Gegužės mėnuo Pasaulyje tradiciškai pasižymi įvairiomis protesto akcijomis. Vien Gegužės 1-osios minėjimas išveda į gatves šimtus tūkstančius žmonių. Bet jei apie šią šventę mes žinome bent jau todėl, kad jos dėka galime pasidžiaugti papildoma išeigine , tai apie kitas plačiai Pasaulyje minimas atmintinas arba solidaraus protestinio veiksmo dienas mes žinome kur kas mažiau.
Štai jau kelerius metus gegužės 7-ą dieną vyksta Pasaulyje vyksta masiniai renginiai, kurių dalyviai siekia galutinai dekriminalizuoti marihuanos vartojimą. Kodėl pavartojau žodį „galutinai“ ? Viskas paprasta – faktinis marihuanos legalizavimas prasidėjo jau seniai. Be oficialiai marihuanos apyvartą ( su apribojimais) leidžiančių Urugvajaus, Olandijos, Šveicarijos yra dar per tuzinas valstybių , kur marihuaną galima naudoti medicininiais tikslais. O dar daugiau valstybių arba panaikino atsakomybę už jos vartojimą arba faktiškai jos netaiko. Įdomu tai , kad tarp faktiškai legalizavusių marihuaną mes matome ne tik Vakarų valstybes , kur jos vartojimas yra pirmiausiai siejamas su jaunimo subkultūromis, tačiau ir Šiaurės Korėją, kurios valdžią vargu ar gali apkaltinti tuo, kad ji pataikauja piliečių užgaidoms.
Pats marihuanos draudimas, priešingai nei kalba šio draudimo šalininkai, nėra nei senas, nei pernelyg motyvuotas. JAV laisvą kanapių produktų apyvartą uždraudė tik 1938 m, ir tai po labai aktyvios politinės kampanijos , kurios pagrindinis rėmėjas beje buvo farmacijos ir chemijos gigantas Du-Pont. Nustebsite , tačiau TSRS visiškas kanapių draudimas įsigalėjo dar vėliau – 1960 m. , kuomet į draustinų auginti ir platinti augalų sąrašą buvo įtrauktos ne tik kanapės, bet ir kai kurios kitos augalų rūšys.
Be abejonės, jokių epidemiologinių tyrimų nei tuomet, nei ilgą po draudimo įsigalėjimo nebuvo atliekama, o buvo vadovaujamasi prielaidomis, esą kanapių rūkymas sukelia priklausomybę ir kenkia sveikatai. Įdomu tai, kad tabako vartojimas, kuris kenkia net daugiau ir, be to, dėl jame esamo nikotino sukelia fizinę priklausomybę, Vakaruose pradėtas riboti tik du paskutinius XX a. dešimtmečius. Ir tai nepaisant to, kad fiziškai surūkyti tiek marihuanos, kiek surūko tabako jį vartojantis žmogus, beveik neįmanoma. Lygiai taip pat beveik neįmanoma perdozuoti marihuanos. 0,5-1 litras mums įprastos degtinės ( 40 proc. etilo alkoholio tirpalo) dažną gali nuvaryti į kapus, kaip ir pakelis vieną po kitos surūkytų įprastų cigarečių. Tuo tarpu mirtina kanapių dozė yra net 40 000 kartų didesnė nei toji, kurios vidutiniškai reikia apsvaigimo būsenai pasiekti. Pabandykite dabar įsivaizduoti, kokią kanapių kupetą tam tektų surūkyti.
Ne ką geriau skamba argumentai apie esą kanapių sukeliamą priklausomybę. Dar 1993 m. Lietuvos SAM išleistame informaciniame biuletenyje, skirtame narkotinėms medžiagoms, kanapių vartojimas buvo įvardinamas kaip nesukeliantis fizinės priklausomybės. Galiu patikinti, kad nuo to laiko nieko nepasikeitė, išskyrus tai, kad kol Vakarų Europos ( ir ne tik) šalys vis labiau atveria kelią kanapių vartojimui (medicinai ir ne tik), pas mus įsigalėjo keista mada šia tema apskritai nekalbėti. O tuo tarpu 1998 m. INSERM instituto (Prancūzija) mokslininkai, pasitelkdami tuomet naujausias smegenų tyrimo technologijas, leidusias jiems „pažvelgti“ į vartotojo galvą, sugriovė teiginį, esą kanapių vartojimas kenkia smegenų veiklai. Jokių organinių smegenų pakitimų nebuvo aptikta (palyginkite tai su ilgalaikio alkoholio vartojimo pasekmėmis). 2002 m. Kanadoje paskelbti tyrimai parodė, kad net ir reguliarus marihuanos vartojimas nesukelia atminties sutrikimų, kaip buvo manoma iki tol. Išimtį sudarė tik kasdien marihuaną vartojantys asmenys. Bet čia reikia prisiminti, kad panašūs tyrimai buvo ne kartą atliekami ir su tabako vartotojais ir jų rezultatai taip pat rodė, kad nuolatinis cigarečių dūmų poveikis atmintį veikia neigiamai.
Tyrimų, neigiančių mitus apie marihuaną, gaus ženkliai paspartino marihuanos legalizavimo procesą. Kilo natūralus klausimas: jei klinikinių tyrimu metu nustatyta, kad kanapių vartojimas teigiamai veikia net ir mirtinomis ligomis sergančius pacientus ir pagerina jų gyvenimo kokybę, o neigiamos vartojimo pasekmės minimalios, tai kodėl nepradėjus naudoti kanapių medicinoje? Ir, kaip jau minėjau aukščiau, kiekvienais metais vis daugiau valstybių į šį klausimą atsako teigiamai.
Psichologinė priklausomybė, ko gero, vienas paskutinių „šiaudų“, už kurių griebiasi kanapių legalizavimo priešininkai . Tiesa yra tai, kad net kelių priklausomybės tyrimų duomenys koreliuojasi 9-13 proc. diapazone, kai tuo tarpu nikotino vartojimas sukelia beveik 100 proc. priklausomybę. Be to, kai kuriuos sutrikimus, susijusius su psichologiniu diskomfortu, nustojus vartoti marihuaną, priešininkai bando „pritempti“ prie fizinės priklausomybės – esą tai abstinencijos sindromas. Kas nors kartą yra „padauginęs“ alkoholio, iki rimtų pagirių, ko gero, būtų laimingas tuomet turėti tokią „abstinenciją“, kaip po kanapių vartojimo.
Be abejonės, visur, kur tik buvo bandoma nuimti pasenusios ir, kaip aiškėja, moksliškai nepagrįstus kanapių vartojimo apribojimus, buvo tam besipriešinančių. Pirmiausiai tai labai miglotas žinias turintys nepatenkintieji. Man pačiam yra tekę ne kartą girdėti, kaip visai rimtu veidu bandoma teigti, kad kanapių produktus „leidžiasi į veną“ arba esą kažkas bevartodamas kanapes numirė. Jei taip kalba gūdaus kaimo bobulytė, tai dar nėra baisu, tačiau įsitikinau, kad panašiai gali prabilti ir kai kurie Seimo nariai, ir čia jau nėra juokinga. Nes kol mes vadovaujamės pasenusiomis žiniomis, kiti jau turi naudos iš kanapių auginimo ir jų produktų gamybos.
Juk ankščiau ar vėliau kanapių naudojimas pirmiausiai medicinoje, o vėliau greičiausiai ir plačiai taps visuotiniu ES ir tai tik laiko klausimas. Todėl geriau legalizuoti kanapes ir pradėti vystyti šią ūkio šaką dabar, nes vis tiek tapsime kanapių vartotojais.
