Filosofas, vienas iškiliausių teologų, Šventasis Augustinas (354.11.13 – 430.08.28) rašė: „Nesant teisingumo, kas gi iš viso yra valstybės, jei ne didelės plėšikų gaujos?“
Valstybės viešajame sektoriuje, o ypač Lietuvos teismų sistemoje, stabiliai įsitvirtino valstybės pagrindus ardantys elementai, įžūliai kėsinantys į šalies konstitucinę santvarką. Vidinį stabilumą valstybėje turintys užtikrinti Valstybės saugumo departamento bei Specialiųjų tyrimų tarnybos darbuotojai, o ir Lietuvos prokuratūra, į paviešintus signalus apie pavojingas valstybei tendencijas, deja, nereaguoja. Belieka pasikliauti „ketvirtosios valdžios“ likučiais, kurie dar bando apginti šalies ateitį.
Kaip rodo praktika, dokumentuotas bei argumentuotas paviešinimas to, kas vykdyta prislėptai, kartais pažadina iš pareiginio snaudulio ir tuos, kurių funkcinė priedermė rūpintis savo valstybės saugumu.
Kai asmuo kreipiasi į teismą, tikėdamas sulaukti iš teisėjo pagarbos tiesai, teisei ir teisingumui, ir mato, kaip teisėju vadinama „asaba“ nusigręžia nuo faktų ir šluostosi kojas į pagrindinį šalies įstatymą – Konstituciją, žmogų apninka neviltis. Tokiai teisminei praktikai nuolat kartojantis, piliečiai savo valstybėje praranda saugumo jausmą. O teisė į saugumą – viena prigimtinių žmogaus teisių, kuri civilizuotoje visuomenėje turėtų būti ginama besąlygiškai.
Kad nepabostų virtinė faktų, kurie tiesiogiai nesusieti su daugelio skaitytojų asmenine patirtimi, situacijos apžvalgą pradėsiu ne nuo istorijos pradžios. Pažymėtina, kad šios publikacijos tikslas ne aprašyti, kaip mūsų šalyje, prisidengiant institucinėmis galiomis, trypiamas žmogaus orumas ir pažeidinėjamos jo teisės, o parodyti, kas slepiasi po kai kuriomis teisėjų mantijomis.
Štai po keturiolikos metų teisminio nagrinėjimo (tikrumoje – bylos vilkinimo) civilinė byla Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (toliau – LAT) patenka teisėjų kolegijai, susidedančiai iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Daugėlos ir Olego Fedosiuko. Ši teisėjų kolegija bylą pakartotinai atnaujina pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t.y. Europos Žmogaus Teisių Teismui pripažinus, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. Minėta LAT teisėjų kolegija 2021 m. kovo 24 d. nutartimi byloje Nr. 3K-3-281-378/2021 panaikina apskųstas apygardos ir apylinkės teismų nutartis ir esminius ginčo santykius byloje sureguliuoja naujai.
Įvertinusi situaciją, teisėjų kolegija pabrėžia, kad vadovaujantis CPK 371 straipsnio 3 dalimi, pripažintina, jog „teismui sprendimą (nutartį) pakeitus ar priėmus naują sprendimą (nutartį), ankstesni teismų sprendimai (nutartys) netenka teisinės galios.“
Aptardama šios CPK normos loginį pagrįstumą ir proceso atnaujinimo būtinumą, LAT teisėjų kolegija savo nutartyje nurodo, kad „susiklosčiusi teisinė situacija, kai dėl to paties teisinio santykio egzistuoja du skirtingi procesiniai sprendimai, gali būti ištaisyta tik proceso atnaujinimo būdu“.
Greta to, nurodoma, kad bylos nagrinėjimas iki šio proceso atnaujinimo prasilenkė su teisingumu, ir LAT teisėjų kolegija padaro tokią išvadą: „siekiant nepažeisti teisinio saugumo principo ir ištaisyti teismo netinkamai vykdomą teisingumą bei siekiant užtikrinti visų dalyvaujančių asmenų procesines teises, tarp jų ir teisę atsisakyti tokio pareiškimo pasikeitus faktinei situacijai vykdomojoje byloje (CPK 42 straipsnio 1 dalis), atnaujinus procesą pareiškėjo atžvilgiu turi būti priimtas naujas sprendimas“.
Su tokiomis LAT teisėjų kolegijos nuostatomis ir nuorodomis byla naujam sprendimui priimti perduodama nagrinėti pirmajai instancijai (apylinkės teismo Trakų rūmams).
Pirmosios instancijos teismo Trakų rūmų teisėja Irena Stefanovič, atsižvelgdama į LAT išvadas ir antstolės Marijos Gaivenės prašymą bylą nutraukti, antstolės pareiškimą tenkina ir 2021-04-15 nutartimi civilinę bylą (Nr. 2VP-4032-272/2021) nutraukia.
Pirmosios instancijos teismas nutraukdamas bylą nurodo, kad „bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis)“. Greta to, teismas primena šalims, kad ši nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama.
Kadangi bylos nutraukimo niekas neskundė, todėl galima buvo tikėtis, jog pagaliau po sąžiningo įstatymo aiškinimo ir taikymo minėtos LAT teisėjų kolegijos nutartimi atkurta teisinė taika, kaip to reikalaujama CPK 2 straipsnyje.
Deja, taip nėra. Nežiūrint, kad CPK 629 straipsnio 3 dalis įsakmiai nurodo, jog „nutraukta vykdomoji byla negali būti pradedama iš naujo“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) panoro bylos vilkinimą kaip nors pratęsti. Užuot bandžiusi atstatyti terminą teismo nutarčiai, kuria nutraukta byla, apskųsti (kas procesiškai įmanoma), Inspekcija sugalvojo paprašyti teismo išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo aktą, kuris buvo priimtas iki proceso atnaujinimo ir kurį LAT 2021-04-15 nutartimi pripažino netekusiu teisinės galios.
Nors toks Inspekcijos prašymas nesuderinamas su jokiu įstatymu ir neatitinka protingumo kriterijų, tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė teismo vykdomąjį raštą 2022 m. vasario 17 d. data išduoda.
Inspekcija, suprasdama, kad ji šioje byloje valstybę atstovauja priešiškose pozicijose – ir skolininko, ir išieškotojo vaidmenyje, kas logiškai nesuderinama, o ir pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jeigu skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo, vykdomoji byla turi būti nutraukta, imasi apgaulės. Ji grąžina teismui vykdomąjį raštą ir paprašo teismo išduoti suklastotą vykdomąjį raštą, Inspekciją nenurodant skolininke. Teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė pagal netekusį teisinės galios teismo aktą išduoda Inspekcijai 2022 m. balandžio 14 d. data naują vykdomąjį raštą, skolininku melagingai nurodydama tik fizinį asmenį.
Pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą į bylą vėl įsijungia antstolė Marija Gaivenė, pateikdama patikslintą prašymą teismui, kuriuo reikalauja skirti fiziniam asmeniui baudą už tai, kad jis tos pačios antstolės prašymu nutrauktoje byloje neįvykdė netekusio teisinės galios teismo sprendimo.
Ta pati Trakų rūmų teisėja Irena Stefanovič vėl nagrinėja antstolės (patikslintą) prašymą ir 2022-07-13 nutartimi jį tenkina iš dalies – leidžia Inspekcijai naikinti didelės vertės fizinio asmens lėšomis sukurtą turtą, tačiau atsisakoma skirti šiam asmeniui baudą.
Inspekcija nepatenkinta, kad statytojui neskirta bauda, apskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka.
Vilniaus apygardos teismo teisėja Urmila Valiukienė nevertina šioje byloje tos aplinkybės, kad valstybė bylinėjasi pati su savimi (juk valstybę atstovaujančios institucijos yra tos pačios valstybės skirtingi organai, o čia dar ir ta pati valstybės institucija bylinėjasi pati su savimi). Teisėja nekreipia dėmesio ir į CPK 629 straipsnio normas, įsakmiai nurodančias, jog tokios procesinės padėties vykdomoji byla turi būti nutraukta.
Nepaisydama įstatymų ir protingumo kriterijų, teisėja U.Valiukienė nenutraukia bylos, o panaikina apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. liepos 13 d. nutartį ir perduoda „klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo“.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjui Ričardui Prašmuntui pavesta dar kartą spręsti, kaip pasielgti su privačiu turtu, kurį teismo aktu buvo nuspręsta sunaikinti, kol LAT teisėjų kolegija galutine ir neskundžiama nutartimi šį aktą pripažino netekusiu teisinės galios. Greta to, šiam teisėjui reikės nuspręsti ar skirti statytojui baudą už tai, kad jis nesunaikino valstybės nustatyta tvarka savo lėšomis sukurto turto, kai vykdomoji byla dėl turto naikinimo buvo nutraukta.
Kad teisinė situacija būtų aiškesnė, į bylą pateiktas aiškinamasis raštas, kuriame nurodyti šeši savarankiški teisiniai pagrindai bylai nutraukti, kad teisėjui nebūtų preteksto teisiniam neįgalumui simuliuoti. Teisėjo procesinė pareiga teisiniais argumentais nuneigti visus įstatyminius bylos nutraukimo pagrindus (CPK 14 str. 1 dalis), norint tenkinti turto naikinimo siekį. Teisėjo neprocesinis elgesys, ignoruojant įstatymą, būtų ne tik teisėjo priesaikos sulaužymas (Konstitucijos 112 str. 6 dalis), bet ir įrodymas, jog teisėjas vykdo antivalstybinio klano valią.
Pagal protingumo kriterijus vertinant žymios dalies teisėjų šioje byloje veiksmus, kyla pagrįstas klausimas – kas privertė teisėjus šioje byloje simuliuoti profesinį neįgalumą, kai LAT teisėjų kolegija, atnaujinusi procesą minėta 2021 m. balandžio 24 d. nutartimi, visiškai aiškiai apibūdino imituoto ginčo situaciją ir nurodė išeitį iš teisinio nihilizmo? Vadovaujantis LR Konstitucijos 109 straipsnio 3 dalimi ir 112 straipsnio 6 dalimi, tenka konstatuoti, kad teisėjai, priėmę priešingus Konstitucijai („Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai“ – Konstitucijos 7 str. 1dalis) aktus, akivaizdžiai kėsinosi į šalies konstitucinę santvarką.
Ar Lietuvoje kada nors baigsis funkcinis primityvizmas tose institucijose, kurios pagal savo funkcinę kompetenciją atsakingos už šalies nacionalinį saugumą?
Advokatas Jonas Ivoška
