Pirmuosiuose šalies dienraščių puslapiuose ir televizijos ekranuose — prievarta, avarijos, sukčiavimas, banditizmas, bankrotai, bankų žlugimai, savižudybės, nužudymai. Koks požiūris į Lietuvą atvažiuojančio žmogaus? Kokia nuomonė apie savo šalį mūsų paprastų žmonių, matančių tik tokias antraštes? Turbūt tikima, kad nieko kito Lietuvoje ir nevyksta. Nėra kitų žmonių, kitos visuomenės, yra tik nusikaltėliai ir nusikaltimai. Kokią Lietuvos žmonių reakciją tai sukelia? Ir ko jie turi siekti ateityje mūsų šalyje, jei čia gyvena tik nusikaltėliai? Tik vieno — kuo skubiau surasti kokį nors darbą užsienyje ir išvažiuoti. Tai ir vyksta šiandien mūsų valstybėje dideliu mastu. Kasmet Lietuva praranda tiek žmonių, kiek gyvena viename rajone dydžio žmonių kiekį. Ar kas nors stabdo šitą betvarkę mūsų valstybėje? Ar lauksime, kad pensininkai pradėtų mirti, nes jie užsienyje nereikalingi, o kam uždirbti pensijos jiems irgi nebus, nes žmonės išvažiuoja, ir Lietuva kasmet praranda vieną rajoninį miestą?
Ar politikai kuria darbo vietas?
Ne, gerbiamieji, yra ir kitų žmonių Lietuvoje, kurie dar neišvažiavo, į kuriuos galima lygiuotis. Yra nemažai tikros inteligentijos, mokslininkų, verslo atstovų, kurių dėka maitinama ir gyvena mūsų valstybė. Nėra tik leidinių ir TV laidų, juos rodančių. Na, rodo taip vadinamąjį „elitą“, nes jie pasirūpino tos žiniasklaidos biudžetu, nors tas biudžetas — iš tų pačių dirbančių visuomenės sluoksnių, kuriuos rodyti visuomenei yra tabu.
Pasakykite man, ar Prezidentas, Premjeras, Seimo Pirmininkas, ministras ar Seimo narys kuria darbo vietas? Ar jie uždirba mokesčius valstybei? NE, kuria ir uždirba kiti žmonės, kuriuos rodyti — tabu mūsų valstybėje, nes mūsų supratimas apie valstybę kitoks, iškreiptas. Galbūt galima kalbėti apie neigiamą žmogaus pusę, bet esu įsitikinęs, kad dėl objektyvumo turi būti parodyta ir kita jo pusė.
O kas nors pagalvojo, iš ko apskritai gyvena Lietuva, kas sukūrė jai pridėtinę vertę? Ir kaip tai parodyta visuomenei?
Daug kas bandė skaičiuoti mano pinigus, turtus, bet niekas nė nebandė paanalizuoti, kiek kainuoja tuos turtus ir pinigus uždirbti. Tai kainuoja daug sveikatos, papildomo laiko — ir tu atimi tą laiką iš savo šeimos, iš vaikų, jau nekalbant apie savo asmeninį gyvenimą. Kiek kartų nesuteikėme sau galimybės išvažiuoti savaitgaliais į savo sodą ar kur nors į sanatoriją. Aš apskritai per savo gyvenimą tik vieną kartą buvau sanatorijoje. Pagalvojus, lyg ir turiu pinigų bei noro, bet verslas, kiti darbai reikalauja laiko kaip mažas vaikas — 24 valandų per parą. Tai kas nors ten ne taip, tai kitur kitaip. Ar kas nors įsivaizduoja, koks rizikingas verslas, ypač jo pradžia, kai kriminogeninė situacija šalyje buvo nepažabojama?
Be to, yra įvairių kontroliuoti norinčių organizacijų krūva, kiti reketuoja, ir tik verslininkas yra blogas. Ar kas nors pagalvoja, kas kuria darbo vietas, kas moka mokesčius valstybei ir žmonėms. Iš kokių mokesčių išlaikoma medicina, švietimas, pati valdžia, krašto apsauga, mokamos pensijos, socialinės pašalpos? Niekas net nebandė pagalvoti apie tai, ką kiekvienas iš mūsų padarė dėl savo valstybės ar kiek atėmė laiko iš savo vaikų valstybės labui.
130 mln. Lt — į valstybės ūkį
Esu pakankamai stiprus, tad kalbu ne tam, kad pasiskųsčiau ar pasiguosčiau, o kad būtų suprasta, koks gyvenimas vyksta iš tikrųjų. Tad štai, noriu jums pristatyti, kiek mano verslo grupė kasmet įdeda į mūsų valstybės ūkį, o jūs paskui pagalvokite — reikalingi tokie ir panašūs žmonės bei tokios įmonės ar ne?
PVM. Pelno mokestis. Socialinis draudimas. Garantinio fondo mokesčiai. GPM. Nekilnojamo turto mokestis. Žemės nuomos mokestis. Žemės mokestis. Aplinkos taršos mokestis. Pakuotės mokestis. Gamtos išteklių mokestis. Naudotojo mokestis. Veterinarinė priežiūra. Žyminis mokestis. Palangos pagalvės mokestis. Gyvulių vežėjo prižiūrėtojo pažymėjimai.
Ir viso mokesčių per metus: 47 931 600 Lt.
Žmonių atlyginimai per metus: 50 000 000 Lt.
Kasmetinės investicijos į įmonės modernizavimą ir darbo vietų tobulinimą — 30 000 000 Lt.
Neskaitant, kiek investuojame į save, į šeimą, nes tai — irgi Lietuvos ūkis. Išeina, kad tų „grynų“ įdėjimų į šalies ūkį mažiausiai 130 000 000 Lt.
Dabar padauginkite šią sumą iš 20, nes verslu aš užsiimu jau daugiau kaip 25 metus — tiek, kiek trunka Lietuvos nepriklausomybė. Tad suskaičiavę gauname — 2 600 000 000 Lt (du milijardai šeši šimtai milijonų litų). Ir čia — neskaitant netiesioginio indėlio, nes darbą turintys žmonės išlaiko ir savo šeimas, neprašo iš valstybės pašalpos, neišvažiuoja iš Lietuvos, neblogina kriminogeninės situacijos, darydami nusikaltimus, ir t. t. Tad tai — irgi nemaža pagalba mūsų valstybei. Aš jau nekalbu, kad mes su žmona labai daug skyrėme lėšų labdaros fondui, padedančiam vaikams, seneliams, daugiavaikėms šeimoms ir studentams.
Tai mažai ar daug — geriau matyti kiekvienam, pagalvojusiam ir palyginusiam, ką jis pats valstybės labui padarė per savo gyvenimą. Dar daugiau — šitie pinigai yra valiuta, nes mano verslas kuria produktą, ne tik eksportuojamą, bet ir konkuruojantį vidaus rinkoje su importu. Taigi jis arba atveža į šalį valiutą, arba apsaugo, kad ji nebūtų išleista importui. Asmeniškai sau iš tos sumos — 2,6 mlrd. Lt — mes palikome mažiau nei 1 procentą. Nes daugiau nei visi normalūs žmonės nevalgome ir po penkis kostiumus iškart neapsivelkame. Ar jūs girdėjote, kad mūsų šalies vadovė pasakytų „ačiū“ už tai? Ar girdėjote, kad žurnalistai apie tai parašytų? Ne, nes pirmuose puslapiuose — kiti „geri“ pavyzdžiai: narkotikai, banditizmas, prievarta, na ir konkurentų ar oponentų sukurtas bei užsakytas purvas ir šmeižtas.
8 000 kartų propagandinio šmeižto
Atlikus žiniasklaidos monitoringą apie man sukurtos politinės bylos viešinimą, suskaičiuota, kad apie tai paskelbta virš 8 000 kartų. O kiek kartų parodyta apie mano indėlį (2,6 mlrd. Lt) į Lietuvos ūkį? Nė vieno karto! Vien šitas vienpusis skaičius rodo, kad tai yra politinė byla ir propaganda, nukreipta sunaikinti, nes be priežasties nėra prasmės normaliam žmogui to rodyti tiek kartų. Normalus žmogus ir iš vieno karto suprastų, o daug kartų reikia tam, kad oponentas būtų sunaikintas, o visuomenė būtų paruošta scenarijui, kad „neįtikusįjį“ pasodins ar kitaip susidoros. Visuomenei tai jau būtų priimtina kaip normalu ir lauktina. Todėl keista, kai dėl vieno ar kito reportažo uždaromas visas kanalas, o dėl 8 000 kartų pakartoto propagandinio šmeižto — viskas puiku, net Lietuvos radijo ir televizijos komisijai tai priimtina. Tad norisi paklausti šachmatų pasaulio čempiono Gario Kasparovo, kuris kalbėjo apie propagandą Rusijos televizijoje, ar jam šitas pavyzdys — 8 000 kartų vienam žmogui – nėra propaganda demokratinėje Europos Sąjungos šalyje?
Nejaugi visos valdžios ir visos tautos didvyriškumas ir pasididžiavimas — žūtbūt sunaikinti Uspaskich? Ne, tai rodo ne didvyriškumą, o jų silpnumą, nesugebėjus nugalėti politinėje arenoje savo oponento. Todėl nuspręsta fiziškai mane sunaikinti. Gėda! O apie kokią nors demokratiją išvis neverta kalbėti. Nes Darbo partijos bylai sukurpti buvo pajungtas Valstybės saugumo departamentas (VSD), Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT), 32 prokurorai, visas teisėjų klanas, kaip juos pavadino ir Valdas Adamkus, ir Dalia Grybauskaitė savo metiniuose pranešimuose. Dar daugiau — prokurorai ir teisėjai, dirbantys su Darbo partijos byla, paskelbti Metų žmonėmis, o kai kurie teisėjai kilo karjeros laiptais, iš kailio nėrėsi konservatoriai su savo „šuniukais“ liberalais ir socialdemokratai. Jūs tai vadinate teisine sistema ir demokratija? Ir visa tai tam, kad žūtbūt sunaikintų vieną V. Uspaskich. Pasakykite man, kur aš galiu kreiptis, kad apsiginčiau?
Nors Lietuvos kraštas yra krikščioniškas, bet šie, pirmiau išvardintieji, net neturi minties apie išteisinimą ar atleidimą. Būtinai turi būti paleistas kraujas ir susidorota, nors teismas nustatė, kad neturėjau jokios turtinės ar finansinės naudos, byloje nėra nė vieno liudytojo, patvirtinusio gavus iš V. Uspaskich nurodymą klastoti dokumentus ar kitaip pažeidinėti įstatymus, jokios operatyvinės medžiagos. Tad už ką siūlomas realus laisvės atėmimas? Noriu patarti visiems išvardintiesiems — nežeminkite savo tautos, skirtingai nuo jūsų, didžioji dalis Lietuvos žmonių yra kitokie.
Kaip jūs galvojate, ar po to dar būtų noras ką nors daryti? Parodykite man nors vieną kitą politiką, kuris būtų tiek įdėjęs į savo šalies ūkį, ir nors vieną politiką, kuris tokiu mastu būtų šmeižiamas? Nėra tokio. Nes šioje valstybėje turi būti gerbiamas skurdas, iškrypimai ir tie, kas nedirba. Dar galutinai nenuleidžiu rankų tik dėl tų žmonių, kurios nesugebėjo neįbauginti ir jie netiki visa šita iškrypėlių bei propagandos mašina.
Noriu paklausti, ar tiek sukūrusi ir į savo šalies ūkį įdedanti įmonė kaip mano verta pagarbos ir objektyvaus realių darbų visuomenės labui pristatymo? Manau, kad verta parodyti nors 8 kartus, nors tai sudarytų vos vieną tūkstantąją dalį tų 8 000 paskelbtų šmeižtų.
Ne, deja, geri pavyzdžiai mūsų valstybėje — tabu.
O dabar pagalvokite kiekvienas apie save, ypač tie, kritikuojantieji ir vis nepatenkinti, kuriems vis kas nors blogai. Ką jūs padarėte savo valstybės labui? Ar reikalingos tokios įmonės, tokie žmonės mūsų valstybei, kurie kažką kuria? Ar čia svarbiausia žmonės, sugebantys maišyti purvą ir juo drabstyti kitus, žlugdyti verslą, padaryti daugiau bedarbių, išvarinėti žmones į emigraciją? O kam nors pareiškus nepasitenkinimą, sukurti jam bylą ir, jeigu dar prieštaraus, pasodinti į kalėjimą. Klausimas — ko reikia Lietuvai ir kodėl gi ši šalis jau 24 nepriklausomybes metus nesugeba subalansuoti valstybės biudžeto, t. y. nesugeba pati sau užsidirbti, o vis stovi su ištiesta ranka ir 20 procentų biudžeto formuoja iš skolų ir ES pinigų? Ar kas nors pagalvoja, ko verti tokie vadovai, valdantys mūsų Lietuvą? Ar verti jie toliau vadovauti šaliai, jeigu nesugebėjo to įrodyti per 24 metus?
Tai rašau ne dėl savęs, ne dėl pasigyrimo, nes šis pavyzdys – man geriausiai pažįstamas. Tai rašau bendram lavinimui, supratimui, kodėl taip gyvename ir ar neverta ko nors keisti? Galite mane peikti, sodinti į kalėjimą, bet tikrai žinau, kad jūsų kišenėje papildomų pinigų nuo to neatsiras, ir valstybė geriau negyvens.
Kad būtų dar mažiau pretenzijų man — sąmoningai perrašiau visas akcijas ir dabar jų neturiu, nes mūsų valstybėje ką nors turėti yra nusikaltimas ir nuodėmė. Todėl visi „švarūs“, bet skurde. Kaip sakydavo V. Čerčilis: „Daliname skurdą, bet ne turtą. Nes mūsų šalyje skurdas — privalumas, turtas — nuodėmė“. Tad taip toliau ir gyvensime. Jei nieko nesiruošiame keisti.
Su pagarba Viktoras Uspaskich
