Ši frazė iš vaikiško animacinio filmo man vis nenustoja skambėti galvoje. Sakysite, su galva negerai? O aš vis prisimenu, kaip dramblį drąsino tuomet, kai jam buvo nedrąsu užsikabaroti ant palangės, kad jis pagaliau pamatytų vaivorykštę. Ir galvoju, ko reikėtų, kad visi drambliai įgautų daugiau drąsos?
Jau ne pirma savaitė visi užgniaužę kvapą stebime įvykius Ukrainoje. Ši didelė ir turtinga šalis, turinti daugybę išteklių, daugybę nebrangios darbo jėgos, nepakartojamus gamtos resursus, ne pirmas dešimtmetis traukia pasaulio galingųjų dėmesį. Ne vienus metus stebėję valdžios „oligarchų“ dalybas šioje valstybėje, dabar stebime, kaip visam pasauliui ir pačiai Ukrainai mėginama paaiškinti, kodėl Krymą reikia prijungti prie Rusijos.
Būdas skelbti „referendumą“ patrauklioje teritorijoje nėra nei naujas, nei labai išradingas. Toks būdas gana patogus: visiems gali sakyti, kad vykdai žmonių valią, nors iš tikro galbūt tiesiog prisijungi parankią teritoriją, kuri kitu atveju gali išsprūsti iš rankų ir atitekti kitiems. Šis būdas savo grakštumu man primena Ribentropo ir Molotovo susitarimo įgyvendinimą – susėdę prie stalo pasidalijam, ,,tautos atsiklausiam“, tada įvedam kariuomenę, o tada jau galime sakyti, kad, pavyzdžiui, Lietuva pati savo noru pasiprašė į draugišką tautų šeimą. Jei tais laikais referendumai būtų buvę tokie populiarūs kaip šiandien, beveik garantuoju, kad lietuviai draugiškai „referendume“ būtų pasakę vieningą „už“.
Ir žmonės buvo tokie aktyvūs, kad patikrinus visus Kryme vykusio referendumo biuletenius nebuvo net abejonių, kad už Krymo prisijungimą prie Rusijos pasisakė didžioji Krymo gyventojų dalis. Tad nebūkim smulkmeniški, nesikabinėkime, jei jau tokia žmonių valia. Juk nesuskaičiuosim dabar kas ir kokio dydžio pajėgos padėjo tą ar kitą referendumą organizuoti.
Tačiau ne mažiau įdomu ir kiti su šia istorija susiję įvykiai. Visas pasaulis stebi Krymą ir Rusijos veiksmus. Štai Baltieji rūmai pareiškė, kad Rusijai taikys sankcijas o įvestos priemonės yra griežčiausios nuo Šaltojo karo laikų, ir perspėjo, kad Amerika nusitaikys į ekonomikos šulus Maskvoje, jeigu Kremlius nepakeis kurso. Paskelbtas sąrašas asmenų, kurių sąskaitos vakaruose bus įšaldytos. Viena vertus, pažvelgę į paskelbtą sąrašą suprasime, kad šį kartą nukentėjo n-tojo departamento n-tojo vadovo pavaduotojo n-tasis patarėjas. Būkime atviri bent jau patys sau, na, ne tie pareigūnai greičiausiai Rusijoje formuoja politiką. Kita vertus, dar pernai Rusijoje įsigaliojo įstatymas, pagal kurį Aukštesnio rango Rusijos pareigūnai, įskaitant parlamentarus, teisėjus ir valstybės korporacijų vadovus bei jų sutuoktinius ir nepilnamečius vaikus, nebegali laikyti savo lėšų užsienio bankuose. Tai kaip čia keistai išeina – atimsime iš to n-tojo patarėjo tai, ko jis ir taip neturi? Ar nubausime tuos, kurie galbūt patylomis nesilaikė Rusijos įstatymų? Leisiu sau pajuokauti, kad greičiausiai Baltųjų rūmų apie šį įstatymą niekas neinformavo.
Norėdami pasiekti rezultatų, visuomet ieškome stipriausių, efektyviausių veikimo būdų. Tai turėtų būti ypač svarbu siekiant apsisaugoti nuo karinės agresijos, nes kai ginklai žvanga, nebėra laiko dairytis. Tačiau kol kas su apgailestavimu tenka stebėti gana didelę pasaulio bendrijos toleranciją tam, kas vyksta Ukrainoje. Todėl ir vis prisimenu tą seną animacinį filmuką apie dramblį, kuris norėjo pamatyti vaivorykštę. Drąsiau, drambly, drąsiau, drambly…
Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys
Valerijus Simulik
