Jolanta Blažytė
Valio. Į Kėdainius ateina atidunda naujos investicijos. Galvojate, kad kokia nors Taivano korporacija šiame mieste statys lustų gamyklą? Oi ne, nusiraminkite: plėsime smirdantį Zabieliškio sąvartyną. Čia gali būti įrengta ir maisto atliekų perdirbimo linija. Kėdainių meras tikisi, kad didesnis sąvartynas nesmirdės. Mažesnis tai labai smirdėjo, bet va, jei bus didesnis, tai nesmirdės. Geležinė logika.
Tuo tarpu šalia panašios gamyklos gyvenantys ir nuo baisių kvapų kenčiantys Kauno rajono Ramučių gyventojai nesiliauja streikuoti ir vis garsiau kalba apie šalia gyvenančių žmonių mirtis.
Bet Kėdainių politikai džiaugiasi…
Šiaip jie dažnai džiaugiasi. Ypač džiaugėsi, kai iš Lifosos tiesiai ant Kėdainiečių galvų buvo pilami labai nuodingi teršalai, kurie atsirado, gamyklai uždraudus perdirbti rusiškas žaliavas ir tas žaliavas pakeitus nešvariomis marokietiškomis. Tuomet mano pažįstami ekspertai chemikai man sakė: tai labai nuodinga, mažiau tuose Kėdainiuose lankykis. O mūsų politikai mykė: „ai išsigalvoja tie žmonės“.
Štai ir dabar gūsingas vėjas į Kėdainių senamiestį atneša stiprų mazuto kvapą. Smirda net namuose. Ach, turbūt, langai nesandarūs. Kas ir iš kur? Lifosa lygtai nedirba. Ar vėl kažką slaptai „šulerina“? Mes nežinome. Žinome tik tiek, kad smirda.
Ach, ir ką man šiuo atveju patars mūsų išmanieji politikai? Na, jau beveik žinau: turbūt patars laikraščiu ir klijais užsisandarinti langus. Arba apsigyventi rūsyje kartu su naujo derliaus burokėliais.
O ką patars Aplinkos apsaugos ministerija? Ai, nieko nepatars, nes dabar ji skaičiuoja kaštų naudos analizę, kuri turėtų parodyti, kaip plastikinių maišelių apmokestinimas išgelbėjo mūsų planetą.
Na, politikai visada džiaugiasi – toks jų darbas. Jie visada savimi patenkinti, nes gi žmonės juos išrinko. Išrinko vardan meilės ir pasitikėjimo ir tikrai ne todėl, kad samdyti viešųjų ryšių specialistai ant rinkėjų galvų pilstė demagogiją ne mažiau, nei Lifosa ant kėdainiečių galvų pilstė nuodingus teršalus.
Bet vis tik šioje nemalonioje situacijoje labiausiai įdomus išlieka pačių kėdainiečių požiūris. Štai kalbuosi su viena, beje, labai jau išsilavinusia moterimi. Klausiu: „ar jūs jaučiate Kėdainiuose nuolatinę smarvę?“ Atsako: „taip, jaučiu. Ir galvą skauda ir pykina… Bet argi mes ką nors galime padaryti. Na nebent tu, Jolanta, kažką gali“.
Na, suprantu, gaunasi kažkas tokio: „mes nieko negalime, mes bejėgiai. Mus nuodija, mums į kūnus bruka marmalus, o ant galvų pila teršalus, panosėje stato sąvartynus, bet mes nieko negalime“.
Kažkur girdėta.
Ir jeigu jūs galvojate, kad valdžioje sėdintiems balvonams didžiausia likimo dovana yra galimybė „pasipinigauti“, pašliaužioti po visokius vakarėlius ir savo pilvus prikimšti ūkininkės Stasės gamintais cepelinais bei ūkininko Stasio privarvintais „velnio lašais“, tai jūs klystate.
Didžiausia likimo dovana valdžios kėdėse sėdintiems balvonams yra… jūsų infantilumas ir nuolanki pozicija „taigi aš nieko negaliu padaryti. Na, nebent kažkas padarys už mane. Tuo tarpu aš tyliai ir ramiai sėdėsiu kamputyje, kad tik ko neužkliudyčiau, kad tik ko neatsitiktų…“
Atsimenate tokią A. Čechovo apysaką „Žmogus futliare“? Tai apie jus. Ir apie jūsų futliaro teikiamą naudą valdžioje sėdintiems balvonams, kurie, įsisukę kiaulės akis, gali sau užsikabinti medalį jau vien už tai, kad, pavyzdžiui, pastatė Kėdainiuose dar vieną šiukšlyną. Ir palaikė gilią Lietuvos tradiciją visokius sąvartynus ir atliekų perdirbimo linijas statyti ne kur nors tuščiuose laukuose, bet būtinai miestuose ir gyvenvietėse. Kad būtų daugiau darbo vietų… ypatingai gydytojams, gydantiems plaučių ligas, apsinuodijimus ir galvos skausmus.
P.S. Europos Sąjunga kai kurias Afrikos šalis pavertė savo sąvartynais. Į minėtas šalis vežamos atliekos iš visos Europos. Tuo tarpu Į Kėdainius bus vežamos atliekos iš viso Kauno regiono. Taigi, jei kam bus įdomu pamatyti lietuvišką Afriką – maloniai prašome pas mus. Bet jei jūs galvojate, kad tai jūsų neliečia ir viskas bus apsiribota tik Kėdainiais ar Ramučiais, tai galvokite toliau. Mat Lietuva nuo Afrikos Europai yra arčiau. O kai kurie Lietuvos merai negali atsidžiaugti „ateinančiomis investicijomis“, kurios pasireiškia ne Taivano lustų gamyklomis, o smirdančiais sąvartynais ir atliekų perdirbimo įmonėmis. Tai kodėl nesusirinkus šiukšlių iš visos Europos – juk investicijos, kaip ne kaip.
