Gerbiami „Tvarkos ir teisingumo“ nariai, kolegos,
neramūs pastarųjų mėnesių politiniai įvykiai paragino mane kreiptis į jus labai svarbiu klausimu.
Daug metų buvau jūsų partijos nariu, kartu su jumis užaugau kaip politikas, bet buvau priverstas išeiti. Išėjau ne dėl asmeninių ambicijų. Išėjau, nes jau tada mačiau, kad kelias, kuriuo eina partija, niekur neveda.
Daug metų po Prezidento nušalinimo partija „Tvarka ir teisingumas“ buvo opozicijoje, daug metų tik kritikavo valdančiuosius ir kai pagaliau visi dirbdami surėmę pečius pasiekėm, kad Lietuvos gyventojai mums suteikė progą patiems tapti valdančiaisiais, kaip partija – padarėm labai nedaug.
Gaila, bet tapo aišku, kad skųstis kitais yra daug paprasčiau nei imtis atsakingo darbo patiems, kuriant klestinčią ir pasiturinčią ateities Lietuvą. Gaila, bet tapo aišku, kad kai kam žiūrėti savo vienasmenių interesų ir bet kokiai progai pasitaikius verkšlenti dėl galimos neteisybės prieš keliolika metų, yra pagrindinis politinis tikslas, nublankstantis prieš valstybės interesus.
Tad leiskit jūsų visų paklausti, kaip politinė partija, keliolika metų verkianti ir dejuojanti, kad yra skriaudžiama, gali apginti Lietuvos žmones, jeigu neapsigina ir neišlipa iš nesibaigiančių skandalų pati?
————
Manau, dar pamenate, kuomet Darbo partija ir „Tvarka ir teisingumas“ ketino susijungti ir tapti stipriausia Lietuvos politine jėga. Deja, bet tai, kaip ir daugelis kitų proveržį galėjusių užtikrinti galimybių, neįvyko. Ir neįvyko tik dėl asmeninių ambicijų ir ego baimių.
Šiandien esu tikras kaip ir tada, buvo padaryta didžiulė klaida.
Tačiau praleistos akimirkos nebesusigrąžinsi ir gyvenimas eina į priekį. Reikėjo apsispręsti, ką daryti toliau, nes tikiu, kad politikai turi tarnauti žmonėms, o ne būti ambicijų įkaitais. Reikėjo ieškoti naujo kelio ir aš jį pasirinkau.
Ne aš vienas tai padariau. Iš keliasdešimt partijos kūrėjų, kurie kartu buvome ir kūrėme partiją „Nikolos“ kavinėje Raseiniuose, šiandien partijoje nebeliko beveik nieko.
Kodėl? Kas nutiko? Manau kiekvienas turite savus atsakymus ir visi jie vienaip ar kitaip teisingi.
Aš užverčiau šį gyvenimo tarpsnį ir pradėjau kitą. Tad nebeketinu dairytis atgal ar keikti visą pasaulį dėl neteisybės, dėl nesėkmių ar kažkieno neišsipildžiusių svajonių.
Turiu ir noriu eiti į priekį, kurti ir žiūrėti, kas bus rytoj, ką galiu padaryti, kad rytoj būtų geriau. Pasakiau tam bergždžiam knaisiojimuisi po praeitį „ne“ ir tai buvo vienas geriausių mano politinių sprendimų. Todėl ir kviečiu jus imtis tokio pat išmintingo sprendimo.
Lietuvai kaip ir tada taip ir dabar tebereikalinga stipri politinė jėga ir savo akimis įsitikinau, kad ta jėga gali būti Darbo partija.
„Tvarkos ir teisingumo“ Jonavos skyrius jau priėmė tokį sprendimą, kelios dešimtys kitų skyrių narių taip pat jau tapo Darbo partijos nariais, kviečiu ir jus, visus likusius, gerai apgalvoti esamą situaciją į kurią partiją atvedė jos vadovybė ir kokį kelią ir tikslą ji siūlo. Ar iš viso siūlo?
Tad kviečiu jums to nelaukti ir negrimzti kartu su, deja, jau skęsti pradėjusia „Tvarkos ir teisingumo“ partija.
Telkime savo partijų rėmėjus, junkimės su savo idėjomis prie Darbo partijos, junkitės prie politinės jėgos, kuri nesikapsto vien tik savo praeityje ir žiūri tik į priekį – ne atgal, nepaisant ir to, ką jei teko išgyventi ar patirti.
Ateikite į komandą, kurią vienija bendri tikslai ir siekiai – Lietuvos žmonių gerovė, pajamos, teisingumas, pagalba ir atjauta vienas kitam, o ne tik partijos išrinktiesiems.
Atminkite, kad tik realūs ir konkretūs darbai pelno žmonių pasitikėjimą ir būtent jais turi būti grindžiamas politinis kelias, o ne lozungais, kaltinimais ir užgautomis asmeninėmis ambicijomis.
Kreipiuosi į jus, nes tikiu, kad būdami kartu galėtume pasiekti dar daugiau. Tad neatsitiktinai visi Darbo partijos skyriai atviri naujiems nariams. Būkit išmintingi, įvertindami esamą padėtį realistiškai ir priimkite drąsų bei teisingą sprendimą, būtiną Lietuvos politinei ateičiai.
Su pagarba,
Valentinas Mazuronis
Darbo partijos pirmininkas, Europos Parlamento narys
