Šią savaitę išgirdome dar vieną Graikijos pažadą, kad jau nuo kitos savaitės ji imsis reformų. Už šį pažadą ES valstybių prašoma padėti parašą ant dar vienos finansinės paramos paketo demokratijos ir filosofijos tėvynei.
ES solidarumas paskutiniu metu vis labiau išbandomas: tiek pabėgėlių klausimu, tiek Graikijos ir kitais. Tačiau šią akimirką atėjo laikas pasakyti „stop“. Graikijai – nei cento, kol reformos iš tiesų nebus pradėtos, kol matysime, kad tikrai einama tuo keliu, kol įsitikinsime, kad tai ne dar vienas akių dūmimas.
Graikijos pasiūlymas „susimesti“ visoms ES valstybėms ir finansuoti žymią dalį jos skolos, mano manymu, per didelis ir nerealus. Ypač kai iš jų pusės siūlomas tik pažadas – pasitikėjimo Graikijos lyderis ir jos Vyriausybė ne tik neužsitarnavo, bet ir prarado paskutinius jos likučius.
Jeigu vis tik būtų nuspręsta priimti Graikijos pasiūlymus – kas laukia Lietuvos? Greičiausiai, kaip ir pabėgėlių klausimu bus pritaikytas solidarumo principas ir kiekviena šalis turės apmokėti dalį Graikijos skolos. Kas jau kas, bet Lietuva neturėtų mokėti už Graikijos aplaidumą ir trumparegiškumą.
Savo laiku Lietuvai teko smarkiai susiveržti diržus. Diskusijos klausimas ar tai buvo geriausias kelias išeiti iš finansinės krizės, bet akivaizdu, kad mūsų kelias buvo geresnis nei Graikijos, kuri neigė tiesiog neigė problemą ir švaistė svetimus milijardus neaišku kam. Be to, Graikijos atlyginimai ir pensijos yra 3-4 kartus didesni nei Lietuvos, todėl graikų prašymas „susimesti“ jų skolą padengti, bent jau Lietuvos atžvilgiu yra labai neteisingas.
Metų pradžioje rašiau, kad „graikai rinkimuose ėmė ir nusprendė savaip, todėl šiandien mažų mažiausiai reikia gerbti jų pasirinkimą“. Graikų pasirinkimas buvo netaupyti. Dar kartą jie tai patvirtino referendumu. ES pareiga gerbti savo narių piliečių pasirinkimą.
Galime diskutuoti, kaip ir ar buvo suklaidinti Graikijos rinkėjai, ar jie suvokė visas savo pasirinkimo pasekmes, bet atsakomybę už savo pasirinkimą turi nešti jie patys, o ne Lietuvos ir visos ES žmonės. Todėl dar kartą: daugiau Graikijai – nei cento, kol nebus realiai pradėtos vykdyti reformos ir galėsime įsitikinti, kad jos duoda rezultatų.
Graikija privalo įrodyti, kad ES solidarumas veikia abejomis kryptimis: ne tik visi už vieną, bet ir vienas už visus. Jei tas įrodymas Graikijai kainuos bendrą valiutą eurą – tebūnie. Kai šalis sugebės įrodyti, kad sugeba tvarkytis ir suprato savo neatsakingo elgesio pasekmės galės grįžti bet kada – ES privalo tai pažadėti.
„Be vienybės Graikijos klausimu po keturių dienų mes atsibusime kitokioje Europoje, tai tikrų tikriausiai yra paskutinis raginimas Graikijai ir mums, mūsų paskutinė galimybė“, – sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas Europos Parlamente. Tebūnie. Geriau atsibuskime kitokioje Europoje, bet parodykime, kad ta Europa yra principinga ir atsakinga.
Visų 28 Europos Sąjungos šalių lyderiai po kelių dienų išnagrinės galutinius Graikijos pasiūlymus lemiamame viršūnių susitikime, kuris arba išgelbės braškančią Graikijos ekonomiką, arba leis jai atsisakyti euro pagal vadinamąjį Graikijos išėjimo scenarijų („Grexit“).
Darbo partijos valdyba jau įpareigojo partijos deleguotus ministrus ir Seimo Europos reikalų komiteto narius nepalaikyti pinigų skyrimo Graikijai.
Nuoširdžiai tikiuosi, kad ir kitos Lietuvos partijos turės stiprią poziciją šiuo klausimu ir palinkės Graikijai sėkmės.
Europos Parlamento narys, Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis
