Vydas Gedvilas, Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas
Nesiliaujantys incidentai įvairiose Vakarų Europos valstybėse, kuriuose figūruoja pabėgėliai, dėl vienos labai paprastos priežasties ir realios grėsmės mus verčia nerimauti: tai, kas šiandien vyksta Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje ar kitur, vieną dieną gali nutikti ir Lietuvoje.
Nekalbėsiu apie teroristinius išpuolius ir tragiškus atvejus. Turiu vilties, jog tokių išvengsime. Be to, noriu tikėti Valstybės saugumo departamento ir įvairių teisėsaugos institucijų vadovų užtikrinimu, jog Lietuva, kaip valstybė, potencialių teroristų šiai dienai nedomina, jog teroristinio akto grėsmė mūsų šalyje yra labai nedidelė.
Tačiau tikrai noriu kalbėti apie kitokius atvejus, kurie, realu, gali nutikti ir pas mus. Nes jau turime kiek? Apie 40 į Lietuvą atvežtų pabėgėlių? Taip, tai santykinai nedaug. Kita vertus, užtenka ir vieno.
Apie įvykius Vokietijoje, kai pabėgėlių gaujos lytiškai priekabiavo prie moterų, rašiau jau ne kartą ir ne du. Šįkart šokiravo naujausia žinia iš Belgijos. Žiniasklaida skelbia, jog pabėgėlis pasibeldė į vietos kunigo namų duris ir paprašė leisti nusiprausti. Kai dvasininkas kilniaširdiškai sutiko, pabėgėlis pareikalavo pinigų. Jų negavęs puolė kunigą ir subadė jį peiliu.
Ar mes čia, Lietuvoje, apsaugoti nuo tokio potencialaus išpuolio?
Labai norėčiau tikėti, jog taip. Tikiu, kad mūsų pareigūnai pasiruošę patiems įvairiausiems incidentams. Kita vertus, minėto įvykio atveju pareigūnai nepadėtų. Galėtų sureaguoti tik jau po visko. Niekas šalia pabėgėlių lydinčiojo policininko ar socialinės apsaugos darbuotojo 24-ioms valandoms nestato ir nestatys.
Lieka viena ir pagrindinė viltis. Reikia tikėtis, jog į Lietuvą perkeliamų pabėgėlių atranka vykdoma itin kruopščiai ir atsakingai. Norisi manyti, jog galimybė pas mus patekti potencialiam plėšikui, žmogžudžiui ar prievartautojui sumažinama iki minimumo.
Tačiau ir vėl kyla klausimai. Ankstesnioji Vidaus reikalų ministerijos – tai ji atsakinga už pabėgėlių atranką – vadovybė vis kalbėdavo apie kruopščias atrankas ir kitus mechanizmus. Be to, ji neskubėjo tempti pabėgėlių į Lietuvą.
Vadovybei pasikeitus, darau išvadą, pasikeitė ir požiūris. Beje, jis ne kartą ir ne du jau buvo deklaruotas ir viešai. Paaiškinta, kad Lietuva turi vykdyti savo įsipareigojimus (1105 pabėgėliai per dvejus metus) ir kad migrantų perkėlimą būtina spartinti. Nors ir ne milžiniškais kiekiais, tačiau perkeliamų pabėgėlių kiekiai tikrai padidėjo. O patys perkėlimai padažnėjo. Apie tai galima spręsti vien iš žiniasklaidoje pasirodančių naujienų. O jei dar žiniasklaida sužino ne viską ar ne apie visus?
Klausimas paprastas: ar spartus pabėgėlių perkėlimas jau yra svarbiau nei kruopšti patikra ir atranka? Ar dabar jau imame visus iš eilės, ar visgi dar vyksta patikrinimai? O jei taip, kokios jie apimties bei lygio?
Negaliu atsakyti į šiuos klausimus, nes neturiu pakankamos informacijos. Tačiau tiksliai žinau, kad šie klausimai jaudina tikrai didelę dalį mūsų šalies visuomenės. Tai reiškia, jog į šiuos klausimus turi būti operatyviai ir aiškiai atsakyta. Labai tikiuosi, jog artimiausiu metu tai ir bus padaryta.
Priešingu atveju, versime žmones ir toliau gyventi baimėje. Dar blogiau – spėlionėse ir spekuliacijose. Turiu pagrindo tikėti, kad nei Vidaus reikalų ministerijos vadovai, nei kitų atsakingų institucijų atstovai to nenori. Ką gi, lauksime jų žodžio.
