Valdas Tutkus
Praėjo svarbūs susitikimai, priimti sprendimai, gyvenimas Lietuvoje tęsiasi. Kas toliau, kur sutelksime savo jėgas, savo pastangas? Dalis, matyt, pasinėrę į politinius ginčus ir toliau aptarinės jau seniai aptartus ir aiškius rezultatus, vėl atsinaujins diskusijos ir ginčai, kas didesnis patriotas, kas labiau myli Lietuvą ir kaip mes, lietuviai, turime kovoti ir už ką.
Tačiau kodėl mes, pasak kai kurių politikų, visą laiką turime už ką nors kovoti, aukotis dėl kokių nors (man ne visai aiškių) idėjų? Kodėl negalime tiesiog prisiminti, kad esame LIETUVA, kad esame didi Tauta – su savo kultūra, savo menu, savo tapatybe?
Štai, Latvijoje baigėsi dainų šventė. Ten tikrai pamačiau didžią Tautą, suvokiančią savo didybę. Niekas nesutelkia Tautos labiau, nei suvokimas savo Tautos istorijos, kultūros, kalbos, tradicijų.
Gal atėjo laikas tai prisiminti? Susėsti prie laužo, sudainuoti sutartinę? Gal jau laikas pradėti ruoštis dainų šventei? Gal jau laikas prisiminti, kiek daug nuostabių liaudies dainų turime, kiek daug lietuviškų dainų atlikėjų? Kodėl iš daugelio langų skamba užsienietiška muzika? Gal regionuose jau šiandien galima organizuoti kolektyvų pasirodymus? Prisiminkime savo kultūrą, savo tradicijas, šeimą, šeimos aukurą.
Norėtųsi, kad pasiruošimas šiam didžiam renginiui (dainų šventei) prasidėtų jau dabar mūsų visų širdyse. Juk pas mus niekada nebuvo nei rytų, nei vakarų kultūros. Esame stiprūs savo Lietuviška kultūra, Baltų kultūra. Ją privalome mylėti ir puoselėti.
Net mūsų, lietuvių, laisvės iškovojimas buvo įvardintas „dainuojančia revoliucija“.
Tai gal laikas pradėti dainuoti? Laikas aukštai kelti Lietuvos Valstybines ir Istorines vėliavas ant namų, įstaigų, automobilių ir motociklų. Tuo ir pradėsime ruoštis nacionaliniai šventei, Lietuvių Tautos vienybės šventei.
„Kelkis Lietuva…“! Imkime pavyzdį iš Žydrūno Savicko ir jį palaikiusių Lietuvos patriotų. Dainuokime nuostabias lietuviškas dainas, kelkime visiems mums brangias VĖLIAVAS, prisiminkime, kad esame didžios Tautos atstovai, Didžių Bočių Ainiai.
Už Lietuvą! Už Tėvynę! Ir ne žodžiais, o darbais!
