Vidmantė Jasukaitytė
Štai ir pasirodė, kas pagrindinis dirigentas griaunant Lietuvos Valstybę – kertant ją iš pačių šaknų. Premjeras!!!
Visą laiką galvojau, – kas tas pagrindinis nuodų kranas, kuris nuodija valstybę. Nuodija brutaliai, žiauriai, ciniškai. Dabar nebėra jokių abejonių – šis didysis cinikas – Saulius Skvernelis.
Įžūliai besidangstantis sausu demokratijos lapu.
Žmonės nebetyli, bet valdžios negirdėjimas – totalus. Jau dabar – tikrai protestas, perpildęs daugumos protą ir širdis.
Ar nejaučiate, kad po to gali vienur ar kitus pokštelėti bombelė ar kokia kulkelė? Gal tyčia stumiama tauta į radikaliausią pasipriešinimą, – gal tai atsarginis priešų veikimas – sukelti suirutę patriotų rankomis? Arba – provokacija? Dabar visuomenė skaldoma iš apačios dėl, atseit, meno suvokimo (pamanykit…), o SS išdavikiškais įstatymais atvirai išdavinėja vertybes, idealus ir kuria stiprų policinį aparatą, kuris atėjus laikui nebeleistų vėl laisvai kvėpuoti, ieškoti teisybės teismuose ir priešintis atviriems užgrobėjams, nes taip tikriausiai gali būti… Dėl ko gi taip ardoma Valstybė, niekinama piliečių nuomonė ir akivaizdžiai keliamas nepasitenkinimas, neviltis – juk žinoma, kad tokioms nuotaikoms pasiekus tam tikrą ribą, prasideda pilietiniai neramumai.
Palyginti su tuo, kam šiandien liejamas tvirtas represinis pagrindas Lietuvoje, nebeturi reikšmės jokios derybos ir jokia tarptautinė strategija. Kol rūpinsimės aukštųjų sferų judesiais, kloakų vanduo užpils ir prigirdys.
Demokratijos sąvoka tapo kaip koks nuvalkiotas skuduras, kuriuo ciniškai spekuliuojama.
Kokia demokratija, – ar jūs debilais laikote visą tautą?- kokia demokratija, jei 70 000 parašų, kuriais Lietuvos piliečiai padėjo ant peticijos dėl lietuviškos gramatikos neliečiamumo jums nieko nereiškia? Argi nesuprantate, kad bent kiek išprususiam Lietuvos piliečiui aišku – jei 70 000 parašų nieko nereiškia, o jūs kalbate apie demokratiją – esate, švelniai tariant, melagiai, o aiškiau – esate Valstybės priešai, pamatų griovėjai, o Lukiškių aikštės atveju po tuo tikrai gali slėptis diiiideli pinigai.
Dabar aišku, kad su Šimašiumi Skvernelis sudarė duetą.
Vakar po konstruktyvaus ir teisingo Seimo posėdžio, kuriame buvo išaiškinta, kad Lukiškių aikštėje turi stovėti tik Vytis ir kad šiandien bus renkami Seimo narių parašai, kad tai būtų įtvirtinta įstatymu, Šimašius iš karto pareiškė, kad atskirų Seimūnų nuomonė jam įtakos nepadarys ir jis vykdys bunkerio projektą. Šiandien ir S.Skvernelis kategoriškai pasakė: „Nepasirašysiu. Aš turiu savo nuomonę.”
Atsiprašau? Nenugirdome…
Savo nuomonę galite, premjere, turėti savo virtuvėje ar miegamajame, – čia mūsų visų žemė, Valstybė, tėvynė, kultūra. Ir aikštė ne jūsų ir ne Šimašiaus. Ką čia kuriate dabar – kokį scenarijų?
Nebeturiu nė mažiausios abejonės, kad praėjusieji rinkimai su visa triuškinančia dauguma ne kas kita, kaip Putino Rusijos PROJEKTAS (projekt „litva”?), su kuriuo labai pakeliui Lenkijai ir lenkiškoji korta naudojama Rusijos interesams dėl suprantamų teritorinių pretenzijų. Gąsdinama ir polonizavimo politika, ką akivaizdžiai rodo neteisėti S.Skvernelio veiksmai dėl Valstybei priklausiusio Pranciškonų komplekso padovanojimo trims su puse lenko, jo pozicija lietuvių kalbos atžvilgiu siekiant, kad lietuvių kalba Lietuvoje nebebūtų valstybinė, etc…
Kas to projekto autorius? Jis tikrai ne čia. Kas projekto direktorius – akivaizdu, kad Ramūnas. Kas vykdomasis direktorius? Premjeras Saulius Skvernelis. Kas patarėjai? Kolega signataras teisininkas Okinšicas ir dar… tas iš savivaldybės, kuris „dirbo” mažumų „klausimais”, – pavardės neprisimenu.
Kas skyrių vadovai?
Du tai tikrai – tautoje vadinamas „žudikas kūdikio veidu”, Vilniaus miesto meras Šimašius, o antras – Kauno miesto meras – Matjošaitis. Ko verti vien tie du jo sakiniai, jog „Kaunas vis tik yra Lietuvos širdis” ir „aš myliu Kauną, bet myliu ir Lietuvą”. O kad Vilnius yra vos ne širdis Lenkijai, kalba ir agresyvūs Lietuvos vientisumo atžvilgiu lenkiškieji šaltiniai. Kurie, beje, tiek nužemino savo vaikus, kad parašė ilgiausią peticiją, kodėl lenkų vaikai negali išmokti lietuvių kalbos, prilygindami juos atsilikusio intelekto vaikams. Bet čia gyvenančių ir lenkiškai kalbančių Lietuvos piliečių vaikai nėra Lenkijos vaikai. Tai yra Lietuvos vaikai ir Lietuva savo programose numato jiems tinkamą išsilavinimą drauge su padidintu dėmesiu išmokyti valstybinės kalbos. Ar atimti iš mūsų kalbos Valstybinį statusą reikia dėl to, kad lenkiškai kalbančių tėvų vaikučiai nebeprivalėtų jos mokytis, ar tie vaikučiai stumiami į priešpriešą su savo valstybe kaip politinio šantažo priemonė?
„Projekt Litva” stumiamas „buldozeriu”. Jis turi pakirsti visas mūsų tautines, kultūrines bazes – naikinamas Baltistikos centras, naikinamos lietuvių kalbos ir literatūros katedros, eilė laukia lietuvių kalbos bei tautosakos instituto, iš mokyklų programų braukiamos Lietuvos istorijos pamokos, iš programų mėtomi lietuvių autoriai ir jų kūriniai, vietoj jų įterpiant kitų šalių autorius (bet mūsų autoriai, deja, neverčiami į kitas kalbas ir nepasiūloma per ES programą kitoms Europos šalims, – mūsų tiesiog nėra).
Kas tą daro – niekšai! Tikri niekšai! Judai, judošiai…
Seime vykusioje konferencijoje dėl tapatybės ir patriotizmo išgirdau, kad ir nuo tų „trijų raidžių” (kaip sako klaidintojai ir melagiai) apsaugoti mūsų rašybai Seime nebeužteks balsų. Bet iki šiol – užteko!
Judai judošiai…
Taigi, Skvernelis su Ramūnu ir Pranskiečiu ardo Lietuvą iš viršaus, o iš apačios…
Iš apačios tauta kiršinama niekingiausiais dalykais – vis pametant kokią „sensaciją”, o dabar – per brangius mums simbolius, per tikėjimą tautos ateitimi, per ideologiją. Ir ar jūs manot, kad nėra numatyto paskutinio, neprašaunančio pro šalį punkto? Tikrai yra atsarginis variantas, kuris nepasisekti negali, jau minėjau apie tai – įkaitinti žmonių jausmus tiek, kad jie, neišlaikydami tos nevilties ir savo balso – istorinio ir tautos balso – negirdėjimo, valdžios kurtumo, imtų ir… Nebūtinai trumparegis patriotas, kurio tėvų kaulai tebeguli Sibiro taigoje ar buvusio stribyno šulinyje, imtų ir pokštelėtų su kokiu „puštalietu”… Sulaukus, kada mūsų jausmai įsidegs iki mėlynumo, galima ir provokaciją padaryti… Ir tokie niekšybių siuvinėtojai kryželiu laisvai gali tą atlikti. Niekšybei ribų nėra.
O aš apgailestauju, kad kažkiek tikėjau, jog ši valdžia atneš permainas.
Ne. Ši valdžia tikrai yra Putino Rusijos PROJEKTAS, kuris vykdomas brutaliai, nesiskaitant nė su kuo, nes per eilę metų įsitikinta, kad labai lengva politiškai neišprususioje tautoje sukelti sumaištį, nuvesti jos energiją į priešingą pusę ir atlikti savo užduotį.
Ypač turint Bažnyčią, kuri nebestoja tautinės valstybės pusėn. Ji gyvena savo gyvenimą, nes Vatikane didžiulė įtaką turi lenkiškosios pažiūros, tad suprantama, jei, sakykim, Vyskupas nori tapti Kardinolu – jis negali savo avelių ganyti lietuviškoje pievoje… Bet lietuviškosios Bažnyčios laukia sunkūs laikai, jei Lietuvos pilietis turės rinktis tarp savo istorinės tapatybės ir ištikimybės Bažnyčios institucijai. Duok Dieve, tik kad Kristaus mokslas nepasitrauktų iš žmonių širdžių. Lietuvos hierarchai, išskyrus keletą, to pavojaus dar nemato. Bet apie tai – kitą kartą.
