Svoris, kurį šiandien turi “Creditinfo Lietuva”, yra didžiulis – norint gauti kreditą paskolai, įsigyti vieną ar kitą produktą, nesvarbu, ar tu atstovauji įmonei, ar esi fizinis asmuo, būtent šį įstaiga nulems, ar tu gausi tai, dėl ko kreipiesi, ar ne. Tačiau situacija šiandien parodo, kad “Creditinfo Lietuva” neatlieka jokių realių tyrimų ir vertinimų, nesinaudoja jokiomis metodikomis, o jų informacija net gali visiškai neatitikti tikrovės. Šį kartą tema yra skirta verslininkams, tačiau gali būti atitinkamai įdomi ir fiziniams asmenims.
Amžiaus cenzas
Tikriausia visiems yra suprantama, kad kiekviena bendrovė pirmaisiais gyvavimo metais auga, stiprėja ir nuo pat pradžių ima kurti savo vardą versle. Įmonė kaip kūdikis gimsta nekalta ir niekas kūdikio nekaltina vien dėl to, kad jam nėra dviejų metukų. Naujai įmonei it vaikui reikia paramos ir pagalbos.
Deja, kaip Pilypas iš kanapių iššoka labiau save laikantis svarbiu ir turinčiu daugiau teisių ir laisvių bei mažiau pareigų už kitus UAB „Creditinfo Lietuva“. Kuris it Lietuvos bendrovių kreditavimo Lizdeika visus Lietuvos „verslo kūdikius“ iki 2 metų amžiaus savo reitingais pasmerkia miriop (10 ar 9 balai, kad laiku neatsiskaitys už paslaugas ir 8-10 balų, kad bankrutuos) prisidengdama Tarptautiniais žodžiais ir visokiomis statistikomis.
Todėl tokiu „vertinimu“, neparemtu vertinamos bendrovės balansu, bankinės struktūros, kreditavimo įstaigos, kredito unijos, ryšio operatoriais, draudimo bendrovės dažnai ima ir atsisako teikti finansines paslaugas sėkmingai verslą vystančiai jaunai bendrovei. O tai atsiliepia ne tik finansines paslaugas norinčios gauti bendrovės nenaudai, bet ir mažina prekybos apimtis tam pačiam kreditavimo (finansinių) paslaugų teikėjui, pardavėjui, nes būtent jis yra klaidinamas tikrovės neatitinkančia finansine padėtimi ir jam yra užkertamas kelias parduoti prekę lizingo būdu.
„Know – How“ – Žinau kaip
Kiekvienas kažkiek išsilavinęs asmuo pritars, kad įprastai reitingai sudaromi pagal metodiką analizuojant praeities įvykius. Duosiu pavyzdį, reitinguojant geriausią metų advokatą atsižvelgiama į jo turimų bylų ir iš jų laimėtų bylų prieš pralaimėtas bylas santykį, stažą, patirtį, indėlį į mokslo sritį, dalyvavimą konferencijose, diskusijose, mokslinių straipsnių teikimą ir t.t. T.y. įprastai yra reitinguojant tam tikroje šakoje pagal atitinkamą sritį pasitelkiant faktus, nes priešingu atveju toks reitingavimas taptų „turgaus pliotkais“, kurie nieko bendro neturėtų su objektyviu vertinimu, todėl vargu ar toks vertinimas būtų įdomus ir pripažintas visuomenės akyse.
Deja, tačiau paklausus apie UAB „Creditinfo Lietuva“ metodiką, kuria remiantis ji sugeba nupasakoti mokumo ir bankroto reitingus, atsakymas buvo trumpas – tai yra mūsų „Know-How“ ir daugiau mes nieko neatskleisime.
Darome tokią prielaidą, kad tie, kurie drįsta paklausti UAB „Creditinfo Lietuva“ „Know – How“ ir detaliau suvokti iš kur gimsta tokie vertinimai, rizikuoja būti nesuprasti, apkaltinti noru sužinoti jų komercinę paslaptį ir net pagal užduotą klausimą būti palaikytais primityviai mąstančiais.
Aš ir tikriausiai Tu, Verslininke, matyt, pagal UAB „Creditinfo Lietuva“ nieko nesuprantame ir, jei norime pakeisti pagal „Know – How“ savo „vertinimą“, pasak UAB „Creditinfo Lietuva“, turime užsimokėti už vertinimą atitinkamą sumą ir tikėtis, kad šiandien pranašystės bus geros. Tik nelabai suprantu, nuo kada Lietuvoje yra mokama pinigais, kad Tavęs nešmeižtų? Ar neturėtų būti atvirkščiai, kad šmeižikai turėtų atlyginti žalą? Teisinėje valstybėje taip ir turi vykti, tačiau kaip teisingai sako liaudies išmintis – „Lietuvoje niekas už nieką neatsako“.
„Don‘t know How“ – Nežinau kaip
Tapo nelabai aišku, kaip iš tikrųjų ir kokiais pagrindais UAB „Creditinfo Lietuva“ atlieka kredito rizikos vertinimus, nes „Know-How“ taip ir liko nepaaiškintas, metodika nepateikta, Nasdaq metodika išsižadėta…
Ginčo metu UAB „Creditinfo Lietuva” teisininkas aiškiai nurodė, kad jie netikrina teikiamos žinios atitikimo tikrovei, kadangi tam neturi pakankamai resursų ir toks tikrinimas išbrangintų jų veiklos kaštus, todėl yra akivaizdu, kad ir pačių paslaugų kainas klientams.
Todėl iš to galima susidaryti įspūdį, kad eilę metų bankai kaip SEB, Swedbank, DnB ir k.t., kredito ir finansavimo įstaigos, ryšio operatoriai kaip OMNITEL, BITE, TELE-2 nuolatos perka ir gauna neišsamią ir tikrovės neatitinkančią informaciją, kurios pagrindu atsisako bendradarbiauti su realiai visai kitokia finansine būkle esančia bendrove.
Tai, mano nuomone, tikrai kenkia ne tik toms bendrovėms, bet ir visam šalies ūkiui, nes tokia šmeižianti informacija stabdo bendrovių verslo plėtrą.
Ar save gerbiantys bankai ir visos kitos kredito įstaigos ir toliau pasitikės šios bendrovės teikiama ataskaita, kurios turinio kaip žinios UAB „Creditinfo Lietuva“ išsižadėjo pasirodžius ieškiniui teisme ir aiškino, kad jai netaikomas tiesos kriterijus? Ateitis parodys…
Tad šiai dienai, kaip nurodo pati UAB „Creditinfo Lietuva“, „ mes patarsime, kurioms naujoms įmonėms tikslingiausia skambinti“ (iš creditinfo.lt).
Manau, kad UAB „Creditinfo Lietuva“, nepripažinusi klaidų ir jas neištaisiusi, nes priešingu atveju ir toliau bus pažeidžiama bendrovių dalykinė reputaciją ir fizinių asmenų garbė ir orumas, negali kokybiškai patarti, kurioms įmonėmis tikslingiau skambinti.
Laimonas Jakas
UAB „Abastas” direktorius
