Krymo totorių problema
2013 metų lapkričio pabaigoje planuojamas Ukrainos ir Europos Sąjungos Asocijuotos narystės sutarties ir Laisvos prekybos zonos susitarimo pasirašymas tarp Kijevo ir Europos Sąjungos.
Šis pasirašymas Ukrainai sukels didžiausias socialines – ekonomines pasėkmes. Tačiau tuo problemos nesibaigs. Tolesnė Eurointegracija gali sukelti ir Ukrainos teritorinio vientisumo grėsmę. Kijevas jau patyrė pirmąją savo teritorijnės dalies netektį: 2009 vasario 3 d. Jungtinių Tautų Teisingumo Teismas priėmė sprendimą, kuriuo pripažino Ukrainai Juodojoje jūroje esančią Gyvačių salą, tačiau Rumunijai atiteko visas kontinentinis šelfas aplink Gyvačių salą.
Jūroje šalia salos atradus naftos, Rumunija po 1991 m. pradėjo reikšti pretenzijas į salą. 1997 m. Rumunija ir Ukraina pasirašė sutartį, pagal kurią Gyvačių sala buvo pripažįstama Ukrainai, tačiau dėl jūrinių ribų nebuvo susitarta. Todėl 2004 m. rugsėjo 16 d. Rumunija kreipėsi į JTO Tarptautinį Teisingumo Teismą dėl išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo Juodojoje jūroje delimitavimo.
Tokių praradimų Ukrainai einant link ES dar bus ne vienas. Turkija pareiškė savo pretenzijas į Ukrainos dalį Krymą, kuriame gyvena Krymo totoriai.
2013 spalio mėnesį Ukrainos prezidento V. Janukovičiaus vizito Turkijoje metu buvo aptarti neseniai įvykusio susitikimo tarp Turkijos ministro pirmininko Recepo Tayipo Erdogano ir Krymo totorių medžlio (parlamento) pirmininko M. Džemilevo rezultatai.
Turkija pasiūlė surengti keturių šalių susitikimą (Ukrainos ir Turkijos užsienio ministrai + Krymo Autonominės respublikos atstovai + Totorių medžlio (parlamento) vadovas Mustafa Džemilevas), kurio Ukrainos prezidentas negalėjo atmesti. Šis susitikimas yra numatytas 2014 metų sausio mėnesį, kuomet Turkijos užsienio reikalų ministras Ahmedas Davutoglu atvyks į Kijevą susitikti su Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Šalių Organizacijos užsienio reikalų ministrais. Turkija išreiškė norą sukurti laisvąją prekybos zoną su Ukraina, todėl tai verčia Ukrainą dar labiau nuolaidžiauti Turkijai.
2013 birželio 25-27 dienomis Lietuvoje lankėsi Krymo totorių delegacija, vadovaujama Krymo totorių Medžlio pirmininko Mustafos Džemilevo. Krymo totoriai tikisi, kad Lietuva pirmininkaudama ES padės jiems surengti tarptautinį forumą, skirtą Krymo totorių problemoms spręsti (nors Lietuva pati savo problemų nesugeba spręsti).
Džemilis medžlio atstovų susitikimo rezultatus perdavė ES komisarui Stefanui Fule, o Krymo totorių problemos įvertinimą – Jungtinėms Tautoms ir Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos ekspertams. Esminiai įvertinimai yra šie: Ukraina pradėjo istorinio neteisingumo atstatymo procesą, susijusį su Krymo Totoriais, tačiau tam reikia eiti toliau, priimant Krymo medžlio reikalavimus. Faktas, kad šie nesuskaičiuojami reikalavimai visai nejaudina ES atstovų.
(Beje, remiantis JT Teisingumo Teismo precedentu, „atstatant istorinį teisingumą“ galima būtų remtis pateikiant ieškinį dėl Lenkijos okupuoto suvalkų krašto, priklausiusio Lietuvai).
Kuo labiau Ukrainos regionai yra nepriklausomi nuo Kijevo, tuo geriau ES. Tokiu būdu įmanoma su jais derėtis be Kijevo vadovų.
Aukšto rango Europos politikai daug kartų pabrėžė, kad Ukrainos – Europos Sąjungos santykių ateitis priklauso ne tik nuo ES techninių taisyklių priiėmimo ar Europos Saugumo ir Bendradarbiabimo Organizacijos (ESBO) šalių teisių paIsymo, tačiau taip pat priklauso ir nuo Krymo totorių problemos sprendimo pagal Briuselio pageidavimus. Krymo totoriai Ukrainoje jau yra išskirtinių teisių pozicijoje, tačiau Briuselis, totorių medžlis ir Turkijos vadovai anonimiškai reikalauja dar didesnių nuolaidų iš Kijevo.
Erdoganas pranešė, kad Ankara sveikina Ukrainos planus integruotis į ES. Priežastis paprasta: taip bus lengviau padidinti Turkijos įtaką Kryme „Europietiškoje“ Ukrainoje, nei „Euroazinėje“ Ukrainoje.
Turkijos ministro pirmininko patarėjes Yigitas Bulutas davė suprasti, kad Turkija privalo atgauti savo „natūralią lyderystę“ Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje ir Centrinėje Azijoje. Krymas taip pat įeina į Turkijos užsienio politikos doktriną.
Sunku įsivaizduoti kad, pavyzdžiui, Turkija leistų Ukrainai pati nustatinėti būdus etninėms problermoms spręsti Turkijos visuomenėje, kurioje problemų tikrai yra daug (pradedant seniai persekiojamais armėnais, privalomai registruojama Turkijos tautybe, neatsižvelgiant į skirtingas etnines grupes). Arba, kad Europos Sąjunga leistų Kijevui įtakoti etninius procesus Europoje, pvz., inicijuoti diskusiją Vokietijos Sorbų (Vakarinių slavų tauta dar vadinama Lužitėnais) ar Frizų laipsniniam nykimui Nyderlanduose ir Vokietijoje spręsti.
Tačiau Krymo totorių segmentas Krymo pusiasalyje jau pašalintas iš Kijevo kultūrinės ir ideologinės kontrolės. Briuselis ir Ankara jau dabar varžosi dėl Krymo totorių įtakos, o per juos – ir viso Krymo. Tuo tarpu Turkijos ir Europos Sąjungos atstovai ragina Ukrainą prisijungti prie „Europos“.
Politikoje yra tokia nerašyta taisyklė. Stipresnis visada diktuoja sąlygas silpnesniajam. Ir stipriausias stumia silpnesnijį į tokią vietą, kur silpnesnis tampa dar silpnesniu.
Ukrainos skolos našta teks Vokietijai ar visoms ES narėms?
Vokietija yra Europos Sąjungos ekonominio augimo variklis ir pagrindinis Euro entuziastas tuoj turės spręsti reikalą su naujom neapmokėtom Rytų Europos skolom. Dar neseniai ES apmokėjo Griakijos skolas. Europos Sąjungos ir Ukrainos Asociacijos susitarimas Europos Sąjungą apkraus dar viena finansinės pagalbos gavėja ir pranašauja Europos valstybių socialinės gerovės pabaigą.
Paradoksas, kad kartais kartais archaiški institutai, tokie kaip monarchai, gali kur kas geriau numatyti ekonomines problemas, nei Europos Sąjungos komisarai.
Jauniausias Olandijos karalius Wiljamas Aleksandras per nacionalinę televiziją perdavė aiškią žinią savo žmonėms: „20 amžiaus socialinė gerovė baigėsi, šalyje jau nėra nemokamų pietų. Žmonės patys turi prisiimti atsakomybę už savo ateitį ir patys susikurti savo socialines ir finansines garantijas“. Panašiai kalba ir Lietuvos politikai.
Vokietijoje vyksta protestai prieš vyriausybės bandymą priimti įstatymų rinkinį Hartz IV, skirtą panaikinti visas šalies socialines garantijas, kurios Vokietijoje buvo vienos iš didžiausių pasiekimų po II-ojo Pasaulinio karo.
(Hartz planas yra rekomendacijų rinkinys, patvirtintas 2002 metais Vokietijos darbo rinkos reformų komisijos ir pavadintas komisijos pirmininko Peterio Hartzo vardu. IV –asis Hartz reformų rinkinys buvo pradėtas įgyvendinti 2005 metais ir 2010 metais tapo Vokietijos vyriausybės 2010 darbotvarkės dalimi).
Tačiau toks Europos plėtimasis į rytus yra objektyviai neįmanomas. ES ekonominės krizės laikorapiu iš Vokietjos pareikalaus didelių investicijų Ukrainos susijungimui su ES, kuris bus paremtas tokiu pačiu modeliu, kaip Vokietijos Demokratinė Respublika (VDR) buvo prijungta prie Vokietijos (VFR).
Viena iš pagrindinių Ukrainos stojimo į ES proceso sąlygų yra radikali Ukrainos ekonomikos privatizacija – valstybinių pramonės įmonių atsisakymas ir šalies suvereniteto galių atidavimas Europos Sąjungai.
Tačiau tokiai šaliai, kaip Ukrainai, tokie ES kapitalistų reikalavimai gali būti pražūtingi. Taip jau buvo Lietuvoje.
Tarptautinis Valiutos Fondas (IMF) ir Pasaulio Banko patarėjai, uždirbantys milijonines algas, visada trečiojo pasaulio šalims ir naujoms ES narėms rekomenduodavo imtis ribojančių priemonių, kurios tik didindavo turtinę nelygybę ir kenkdavo tų šalių ekonomikai.
Pirmiausia prieš norint gauti finansinę paramą, besivystanti šalis privalo nutraukti visas valstybines subsidijas ir panaikinti visus apribojimus, kuris palaiko vietinį verslą. Tai yra privalo įvykdyti besąlyginę privatizaciją ir įvesti laisvos rinkos ekonominį modelį.
Ukrainos atveju pramonės privatizacija, kuri iš esmės yra pramonės naikinimas, kaip buvo ir Lietuvoje – deindustrializacija – Ukrainoje sukels staigų nedarbo lygį ir masinę ukrainiečių emigraciją į Vakarų Europoje ekonomiškai išsivysčiusias šalis. Dėl tų pačių priežasčių į Vokietiją ir į kitas ES šalis plūs Ukrainos kriminaliniai elementai, papildydami Lietuvos nusikalstamų gaujų gretas.
Ukrainos energetinės infrastruktūros padėtis yra geras realios ekonominės padėties atspindėjimas.
Jeigu Rusijos dujų tranzitas per Ukrainos teritoriją bus nutrauktas, Kijevas pagrasins Rusijai ir Europos Sąjungai stabdantis nacionalinės dujų tiekimo sistemos dalis. Tokie pareiškimai duoda suprasti, kad šalies ekonominė aplinka yra greitai blogėjanti.
Ukrainos skolos kaina, sauganti nuo nemokumo, pakilo iki trijų metų lygio aukštumų, po to, kai 2013 rugsėjo 20 dieną „Moody“ Investavimo Tarnyba stipriai sumažino šalies kreditavimo reitingus, paminėdama „labai aukštą „įsipareigojimų nevykdymo riziką“, pranešė Bloomberg. Priežastis yra akivaizdi. Ukrainos centrinio banko rezervai rekordiškai smuko iki 21,6 milijardų JAV dolerių, nežiūrint to, kad 2014 metų pabaigoje Ukraina turės išleisti apie 10,8 milijardų JAV dolerių užsienio skoloms išmokėti.
Tuo pačiu Ukrainoje didėja politinė ir ekonominė rizika, susijusi su blogėjančiais Ukrainos Rusijos santykiais, kuri taip pat Ukrainai brangiai kainuoja. Pvz. Tarptautinė reitingų agentūra “Fitch ratings“ dėl ilgalaikės nacionalinės valiutos infliacijos vietoj buvusio „stabilaus“, davė „neigiamą“ Ukrainos ekonomikos įvertinimą – „B“ lygį.
Ukrainos politiniai lyderiai visai būdais ignoruoja pranešimus iš tarptautinės reitingavimo agentūros, tikėdamiesi kad Briuselis apmokės Ukrainos skolas.
Tokiu atveju Vokietijos mokesčių mokėtojai bus tiesiogiai susieti su Ukrainos ekonomikos gelbėjimu per Europos Sąjungos Rytų Partnerystės Peogramas.
Europos Komisija 2010 – 2013 metų laikotarpiui jau skyrė bendrą 600 milijonus eurų finansinę paramą, Europos Komisijos įvardijamą kaip „ES kaimyninių šalių ir Bendradarbiavimo priemonę“, šešioms Europos Sąjungos šalims – partnerėms, tarp jų ir Ukrainai.
Tačiau abejojama, ar Vokietijos piliečiai yra pasirengę kompensuoti Kijevo neišvengiamą biudžeto deficitą dėl nepakankamų pajamų gaunamų iš dujų tranzito ir muitų mokesčių.
Gali būti, kad žlunganti ekonomika Ukrainoje sukels masinius protestus, panašiai kaip buvo šių metų pradžioje Bulgarijoje, kuomet apie 30 tūkstančių žmonių, nešini raudonas vėliavas, išėjo į gatves protestuoti prieš energijos monopolį ir dideles elektros kainas.
Jeigu Ukraina nutraukas ryšius su NVS Muitų Sąjunga, Ukrainos laukia panašus likimas.
Nesenos apklausos Vokietijoje parodė, kad ES šalių pilečiai paprasčiausiai nenori apmokėti Kijevo skolų.
Ukrainai uždaromos durys Muitų Sąjungoje
2013 spalio mėnesį Rusijos ministras pirmininkas D. Medvedevas susitiko su savo kolega Ukrainos ministru pirmininku Mykolajui Azarovu Rusijos mieste Kalugoje. Po susitikimo Medvedevas pabrėžė, kad Ukrainos asocijuota sutartis tarp ES ir Ukrainos reiškia, kad Ukraina daugiau nebegalės tapti Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano Muitų sąjungos nare: “Aš noriu išsklaidyti iliuziją. Situacija yra visiškai paprasta, kai pasirašomas dalykinis dokumentas su ES šalimis dėl asocijuotos narystės, įėjimas į Muitų Sąjungą Ukrainos partneriams bus beveik uždarytas.”
Medvedevas akcentavo, kad Maskva siekia tikros muitų sąjungos, bet ne kai kurių dalinių ekonominių projektų ir paktų su viena ar kita šalimi.
Ukraina jau keletą kartą buvo įsitraukusi į konfliktą tarp ES ir Rusijos, ypatingai, kai kreipiamas dėmesys į energetinį saugumą. Ukrainos ginčai tarp Rusijos ir Ukrainos dėl Rusijos tranzitinių dujų tiekimo per Ukrainą yra vienas iš tebevykstančių Rusijos – Europos Sąjungos ginčų dėl ES Trečiojo Energetinio Protokolo.
2007 rugsėjo 19 dieną Europos Komisija (EK) priėmė Trečiajį Elektros ir Dujų rinkų teisės aktų paketą, kuris didins elektros ir dujų tiekėjų konkurenciją, vartotojų pasirinkimą ir energetinį saugumą.
Ką gali pasiūlyti Europos Sąjunga Ukrainai?
ES Ukrainai gali pasiūlyti tik viena – bedarbystę. ES siekia, kad Ukraina taptų kuo mažiau energetiškai priklausoma nuo Rusijos. Todėl Ukrainos sutartys su naftos kompanijomis Exxon, Shell ar Chevronu dėl skalūninių dujų žvalgybos Ukrainoje sukels tik gamtinę katastrofą, nei duos ekonominės naudos. Vietoj to, Ukraina pati galėtų importuoti dujas iš Rusijos. Ukrainos stojimas į ES yra didžiausia Ukrainos politikų klaida. Ukrainos skalūninių dujų nauda yra Wall Streeto išpūstas burbulas. Dujos eikvojasi labai greitai. Pvz., JAV skalūnines dujas išgaunančios įmonės jau perėjo prie skalūnnės naftos išgavimo todėl, kad skalūninių dujų išgavimas jau draudžiamas įstatymu, be to, išgaunamų dujų savikaina ir gamtos aplinkos tarša yra labai didelė.
Ukrainos prezidento V. Janukovičiaus ir jo vyriausybės sprendimas integruoti Ukrainą į ES Laisvąją Ekonoinę Zoną yra didžiausia geopolitinė klaida. Pirmiausia todėl, kad ES yra giliame ekonominiame nuosmūkyje (recesijoje). Tokios šalys, kaip Portugalija, Ispanija, Graikija jau yra gilioje recesijoje. Pati Europos Sąjunga mažai ką turi pasiūlyti Ukrainai, išskyrūs didelę ES šalių bedarbystę.
Be to, Ukraina yra viena iš korumpuočiausių šalių visais atžvilgiais. Todėl Ukrainos žmonėms ES nieko gero neduos. Grečiau atvirkščiai – atims. Jei Ukraina pasirašys ES Asocijuotos narystės sutartį, tuomet Rusiją panaikins Ukrainos narystę NVS Muitų sąjungoje. O tai smogs Ukrainos ekonomikai.
Ukrainos ES Asocijuotos narystės sutartis, tai JAV geopolitinė strategija, kurią Vašingtonas pradėjo įgyvendinti nuo 2003-2004 metais organizuodamas “Oranžinę revoliucija“, kurios tikslas buvo JAV/NATO ištraukti Ukrainą iš Rusijos ir Centrinės Azijos įtakos sferų ir perduoti Ukrainą į NATO įtaką, kad Rusija pasienyje būtų kuo labiau apsupta galingųjų valstybių. Todėl tai, ką daro Ukraina, tolygu savo valstybės naikinimui.
Ukrainos ateitis tikrai neturėtų būti siekama su ES. Ukrainos vadovai klaidingai mąsto, kad Ukrainą gali išgelbėti Tarptautinio Valiutos Fondo paskolos ekonomikos skylėms lopyti ar kad bus pritraukti Vakarų investuotojai, kurie tik pasims iš Ukrainos ko jiems reikia ir išeis palikdami Ukrainoje dar didesnę bedarbystę ir skurdą. Po dešimties metų Ukraina jau bus mirusi.
Deja, Rusija santykiuose su Ukraina gindama savo interesus taip pat padarė nemažai grubių klaidų.
Janukovičius kabo tarp Rusijos ir Europos Sąjungos
Nuo tada, kai 2010 metų pradžioje Viktoras Janukovičius laimėjo prezidento rinkimus, Janukovičius stengėsi siekti balanso tarp Ukrainos integracijos į Europą ir užmegzdamas pozityvius santykius su Rusija. Jis taip pat stengėsi išvengti pasirinkimo tarp Europos Sąjungos ir Maskvos. Vienu klausimu Janukovičius negalėjo išvengti pasirinkimo: ar Ukraina turėtų užbaigti asocijuotos sutarties pasirašymą, įskaitant ir laisvosios prekybos susitarimą su ES, ar Ukraina turėtų būti Muitų Sąjungoje su Rusija, Baltarusija ir Kazachstanu?
Per paskutiniuosius keletą metų Janukovičius jau pastoviai palaikė ES asociacijos sutartį ir Kijevas labai nori pasirašyti šią sutartį per susitikimą, kuris įvyks numatytame 2013 lapkričioio mėnesios pabaigoje Vilniuje.
