Valdas Vižinis
Pastaruosius kelis mėnesius buvau kiek atsitraukęs nuo Lietuvos reikalų, nuo savo „mylimukų“ konservatorių. Manau, atostogų užteks. Pradėkime…
Įdomiausia Nausėdos komunistinėje istorijoje, ištrauktoje iš prezidento kompromatų dėžutės (o tokios yra pas kiekvieną išskraidintą į politines aukštumas) yra ne pats stojimo pas raudonuosius faktas. Galima net nenagrinėti tos žinios paveikumo aspektų, jie nėra labai reikšmingi.
Įdomiausia šio vyksmo dalis – kada ir kodėl smogta.
Nebylus prezidento ir konservatorių karas vyksta jau treti metai. Nuo pat tos dienos, kai Šimonytė antram prezidentinių rinkimų ture gavo net mažiau balsų, nei pirmam. Ir nors Seime „pasistiprinę“ TSPMI buvusių studentų sukurta „bepročių“ partija, konservatoriai sugebėjo perimti vadžias, ramybės nebeliko. Jei per tuos įtampos tarp Seimo ir Prezidentūros metus institucijų vadovai apsikeisdavo politine cenzūrine leksika, tai dabar konservatoriai detonavo po Daukanto aikštėje esančiais rūmais propagandinį sprogmenį.
„Baisioji naujiena – Nausėda komunistas“ nė iš tolo neprilygo Bartoševičiaus skandalui, dėl kurio Šimonytė prisipažino leidusi bemieges gėdos naktis.
O dabar svarbiausioji dalis – LRT.
Viešoj erdvėj taip ir nesutikau priežastinio ryšio tarp LRT Garbačiauskaitės rinkimų ir Nausėdos demonstravimo komunistu.
Turint galvoje „neva mūsų visų“ vadinamo visuomeninio transliuotojo svarbą, drįsčiau teigti – Pancerovo sukonstruotas „kompromatas“ pasirodė išskaičiuotai ir būtent dar vienos kovos – už LRT valdymą metu.
Nepaisant visų konservatorių propagandos transliacijų „tribūnėlių“, pradedant Tapinu, baigiant socialinių tinklų žvaigždėmis, LRT įtaka Lietuvai net nelyginama savo svoriu ir apimtimi.
Konservatorių kova už „mūsų visų transliuotoją” tiesiogiai susijusi su šios partijos įtaka visam politiniam laukui.
LRT kiekvieną dieną, kiekvieną minutę vykdo konservatorių valdžios legitimaciją. Kitais žodžiais tariant – šios valdžios pateisinimą ir oponentų neigimą, jau nekalbant apie „juoduosius, niekada nekviečiamų žmonių į LRT sąrašus“.
Toks savotiškas 1917 metų raudonųjų revoliucijos Rusijoje telefonas ir telegrafas.
Ir štai – kas galėjo pagalvoti – LRT taryba Garbačiauskaitės dar vienai kadencijai neišrinko ir konservatorių „telefono ir telegrafo“ kontrolei, tiesiogiai susijusiai su žirkliauodegių partijos dešimtmečių egzistenciniu likimu, iškilo mirtina grėsmė.
Visam tam aparatui. Į visas puses nebojamai transliuojančiam gėjų santuokas, surogatines mamas, translyčius, feminizmą – kitas agresyvias mus, kaip tautą naikinančias ideologijas, melagingai vadinamas progresu.
Žiniai – LRT taryba yra sudaryta iš 12 žinomų visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Po keturis tarybos narius skirtingu metu skiria prezidentas ir Seimas, po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.
Šiuo metu šalies likimo (nedaug perdedu) klausimas – LRT tarybos rankose.
Garbačiauskaitė ir Zabarauskas surinko po 6. Mane skaitinėjantiems leidžiu patiems pasvarstyti kas iš jų ir už ką skyrė balsus.
Akivaizdu – konservatoriams praradus LRT kontrolę ši partija patirtų smūgį, kurio galingumas – šimtai Bartoševičių.
