Sigitas Martinavičius
LEDYNŲ, saulės ištirpdytų,
Vandens gausumo pilnumu
Tekėjo Nemunas į rytus
Tvindyti upių svetimų.
Ir tai ne pasaka, ne mitas:
Kadaise už laikų žaros
Tekėjo Nemunas į rytus,
Kaip nūn jis teka vakaruos.
Nekis srovės kryptis pakitus…
Dabar jau niekas netikės,
Kad vėlei Nemunas į rytus,
O ne į vakarus tekės!
Puikios Jono Aisčio eilės gerai įprasmina paskutinių dienų įvykius. Nepavykęs Zurofo organizuotas Vanagaitės išpuolis prieš Lietuvą. Brandžioji visuomenės dalis davė reikiamą atkirtį ir parodė Kremliaus pasiuntinukams, kad Lietuvos taip jau nepavyks apjuodinti. Dar buvo bandymai socdemų, Venclovos, nepavykus mesta paskutinė Kremliaus korta – Europos žydų Kremliaus valdomas komitetas. Ir čia savo meilę ir ištikimybę Lietuvai parodė Lietuvos žydų bendruomenė, išreiškę pagarbą mūsų didvyriams, atsiriboję nuo Kremliaus finansuojamų organizacijų provokacijų. Pademonstravo vienybę su brandžiąja Lietuvos visuomenės dalimi. Didžiulė pagarba Lietuvos žydams.
Noriu pagirti Lietuvos Užsienio reikalų ministeriją už puikią reakciją į provokacijas. Ši istorija suvienyjo Lietuvos žmones, parodė kas yra kas. Mes visi kartu parodėme, kad esame jau brandi tauta, kad esame patriotiška visuomenė ir galime vieningai pasipriešinti informaciniam karui.
Ačiū Jums, mielieji, kad buvome kartu, sveikinu su pergale, su šios provokacijos prieš Lietuvą pabaiga. Myliu Jus, jausmas labai panašus kaip tada, Baltijos kely.
