Seimas prisiėmė naują rolę ir nuo šiol dirba už kalbos redaktorius. Užuot dėmesį sutelkę į naujojo socialinio modelio priėmimą, susidaro įspūdis, kad blaškomasi po naujojo socialinio modelio projekto popierius ieškant kablelių ir praleistų raidžių.
Naujojo socialinio modelio svarstymas ir priėmimas vėl nukeltas. Ar tikrai turėtume prie jo grįžti pavasarį? Kas trukdo, kad šis įstatymas būtų priimtas dar šiemet?
Mano nuomone, parlamentarai per mažai dėmesio sutelkia į paties įstatymo svarstymą. Kol kas atrodo, kad jiems labiau rūpi įstatymo gramatika ir vizualinis pateikimas nei pats turinys. Tačiau taip tik gaištame laiką ir atitoliname neišvengiamus darbus.
Esu įsitikinęs, kad naujas socialinis modelis turi būti priimtas kuo greičiau, t.y. dar šiemet. Būtina kuo skubiau reformuoti atgyvenusių darbo santykių sistemą Lietuvoje. Mūsų šaliai šių permainų neišvengiamai reikia.
Naujasis socialinis modelis turėtų patenkinti ir darbuotojų, ir darbdavių interesus. Skandinavų, Estijos, kitų šalių praktika įrodo, kad šiuos santykius suderinti įmanoma. Darbdaviai reikalauja lankstumo. Puiku, tačiau tokiu atveju turime užtikrinti, kad išloštų ne tik verslininkai, bet ir jų darbuotojai.
Naujojo socialinio modelio dėka turėtų pagausėti darbo vietų skaičius. Skaičiuojama, kad priėmus naująjį Darbo kodeksą papildomų darbo vietų turėtų pagausėti net 85 tūkstančiais. Naujas darbo santykių reglamentavimas užtikrintų, kad Lietuva taptų patrauklesne šalimi užsienio investuotojams, dėl ko atsirastų naujų darbo vietų ir kiltų atlyginimai. Priėmus šį Darbo kodeksą, taptų lengviau derinti šeimą ir darbą: tėvams turėtų būti suteikta galimybė naudotis laisvesne darbo grafiko sistema. Minimalus mėnesinis atlyginimas turėtų būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą. Numatoma ir daugelis kitų teigiamų pakeitimų.
Pradžia jau padaryta, tačiau naujojo socialinio modelio priėmimas kažkodėl stringa.
Seimo socialinių reikalų ir darbo komitete vis nerandama bendro sutarimo, o dėl modelio iškeliami pernelyg smulkmeniški klausimai. Suprantu jeigu yra rimtų teisinių problemų – teikim pastabas, spręskim, bet pats projektas neturėtų dėl to žlugti.
Susidaro įspūdis, kad ieškoma tobulų socialinį modelį apibrėžiančių įstatymų, formuluočių, bet gi aišku, kad tobulų įstatymų kažin ar iš esmės būna. Neprisimenu nei vieno, kuris po priėmimo nebūtų pildomas, taisomas, tobulinamas, koreguojamas. Tai normali politinė praktika.
Mūsų nuomone, darbdavio ir darbuotojo santykių reformavimo procesas turėtų prasidėti kuo greičiau, nes bet kokiu atveju jis užtruks. Socialinio modelio įstatymai turėtų judėti į priekį, svarstomi ir priimami. Jeigu praktika parodys, kad įstatymus reikės tobulinti – tobulinsim, nėra čia jokios problemos. Nežinau nei vieno įstatymo, kuris nebūtų vis tobulinamas atsižvelgiant į gyvenimo realijas.
Jau vien tai, kad ši Vyriausybė padarė tai, ko dar nė viena nesugebėjo padaryti, t. y. pateikė Seimui didžiulės apimties ir svarbos socialinio modelio projektą, savaime yra labai svarbu. Šių permainų reikėjo jau seniai – lyg niekas viešai ir neprieštarauja. Bet pateikti nepakanka.
Besistengdami kurti tobulus įstatymus rizikuojame, kad pakeitimų visiškai nebus ir liksime sąstingyje. Todėl ir kreipiuosi į Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę, koalicijos partnerių socialdemokratų deleguotą Kristiną Miškinienę bei visus be išimties Seimo narius – nestabdykime Lietuvai taip reikalingo progreso, pasistenkime, padarykime viską, kad dar šiemet socialinį modelį apsvarstytume ir priimtume.
Neabejoju, kad naujasis socialinis modelis pritrauks papildomų užsienio investicijų, didins gyventojų užimtumą ir paskatins atlyginimų augimą – iš esmės, vienaip ar kitaip jis pasitarnaus visiems Lietuvos žmonėms. Artėja Seimo rudens sesijos pabaiga, kitoje sesijoje laukia ne mažiau svarbūs darbai, todėl negalime sau leisti švaistyti laiko ir užstrigti net ne pusiaukelėje, o finišo tiesiojoje.
Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis
