Jonas Ivoška
Profesoriui Ignui Vėgėlei šalies prezidento rinkimų programoje išryškinus tiesioginės demokratijos svarbą krašto valstybingumui, vos 12 procentų rinkimuose dalyvavusių piliečių tai suprato ir todėl atitinkamai balsavo.
Pripildydamas šią idėją visu paketu priemonių, normiškai sukonkretintų naujos LR Konstitucijos projekte, bandžiau įvairiomis formomis pateikti kelioms politinėms partijoms, kad jos tai įtrauktų į savo programas Seimo rinkimuose.
Nors rinkiminės programos dar rengimo stadijoje, tačiau iš partinių lyderių pirminės reakcijos supratau, jog jiems nereikalinga kitokia Lietuva. Jiems svarbu kitokios sudėties Seimas, kuriame vietoje esančiųjų atsirastų jie.
Manau, kad „masalas“ ant Seimo „kabliuko“ – piliečių nekontroliuojama prieiga prie viešųjų išteklių. Nesugalvoju kitos priežasties, kuri galėtų pateisinti, pavyzdžiui, steigiamas koalicijas, kai jų „komponentai“ iki susijungimo transliavo gana skirtingą retoriką.
Kad geriau suprastumėte mano prielaidas ir nuogąstavimus dėl tautos ir valstybės ateities, pateikiu jums susipažinti tuos programinių metmenų projektus, kurie buvo pasiūlyti, kai kuriems politiniams dariniams.
Jeigu atidžiai perskaitysite, tikrai suprasite, kad tokiomis vertybinėmis ir organizacinėmis nuostatomis grindžiant šalies valstybingumą, prieigos prie viešųjų išteklių, juos slapta permetant į privačias „ėdžias“, būtų gerokai apsunkintos.
Aljanso „Piliečių Lietuva“ programinės nuostatos
Pilietinės daugumos interesus atstovaujantis humanistinės orientacijos aljansas „Piliečių Lietuva“, siekdamas realiai, konstitucinės reformos keliu, spręsti šalies valstybingumui aktualius tiesioginės demokratijos įgyvendinimo uždavinius, skelbia šiuos savo programinius tikslus ir jų įgyvendinimo priemones.
Aljanso tikslai
1. Konstitucinės reformos keliu įtvirtintinas piliečių dalyvavimas šalies valdysenoje, įvedant gyvenimo realijas atitinkančią referendumų skelbimo ir organizavimo tvarką, nustačius, jog referendumas taikos sąlygomis rengiamas besąlygiškai, jei to reikalauja ne mažiau kaip 50 tūkstančių rinkimų teisę turinčių Lietuvos Respublikos piliečių.
2. Visuose valstybės sisteminiuose sektoriuose ( valdžios šakose), kurie tradiciškai vadinami įstatymų leidžiamasis (teisėkūrinis), vykdomasis ir teisminis, įvestina pilietinė ir/ar konstitucinė kontrolė, užkertant kelius korupcijai ir instituciniam savavaliavimui.
3. Didžiausias kompetencines galias valstybėje turinčių institucijų (parlamento, prezidento, vyriausybės, teismų) aktams įvestina atitikties LR Konstitucijai ekspertinė kontrolė, vykdytina pasitelkus dirbtinį intelektą. Tuo pagrindu likviduotinas teismine institucija nepagrįstai vadinamas LR Konstitucinis teismas, praktine savo veikla viršijantis galiojančios LR Konstitucijos (102 str.) jam suteiktą funkcinę kompetenciją.
Aljanso įgyvendintinos priemonės sisteminiuose sektoriuose
Teisėkūros sektorius (parlamentas)
A. Nustatytina tiesioginė (renka piliečiai, o ne partijos) ir lygi (kandidatas dalyvauja arba vienmandatėje, arba daugiamandatėje rinkimų apygardoje) LR Seimo narių rinkimo tvarka.
B. Nustatytina, jog kas renka, tas gali ir atšaukti Seimo narį, nesibaigus jo kadencijai.
C. Nustatytina, kad paskirtas į kitas pareigas Seimo narys netenka Seimo nario mandato.
D. Seimo nario kadencijų skaičius ribojamas – ne daugiau dvi kadencijos iš eilės, kadencijos trukmę padidinus iki 5- erių metų.
Vykdomasis sektorius
E. Įvestina valstybės tarnautojų (pareigūnų) pareiginės veiklos pilietinė kontrolė, kiekvienam piliečiui suteikiant teisę teismine tvarka ginti viešąjį interesą.
F. Nustatytina valstybės tarnautojų (pareigūnų) turtinė atsakomybė, padarius žalą netinkamu savo pareigų atlikimu ar simuliavus pareiginį neįgalumą.
Teisminis sektorius
G. Į teisminį bylos procesą įvestina visuomeninio teisėjo pareigybė su sprendžiamuoju balsu.
H. Atsisakytina galiojančio pasirinktinio teisingumo kasaciniame teisme. Turi privalomai būti nagrinėjami visi tinkamai paduoti kasaciniai skundai.
I. Siekiant išvengti Konstitucijai priešingų teismo aktų galiojimo, paskutinės instancijos teismo aktams įvestina jų atitikties LR Konstitucijai patikrinimo procedūra.
Aljanso siūloma bendroji priemonė
J. LR Prezidento, Seimo narių, Vyriausybės narių ir teisėjų atlyginimų dydžiai susietini su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje.
