Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas ir panašūs į jį – tikra bėda bet kokiai valstybei. Kompetencijos absoliutus nulis ir dar toks veikėjas dirbo žurnalistu, alia rašė analitinius straipsnius. O iš tikrųjų – šiukšlino eterį ir plovė smegenis žmonėms. Rezultatas: dėl visokių tokių veikėjų nuskurdinta ir praradusi savo piliečių, kurie palieka Tėvynę ir važiuoja ieškoti pragyvenimo šaltinio svetur, pasitikėjimą valstybė.
Dar atsiranda ir tokių specialistų, kurie lygina nepalyginamus dalykus, pavyzdžiui, verslą žemės ūkyje ir švietime. Ir dar visai rimtai nagrinėja pajamas, išlaidas, pelną, žmonių kiekį. Kažkoks visiškas debilizmas.
Jeigu premjeras būtų pakankamai kompetentingas, tokių ir panašių patarėjų neprileistų per patrankos šūvį. Bet jeigu premjeras laiko tokį patarėją tam, kad šlovintų save ir reklamuotųsi mokesčių mokėtojų sąskaita, kas nėra išimtis, tai nors neleistų kišti nosies ten, kur šis visai neturi kompetencijos.
Premjere, leisk jam rašyti tik apie tai, kad jūs protingas, gražus, patrauklus, ryžtingas, na dar ką nors, bet ne apie ekonomiką ir rinkos dėsnius.
Noriu atkreipti dėmesį į du pastarųjų dienų įvykius, apie kuriuos porino premjero patarėjas ir dar palygino mane su G. Landsbergiu.
Pirma, Gabrieliaus Landsbergio šeimos ar žmonos verslas iš tikrųjų vertas nagrinėjimo. Tik lyginti šitą verslą reikia ne su Ramūno Karbauskio žemės ūkio verslu, o su Lietuvos švietimo sistema. Ir jeigu iš tikrųjų G. Landsbergio žmona sugeba iš tokio paties krepšelio susikrauti tokius pelnus, tai premjeras turi atsiklaupti prieš ją ir viešai prašyti tapti švietimo ministre, kad taip pat efektyviai, kokybiškai ir ekonomiškai naudingai dirbtų visa Lietuvos švietimo sistema. Nes be krepšelio, valstybinės švietimo įstaigos dar gauna pilnai įrengtus pastatus, infrastruktūras, kitas mokymo priemones ir vistiek bėdavoja. O privačiam verslui visa tai reikia įrengti iš savo lėšų. Tad jeigu kažkas sugeba susikrauti tokius pelnus, tai tokiems žmonėms reikia nusilenkti iki pat žemės ir atiduoti vėliavą į jų rankas – tegul vadovauja tie, kas sugeba.
Kitas dalykas, jeigu politiko G. Landsbergio verslas gauna valstybės finansavimą – tai yra absoliutus interesų konfliktas. Taip pat turi būti kruopščiai išnagrinėtas ir neturi būti taikomi dvigubi standartai kitų atžvilgiu, nes jo verslas niekuo nesiskiria nuo kitų verslų!
Antra, nesiorientuojantis rinkos dėsniuose premjero patarėjas imasi komentuoti jam nesuprantamus dalykus. Skirmantas Malinauskas porino, kad Uspaskich kovojo dėl didesnio minimalaus atlyginimo, o pas save įmonėse žmonėms mokėjo minimalius atlyginimus ir netgi kai kuriems pridėdamas „vokelius“.
Visų pirma, noriu paaiškinti tūpam žurnalistui ir premjero patarėjui, kad V. Uspaskich, būdamas politiku, niekada nemokėjo atlyginimų. Nei didelių, nei mažų. Nes pagal įstatymus neturiu teisės užsiimti ūkine veikla. Tad, jeigu esat premjero patarėjas – turit šiek tiek orentuotis įstatymuose.
Kitas dalykas, aiškinu tūpam žurnalistui ir premjero patarėjui rinkos dėsnius. Nei viena tos pačios srities įmonė pasaulyje nekels atlyginimo, nedidins kitų išlaidų nei yra nusistovėjusios kainos rinkoje, nes galutinės produkcijos kaina bus didesnė nei konkurentų ir įmonei grės bankrotas.
Todėl aš, V. Uspaskich, suprasdamas rinkos dėsnius ir būdamas atsakingu politiku, norėjusiu, kad žmonės nebėgtų iš Lietuvos ir dar labiau norėjusiu, kad žmonės gautų didesnius atlyginimus, rėkte rėkiau ant kiekvieno kampo, kad tais laikais buvo būtina kelti minimalų atlyginimą iki 1500 litų. Bet tokie tūpi žurnalistai ir patarėjai mane vadino populistu.
Šiandien minimalų atlyginimą reikia kelti iki 900 eurų, nes to reikalauja rinka. Ir tai, kiek šiandien valdžia kelia MMA – yra per mažai. Kainų kilimas „suvalgys“ tokį nežymų pajamų didinimą ir žmonių pragyvenimo lygis nepagerės. Tad aš, kaip atsakingas politikas, sieksiu didinti MMA mažiausiai iki 900 eurų.
O dabar tūpam žurnalistui ir premjero patarėjui aiškinu dėl ko tai turi daryti valdžia. Valdžios sprendimu pakėlus MMA, visos tos pačios srities įmonės turės kelti atlyginimą, bus lygiavertė konkurencija, ir taip atskiroms įmonėms negrės bankrotas. Žmonės gaus didesnes pajamas, nevažiuos ieškoti laimės svetur, Lietuvos rinkoje padidės vartojimas, pagyvės ekonomika, į valstybės biudžetą bus surenkama daugiau pinigų, trauksis šešėlis, nes išnyks poreikis „vokeliams“, ir, galų gale, rinka taps skaidresnė ir patrauklesnė investicijoms. Štai dėl ko aš, kaip atsakingas politikas, kėliau šį klausimą. Bet nekompetetingi žurnalistai ir patarėjai, nesugebantys suprasti rinkos dėsnių, pavadino tai populizmu ir taip klaidino žmones.
Ir pabaigai. Atlyginimų vidurkis mano įmonėje, lyginant su tos pačios srities įmonėmis mūsų šalyje, yra didžiausias Lietuvoje. Ir jūsų, tūpo žurnalisto ir patarėjo, žiniai: iš mano įmonės daugiau nei per 28 metus nė karto nebuvo išimti dividendai asmeniniam naudojimui. Visas pelnas reinvestuojamas į įmonės plėtrą, į darbo vietų kūrimą, o tai yra – į Lietuvos ūkį, kas taip pat padeda augti šalies BVP.
Jeigu mūsų šalies premjerui reikia patarimų ekonomikos klausimais – nepasidižiuokite, visada prašom – kreipkitės. Pakonsultuosiu nemokamai. Sutaupysite mokeščių mokėtojų pinigus, kuriais aprūpinate tūpus patarėjus.
Su pagarba DP pirmininkas V. Uspaskich
