Kartais vaikui skaitomi eilėraštukai puikia susirimuoja ir su šiuolaikinio politinio gyvenimo aktualijomis. Tiesa, ryšio ir prasmės, tarp gražiai Kosto Kubilinsko eilėraštyje pavaizduoto protingo Senio Šalčio ir prezidentūros ieškoti nereiktų, bet apie viską nuo pradžių.
Slaptosios pažymos Lietuvoje jau tapo nuvalkiota tema – kur tik prisiliečia Prezidentė, ten iš paskos velkasi ir 10 pažymų. Jų slaptumas jau seniai devalvuotas, nes Prezidentė jomis manipuliuoja iš vien, kai pritrūksta argumentų arba jos komandai nepavyksta įgyvendinti pavedimų. Taip gyventi mes jau visi įpratome, nebestebina, bet negali ir nekreipti dėmesio.
Ilgai laukiau ir pagaliau sulaukiau, kad ir aš patekčiau į vieną iš šių nuostabių slaptųjų pažymų. Tiesa, slapta ji tik sąlyginai, nes apie ją kalba visas Seimas ir dar pusė Lietuvos žurnalistų.
Kas nepastebėjote, priminsiu – Prezidentė sukvietė Seimo valdybą pasikalbėti dėl generalinio prokuroro skyrimo, nes po dviejų nesėkmių turbūt pagaliau suprato, kad dialogas yra politikos veiklos forma ir tai yra jau šis tas. Tik štai susikvietusi valdybą nusprendė ir pagąsdinti, kad ne visi Seimo nariai yra paklusnūs ir net drįsta diskutuoti apie tai, kas galėtų būti generalinis prokuroras. Pasirodo yra „operatyvinė” informacija, kad Julius Sabatauskas (Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas), Bronius Bradauskas (Seimo biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas), Vytautas Gapšys (Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto narys) ir pagal vienus šaltinius Kaišiadorių verslininkas, kitų vadintas kriminalinio pasaulio atstovas Kaišiadoryse ar tai Aukštadvaryje, aptarė kaip turėtų būti skiriamas ar neskiriamas generalinis prokuroras! O tai jau yra labai baisu.
Kaip Prezidentei pasakytų jaunuolis – 10 metrų nuo prezidentūros vartų „So what?“ (šitie žodžiai būtinai turėjo būti prezidentiniame anglų kalbos testuke, tad leiskite neversti).
Įsivaizduokite, susitiko 3 Seimo nariai ir už visą Seimą nusprendė, kaip šie balsuos slaptame balsavime! Net ne frakcijų seniūnai ar partijų pirmininkai!
Noriu pasakyti du dalykus, pirma, nematau jokio nusikaltimo, jei kas ir bendravo, net ir su Kaišiadorių verslininku ar su Broniumi Bradausku apie generalinį prokurorą. Diskusija yra politinio proceso dalis, tad, gerbiama Prezidente, tikrai taip nebus, kad visi tyliai žygiuosime prie urnos ir balsuosime už bet ką, aš per daug jaunas, kad prisiminčiau „tuos laikus”, kai tai buvo norma, ir man demokratija yra priimtinesnė nei komunistinė valdymo sistema.
Antras dalykas svarbus tarnyboms, kurios tą pažymą padėjo ant Prezidentės stalo (jei iš vis tokia pažyma yra daugiau nei kažkieno fantazijos vaisius) – aš nebuvau nei Kaišiadoryse, nei Aukštadvaryje, nebendravau nei su Kaišiadorių verslininku, nei su kriminalinio pasaulio atstovais, net ir su kolega B. Bradausku nekalbėjau apie prokurorą, ir atsiprašau Juliaus Sabatausko, bet nederinau ir nemačiau reikalo derinti savo pozicijos dėl generalinio prokuroro su juo. Todėl tokios pažymos yra nesveiko mūsų politinio gyvenimo padarinys ir apie tai, manau, yra svarbu pakalbėti bent keliais sakiniais.
Mūsų valstybėje susidarė paradoksali situacija, kuri, beje, greičiausia gimsta iš mūsų nebemokėjimo tiesiogiai bendrauti: du žmonės sėdi prie vieno stalo ir vienas kitam rašo sms’us. Taip ir politikoje – Seimą nuo prezidentūros skiria keli kilometrai, o mes bendraujame pažymomis.
Nesiprašau į Prezidentės draugų sąrašą, jau daug metų nejaučiu būtinybės apsimetinėti kieno nors draugu, nes pasakyti tiesą man svarbiau, bet jei Jums, Ekscelencija, atrodo, kad Vytautas Gapšys kažkaip trukdo paskirti prokurorą, tai paprašykite savo patarėjų užbėgti pas mane ir aš su mielu noru atsakysiu į jų klausimus, negana to, dar ir arbata pavaišinsiu.
O jeigu Jūs pati rastumėte galimybę dažniau ištrūkti iš tų „ledo rūmų“, garantuoju, kad diskutuojant pavyktų ir dėl prokuroro susitarti. Ne, ne su manimi, bet su Seimu. Ir nebereikėtų mojuoti įvairiomis pažymomis.
Vytautas Gapšys, Seimo Darbo partijos frakcijos narys
