Valstybės saugumo departamento (VSD) iniciatyva viešai skelbti grėsmes nacionaliniam saugumui sveikintina. Visuomenė turi teisę žinoti kokios grėsmės šaliai ir jiems patiems kyla dėl kitų valstybių priešiškos veiklos. Tai sutelkia ir padeda apsisaugoti, nes tik turėdamas informaciją apie grėsmes gali imtis asmeninių veiksmų joms išvengti. Tačiau šiandien reikia kalbėti ne vien apie tai kas tose ataskaitose yra gerai, bet ir apie tas vietas, kurios kelia klausimų ir diskusijų.
Šiemet ataskaitoje VSD įspėjo apie stiprėjančias Rusijos informacines, žvalgybines operacijas, „minkštosios galios“ įrankių stiprinimą. Tarp šių įrankių buvo įvardintos ir „pastangos dar labiau centralizuoti ir koordinuoti prorusiškas tėvynainių ir jiems prijaučiančiųjų grupes“. Kaip pavyzdį VSD pateikė kai kurių Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) ir Rusų aljanso veikėjų veiklą, „Respublikos leidinių“ ir Balsas.lt grupėms priklausančių žiniasklaidos priemonių skleidžiamą informaciją.
Informacija apie konkrečius asmenis, kurie akivaizdžiai veikia prieš Lietuvos valstybę yra labai reikalinga, tačiau ar tikrai reikalinga skelbti informaciją apie asmenis ar organizacijas, kurių vaidmuo tik galimai priešiškas ir teisiškai neįrodyta, kad jie kenkia LT valstybei? Jeigu atskiri asmenys daro veiksmus, kurie yra tik kritikuotini – tai netylėkime: kritikuokime, ginčykimės, diskutuokime, peikime. Informacijos skelbimas apie asmenis nepateikiant teisinių argumentų ir siejant juos su organizacijomis ar, dar blogiau, tautinėmis grupėmis, sudaro prielaidas kaltinti visus tų organizacijų ar grupių narius.
Tokia tendencija kartojasi jau antrus metus ir yra ne tik neteisinga, bet ir pavojinga, nes net to nenorint, pradedame formuoti nuomonę, kad jei keli lenkų ar rusų politikai elgiasi nepriimtinai – tai visi lenkai ar rusai galimai nėra lojalūs LT valstybei. Toks skirstymas žalos gali atnešti nepalyginamai daugiau nei naudos.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje gyvena apie 200 tūkst. lenkų ir apie 175 tūkst. rusų tautybės gyventojų. Tai tikrai didelė ir svarbi mūsų visuomenės dalis. Jie yra Lietuvos piliečiai ir lygiai tokie pat svarbūs, kaip ir visi. Mūsų vienybė privalo būti didžiausia stiprybė, bet ar tikrai judame šia linkme? Bet kokie visuomenės skaldymai į lojalias/nelojalias grupes, draugus/priešus ir pan. nepateikiant konkrečių įrodymų ir neįvardinant konkrečių asmenų yra žmonių nuteikimas vieni prieš kitus. Toks kelias veda į nereikalingą susipriešinimą, nemotyvuotą etikečių klijavimą – tai ypatingai pavojinga krizės akivaizdoje.
Dėl vieno ar kelių politikų veiklos sudarome prielaidas visus 375 tūkst. lenkų ir rusų tautybės piliečius laikyti galimai nelojaliais mūsų valstybei. Tai juk didžiausia Kremliaus ideologų ir strategų svajonė – suskaldyti visuomenę.
Nėra net kalbos, kad VSD su priešiškomis jėgomis privalo kovoti ryžtingai ir veikti greitai. Tačiau tai nereiškia, kad apie bet ką, kas kelią tik įtarimus ar nerimą, turime garsiai kaltinti ir nuteikti prieš visuomenę ištisas žmonių grupes, kurie nėra atsakingi už vieno ar kito kolegos ar tautiečio veiksmus. Prokurorai ir policija nebe reikalo saugo įtariamųjų tapatybes, nes ims ir pasirodys, kad tie žmonės nekalti.
Sėkmingas sodininkas žino, kad jeigu darže išdygo piktžolė – ją reikia rauti su šaknimis iš karto, nes greitai ji pribarstys sėklų, o tada jau kovok nekovojęs.
Jeigu VSD turi konkrečios informacijos, kad asmuo ar organizacija yra piktžolė mūsų valstybėje – rauti reikia ją nedvejojant, bet nestatyti anksčiau laiko tvorų ir neskirstyti daržo į gerą ar blogą.
Siekdami gerų ir reikalingų tikslų, beskubėdami, nepagrįsdami argumentų, kruopščiai neapsvarstydami tolesnių žingsnių ir pasekmių rizikuojame sukiršinti skirtingų tautybių Lietuvos piliečius.
Europos Parlamento narys
Valentinas Mazuronis
