybę notifikuoti siūlomus pakeitimus ir pan. Taip pat pasigirdo siūlymai būsimas baudas išsiieškoti iš projektų iniciatorių. Manau, kad nuo viso šito reikalo reikia nuimti kuo daugiau uždangų ir visi turėtų žinoti kas ir kaip vyko ir vyksta iš tikrųjų.
Pirmiausia dėl pačių pasiūlymų rengimo. Siūlymai buvo rengiami darbo grupės, kuri buvo sudaryta oficialiai ir kurioje dalyvavo Nacionalinės sveikatos tarybos, Seimo Teisės departamento, Sveikatos reikalų komiteto, Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovai. Darbo grupėje dalyvavau ir aš. Tai štai tie mistiniai aludarių nupirkti žmonės, iš kurių siūlyčiau ir reikalauti sumokėti tuos būsimus „100 milijonų“. Tik skirtingai nei bandoma pavaizduoti viešoje erdvėje, tai nebuvo vienas pasiūlymas, kuris, ko gero, galėtų kelti pagrįstų klausimų dėl vienos ar kitos verslo grupės diskriminavimo, bet tai buvo vienas iš daugelio alkoholio kontrolės pasiūlymų garsiajame pakete, iš kurio besvarstant praėjusios kadencijos Seime beveik nieko nebeliko.
Pamiršusiems tik priminsiu, kad tuo pačiu buvo siūloma leisti alkoholį pardavinėti tik specializuotose parduotuvėse, griežtinti atsakomybę už pardavimą nepilnamečiui, neleisti prekiauti degtine „jogurto indeliuose“ ir pan. Visiems kitiems siūlymams kas nors sutrukdė būti priimtiems. Daugeliui pasiūlymų pagrindiniais kliuviniais buvo patys didieji aludariai, buvę pagrindiniais alkoholio reklamos draudimo atšaukimo architektais ir pirkėjais. Jei visi siūlymai būtų buvę priimti, ir nebūtų buvęs atšauktas taip ir nespėjęs įsigalioti alkoholio reklamos draudimas, tai gal šiandien ir galėtumėm kalbėti apie kompleksines priemones, kurių viešoje erdvėje šaukiasi smulkieji aludariai.
Taigi, jei jau teigiama, kad kažkas kažką papirko ar įtakojo, tai reikia pasakyti, jog įtariama, kad stambieji šalies aludariai nusipirko nevyriausybines organizacijas, Nacionalinę sveikatos tarybą, Seimo Teisės departamentą ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą kartu sudėjus. Sutikit, kad, švelniai tariant, drąsoka idėja.
Skubus nuostatų atšaukimas nesulaukus galutinių diskusijų su Europos Komisija pabaigos reikštų, kad kiekvienas „pirstelėjimas“ ir patrepsėjimas kojele iš pramonės pusės dabar bus vykdomas neatsižvelgiant į tai, kokiu tikslu buvo priimti sprendimai. Tai gal tuomet ir keli sąmoningi piliečiai gali kreiptis į Europos Komisiją su skundu , kad Lietuvos Respublika diskriminuoja mūsų vaikus, nes švedų vaikai turi teisę augti aplinkoje, kur alkoholis yra daug labiau ribojamas ir sąlygos augti yra palankesnės?
Girdint aiškinimus apie būtinybę tokius sprendimus notifikuoti tai, taip ir lieka neaišku, ar tą reikia daryti ar ne, nes nė vienoje Europos teisės departamento išvadose dėl dar 2009 metais pateiktų įstatymo pataisų apie tai net neužsimenama. Nė žodžio apie jokį notifikavimą nerasite ir naujesniame Europos teisės departamento rašte dėl pastaruoju metu pateiktų dabartinio Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko R.Žemaitaičio pataisose, kuriose taip pat numatyti ribojimai alkoholio laipsniams ir pakuotėms. Tai vis tik kyla klausimas: ar tas notifikavimas tokiu atveju iš viso yra reikalingas. Maža to, Europos teisės departamento išvadose labai aiškiai minimos ir įvairios Europos teismų praktikos, kuriose nagrinėti atvejai dėl galimų laisvo prekių judėjimo apribojimų. Labai aiškiai leidžiant suprasti, kad kiekvienas ribojimas ar sprendimas vertinamas atskirai ir sprendžiama atsižvelgiant į išdėstytus argumentus.
Tas garsusis tyrimas, kurį neva pradėjo Europos Komisija dėl galimo pažeidimo, tėra viso labo vieno iš Europos Komisijos direktoratų kelių žmonių susirašinėjimas, prašant informacijos iš Lietuvos institucijų. Kaip ir įtarėme, bendraujama yra tik su vienu direktoratu, atsakingu už pramonę ir prekybą, tuo tarpu direktoratas, atsakingas už visuomenės sveikatą, net neinformuotas apie tokius susirašinėjimus, skambiai vadinamus tyrimais. Nors pati priemonė yra priimta kaip visuomenės sveikatos, o ne verslo reguliavimo priemonė.
Be to, dokumente aiškiai teigiama, kad Lietuva galimai pažeidžia laisvą prekių judėjimą ir laukiama iš Lietuvos argumentų dėl įvestų apribojimų.
O Lietuvai rasti argumentų dėl probleminio alkoholio vartojimo nėra sudėtinga, tik, žinoma, tų argumentų turi ieškoti ne Ūkio ministerija, o Sveikatos apsaugos ministerija, ir diskusija turi vykti ne su vienu Europos Komisijos direktoratu ir tikriausiai su vienu žmogumi tame direktorate, o su keliais direktoratais, nes problema yra kompleksinė, liečianti ne tik verslo, bet ir visuomenės sveikatos interesus.
Tuose susirašinėjimuose nėra nė žodžio apie numatomas baudas, kurios Lietuvos žiniasklaidoje stebuklingu būdu jau sugebėjo išaugti nuo 10 iki 100 milijonų. Be to, mažieji aludariai ir toliau gieda, kad net ir atšaukus sprendimus jie vis tiek bylinėsis dėl nuostolių.
Taigi reziumuojant galima įvardinti tik tokius faktus: Europos Komisija pareiškė tik įtarimus dėl galimų pažeidimų ir laukia paaiškinimų; nė viename Europos teisės departamento rašte ar išvadoje notifikavimas net neminimas; net ir atšaukus dar neaišku, ar pažeidimus aludariai ruošiasi bylinėtis tuo pat metu viešai patvirtindami, kad pardavimai mažėja, vadinasi, patvirtindami ir taikomos priemonės efektyvumą, kuris buvo viešai kvestionuojamas; užregistravus įstatymo pataisas dėl atšaukimo nepateikta jokia alternatyva.
Visa tai galima reziumuoti taip: daugybė manipuliacijų, grasinimų, baimių. Tikri yra tik du dalykai: įvesti apribojimai veikia ir pardavimai sumažėjo, ir yra registruotos pataisos, kurios tuos rezultatyvius ribojimus nori atšaukti.
Ar leisim, kad mus visus, visuomenę toliau tam tikri veikėjai laikytų sukištus į „bambalių“ antikultūrą, tokia politika viešpatautų?
