2013 metus Seimas paskelbė Sveikatingumo, Klaipėdos krašto atgavimo, Tarmių, 1863 m. sukilimo, edukologės Meilės Lukšienės, Klaipėdos krašto atgavimo, S.Dariaus ir S.Girėno skrydžio per Atlantą metais. Atrodo, kad Seimas 2013-iesiems pridės ir Vilniaus geto atminimo metų titulą. Jei prie šių 7 metų titulų pridėtume Europos komisijos pasiūlymą paskelbti 2013 metus Europos piliečių metais, tai jau būtų aštuntasis 2013 m. titulas. Žinoma, kad to per daug Lietuvai, juolab, kad Lietuvos laukia pirmininkavimo Europos Sąjungai pusmetis. Tokią nuomonę patvirtina praeitos kadencijos Seimo Pirmininkė gerb. I. Degutienė.
Seimo Pirmininkas V.Gedvilas sutinka, kad dėl įvykių gausos neišryškės nei vienas įvykis. Jis sako,“ kad žmonės nesupras, ką mes čia pažymime. Na gal tik ta dalis žmonių, kurie užregistravo tokius siūlymus.“
Reikia sutikti, kad gerb. Seimo Pirmininkas teisus. Tačiau kaip tą įrodyti šių datų paskelbimo iniciatoriams ir jų lobistams? Juk jie jau pradėjo viešojoje erdvėje įrodinėti kiekvienas savo teisybę.
Be jokių abejonių, demokratinėje valstybėje taip ir turi būti. Tik viena yra blogai. Laimės nebūtinai tas, kas teisus, o greičiausiai tas, kas dažniau ir garsiau skelbs savo teisybę viešojoje erdvėje.
Lietuvos aeroklubas buvo vienas iš iniciatorių, kad 2013 m. būtų paskelbti S.Dariaus ir S.Girėno metais (80 skrydžio per Atlantą jubiliejus). Visa aviacijos visuomenė palaikė šią iniciatyvą ir liko patenkinta teigiamu Seimo sprendimu. Tačiau tai „nuskriaudė“ kitus iniciatorius, kaip ir kitų iniciatorių pergalės „nuskriaudė“ aviatorių ir jų rėmėjų iniciatyvą.
Mūsų nuomone, negalima kaltinti nei vieno iniciatoriaus ar žmogaus, užregistravusio tuos pasiūlymus. Reikia manyti, kad tai buvo padaryta iš meilės ir pagarbos atitinkamiems įvykiams ir juose dalyvavusiems žmonėms. Tačiau Seimas prieš priimdamas atitinkamus sprendimus galėjo išdiskutuoti, apsvarstyti su visais iniciatoriais siūlomų metams titulų svarbą, būtinybę, naudą viešajam interesui ir net skirtingų iniciatyvų renginių apjungimą po 1 -3 svarbiausiomis „vėliavomis“ – metų titulais.
Seimas galėjo tai padaryti, bet nepadarė. Gaila, tačiau tai nesunkiai ištaisoma. Atitinkami Seimo ar Vyriausybės pareigūnai gali sukviesti visus iniciatorius ir tuos žmones, kurie užregistravo šias iniciatyvas, į 1 – 3 „raundų“ diskusiją. Tokia diskusija išryškintų minėtų iniciatyvų reitingą pagal jų svarbą ir kitus vertinimo kriterijus, išskiriant 1 – 3 svarbiausius šių metų akcentus.
Svarbiausia, kad tokia diskusija sudarytų galimybę suderinti šių iniciatorių gerų idėjų įgyvendinimo priemones, ir galimai visi iniciatoriai liktų daugiau ar mažiau patenkinti.
Pamąstykime, kaip tai galėtume padaryti. Pradžiai pateiksime keletą pavyzdžių.
Tikriausiai visi žmonės sutiks, kad brangiausias žmogaus turtas yra sveikata, o ją labiausiai įtakoja sveika gyvensena. Neseniai tą pabrėžė sveikatos apsaugos ministras V. Andriukaitis. Taigi Sveikatingumo metų pagrindinis uždavinys turėtų būti sveiko gyvenimo būdo diegimas. Gal geriausiai tam pasitarnautų garsiausių tautos žmonių gyvensenos ir veiklos paviešinimas.
Tokiu paviešinimo pavyzdžiu galėtų būti Steponas Darius, kurio nuopelnus kūno kultūrai ir sportu bei sveikai gyvensenai sunku pervertinti.
Kitas labai svarbus momentas, siekiant sveikos gyvensenos įgyvendinimo, galėtų būti profesijų, reikalaujančių geros sveikatos reklama. Argi lakūno, kariškio profesija, kurios žavesį geriausiai iliustruoja S.Darius ir S.Girėnas, nebūtų sektinas pavyzdys mūsų jaunajai kartai? Ilgaamžių lakūnų – 101 m. V. Ašmensko, 100 m. A. Navaičio, dar savarankiškai tebeskraidančio 91 m. V. Drupo ir daugelio kitų pavyzdys tvirtina, kad būtų. Tiek tarpukario metais, tiek mano kartos jaunystės laikais beveik kiekvienas vaikas norėjo būti lakūnu, kosmonautu, jūreiviu, kariškiu ar panašiai. Šis noras vertė jį kultivuoti sveiką gyvenseną. O kodėl? Tik todėl, kad gerai ta linkme dirbo žiniasklaida ir aukščiausioji valdžia. Įsivaizduokite, kaip pasikeistų vaikų ir jaunimo požiūris į sveiką gyvenseną, jeigu valstybei pavyktų grąžinti buvusį lakūno, kosmonauto, jūreivio, kariškio ir kitų sveikos gyvensenos reikalaujančių profesijų žavesį ir prestižą vaikų bei jaunimo tarpe.
Trumpai apie Klaipėdos krašto nepriklausomybės atgavimo metų renginius. Jie galėtų atrodyti daug patrauklesni ir įdomesni, jeigu būtų suderinti su S.Dariaus ir S.Girėno metų renginiais Klaipėdos, Nidos, Šilutės ir apskritai visų savivaldybių, kuriose yra Lietuvos aeroklubo aerodromai, teritorijose. Visiems žinoma, kad S.Darius buvo vienas iš aktyviausių Klaipėdos krašto išvadavimo savanorių ir vadovų, su ginklu rankose kovojusiu už jo išvadavimą. Tad šių titulų suteikimas 2013 m. ne prieštarauja vienas kitam, o tik papildo, praturtina vienas kitą.
Dalis tarmės metų renginių, bent jau skirtų žemaičių tarmės puoselėjimui, gali vykti kartu su S.Dariaus ir S.Girėno metų renginiais. Kas jau kas, o šie du sparnuoti lietuviai išsaugojo ir žemaičių tarmę, ir charakterį iki pat mirties. Tikro žemaičio ir lietuvio dvasios iš jų nesugebėjo „išmušti“ nei prancūzai, nei vokiečiai nei amerikiečiai. Kaip matome ir čia prieštaravimo nėra, yra tik gražaus bendradarbiavimo galimybė.
1863 m. sukilimo ir S.Dariaus ir S.Girėno metų renginius vienija begalinė meilė tėvynei, lietuvybei, pasiaukojimas vardan Lietuvos. Eruditas įžvelgs tas pačias paraleles tiek sukilimo dalyvių, tiek sparnuotų lietuvių, ypač S.Dariaus veikloje. Taigi ir šiuo atveju priešpriešos nėra.
Tačiau prie dabartinio tautos susikaldymo ir nihilizmo, gal nederėtų tautai per daug priminti apie anų metų jos sūnų kovą, kuri vis dėlto pasibaigė pralaimėjimu ir daugelio tautos didvyrių liūdna dalia. Gal geriau akcentuoti didvyrišką S.Dariaus ir S.Girėno žygdarbį, kurį galimai įtakojo sukilimo (ir ne vien šio) dvasia. Nors skrydis per Atlantą ir baigėsi tragiškai lakūnų atžvilgiu, bet tai buvo didžiulė lietuvių tautos pergalė. Nedidelė gyventojų skaičiumi ir teritorija Lietuvos valstybė, bet didi savo sūnų gebėjimais, dvasia ir pasiryžimu atsistojo į vieną gretą su galingomis pasaulio valstybėmis. Tiems, kurie žodžiais nenuilstamai kovoja su rytų kaimynais, pasitenkinimą galėtų suteikti tai, kad S.Darius ir S.Girėnas šiuo transatlantiniu skrydžiu įrodė lietuvių lakūnų pranašumą prieš aviacijos pažiūriu labai stipraus rytinio kaimyno lakūnus.
Taip Lietuva vien savo sūnų sugebėjimų ir didvyriškumo dėka pasiekė nors ir laikiną, bet vis dėlto pergalę prieš valstybę – buvusią ir būsimą okupantę. Svarbiausia, kad pergalė buvo pasiekta kūrybos, o ne naikinimo srityje. Gal būtų geriau, jeigu Lietuvos valstybė ir lietuvių tauta siektų savo darbais, o ne žodžiais įrodyti savo pranašumą prieš kitas valstybes ir tautas, arba bent jau atsistoti į vieną lygį pagal valstybės ekonomikos, konkretaus žmogaus gerbūvio ir dvasingumo lygį.
Tik nepagalvokite, kad siūlau užmiršti tautos istoriją, kovotojus už jos laisvę. Tačiau lietuvių tauta turėtų keisti savo mentalitetą ir baigti tą nesibaigiančią kovą „su amžinais“ priešais.
Labai gerbiame tautos švietėją ir ugdytoją Meilę Lukšienę. Negalime dėti ant vienų svarstyklių gerbiamos M. Lukšienės, S.Dariaus ir S.Girėno nuopelnų, kad nuspręstume kieno nuopelnai didesni. Manome, kad jeigu jie būtų gyvi, tai S.Girėnas galėtų pasakyti, kad, jo nuomone, tiek Meilė, tiek Steponas labai daug pasitarnavo šviečiant ir ugdant lietuvių tautos ir valstybės žmones. Tiek Meilė, tiek Steponas siekė, kad lietuviai išsaugotų savo tautišką savitumą, būtų įdomūs kitoms tautoms, norėtų iš jų mokytis ir gerbtų jas, tuo nusipelnydami kitataučių pagarbą. Baigdamas jis tikriausiai pridurtų, kad lietuvių tautai ir jos valstybei turėtų būti daug svarbiau realiais darbais įgyvendinti šių dviejų žmonių idėjas, tęsti jų darbus. O minint vieno atminimą, galima pagerbti ir kitą.
Dėl 2013 metų paskelbimo Europos piliečių metais galima pasakyti tiktai tiek, kad S.Darius ir S.Girėnas buvo ne tik Europos, bet ir Amerikos piliečiais. Taigi šiuo ne tik Europos, bet ir visos žmonijos pažangos ir vienijimosi klausimu (atmetus biurokratinius formalumus) jie praktiškai buvo pažengę daug toliau, negu siūlo Europos Komisija. Todėl 2013 m. paskelbimas S.Dariaus ir S.Girėno metais tik patvirtina Europos komisijos pasiūlymo tikslingumą ir praplečia jį.
2013 metų paskelbimas S.Dariaus ir S.Girėno metais gražiai įsipina į Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungai, ypač bendraujant su Vokietija ir Lenkija.
Savaime suprantama, kad Seimo priimtų gerų ar blogų sprendimų dėl 2013 m. paskelbimo minėtų įvykių pažymėjimo metais niekas nepakeis. Ir nereikia.
Reikėtų, kad Seimas, o gal Vyriausybė inicijuotų pasiūlytos šiame straipsnelyje diskusijos tęsinį, pakviečiant jame dalyvauti minėtų datų paminėjimo iniciatorius ir lobistus. Jame, vadovaujant atsakingiems Seimo ar Vyriausybės pareigūnams, reikėtų apsispręsti dėl prioriteto minėtoms iniciatyvoms nustatymo ir rasti teisingus sprendimus, kaip įgyvendinti naudingiausias iniciatyvas, maksimaliai išnaudojant bendradarbiavimo galimybes.
Nesinorėtų sulaukti situacijos, kai viskas bus palikta savieigai, viską „nurašant“ praėjusios kadencijos Seimui.
Jonas Mažintas
