Prof.habil.dr. Gediminas Merkys
Šių metų liepos mėnesio viduryje iš vienuolikos užregistruotų kandidatų turi būti išrinktas naujas Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius. Ankstesnis rektorius P. Baršauskas dėl plagiato paliko pareigas anksčiau laiko, neteko mokslo laipsnio. Visi, kas nežino savo istorijos, amžinai lieka vaikais. O istorija tokia, kad net keli paskutiniai KTU rektoriaus rinkimai – 2011m. ir 2016 m. – nebevyko skaidriai. 2011 m. P. Baršauskas, būdamas LR Aukštojo mokslo tarybos pirmininkas, praktiškai pats pasiskyrė savo būsimus rinkikus. Pats rekomendavo Švietimo ir mokslo ministrui, ką skirti į tuometinę KTU tarybą…
2016 m. universiteto steigėjas Seimas, jo mokslo švietimo ir kultūros komitetas protokoliniu sprendimu nurodė jam pirma išsirinkti naują KTU tarybą, kadangi jos kadencija jau baigėsi, ir tik tada rinkti rektorių. Deja, P. Baršauskas ir jo kišeninė taryba steigėjo valiai nepakluso. P. Baršauskas buvo neskaidriai perrinktas antrai kadencijai. Daugybinius KTU tarybos veiklos ir rektoriaus rinkimų pažeidimus net keliuose savo sprendimuose patvirtino LR Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius. Pažeidimus konstatavo ir Valstybinė Lietuvių kalbos inspekcija. Mat pseudo-rinkimai buvo „tarptautiniai“. Kalbos inspekcija tąsyk oficialiai įspėjo, kad rektorius privalo mokėti valstybinę kalbą, priešingu atveju bus nuolat baudžiamas. Prokuratūra atsisakė ginti viešą interesą ir P. Baršauskas savo pozicijas atstovėjo. Lietuvoje eilinį kartą suveikė ydingas principas: jei turi politinį, o ir verslo, tarp jų Seimo tyrime dabar viešai linksniuojamo MG Baltic koncerno, užnugarį, jei laikaisi be galo ciniškai ir įžūliai, įstatymus pažeidinėti galima, nieko už tai nebus… Vėliau netgi galėsi tyliai susidoroti su savo kritikais…
Panašu, kad ir šį kartą KTU rektoriaus rinkimai vėl pažymėti pažeidimais, cinizmu ir panieka demokratiniam viešajam valdymui. Egzistuoja demokratinės taisyklės, kad, rinkimų tvarka pačių rinkimų metu negali būti keičiama. Kitaip tariant, paskelbus rinkimus, pradėjus procedūras, rinkimų tvarka tų pačių rinkimų atžvilgiu keičiama būti nebegali. Rinkimų tvarką galima tobulinti, bet padaryti jos pakeitimai galioja tik dar kitiems rinkimams.
Deja, jau paskelbus rektoriaus rinkimus, KTU taryba pakeitė rinkimų tvarką ir šią tvarką neteisėtai pritaikė būtent dabartiniams rinkimams. Maža to, KTU taryba padarė dar kelis žingsnius, kurių, viešo demokratinio valdymo požiūriu kitaip, kaip kvailystėmis nepavadinsi.
Pirma, Taryba patvirtino tvarką, jog rektoriaus rinkimus vykdys privati (!) personalo atrankos bendrovė, kuri paprastai atrinkinėja vidutinio ar aukščiausio lygio vadovus privačioms verslo organizacijoms. Šitaip taryba – Seimo įsteigto viešo juridinio asmens aukščiausias kolektyvinis valdymo organas – iš dalies nusišalino nuo pagrindinės savo prievolės – išrinkti rektorių. Įstatymai nenumato, kad valstybinio universiteto rektoriaus rinkimų procese dalyvautų kokie nors tretieji juridiniai asmenys, juolab privačios bendrovės. Rektorius yra viešai renkamas viešas vadovas. Jei tokią KTU tarybos neapdairiai primestą atsiprašant „inovaciją“ priimtume už gryną pinigą, turėtume kuriozišką rezultatą. Tada ir daugelį kitų šalies viešųjų lyderių galėtų rinkti pasamdytos personalo atrankos bendrovės. Privačios bendrovės rinktų, arba turėtų didelius įgaliojimus išrenkant, tarkime, Vyriausios rinkimų komisijos pirmininką, Valstybės Kontrolės vadovą, Lygių galimybių kontrolierių, Seimo Kontrolierių ir pan. Visus viešus asmenis, viešus vadovus, kuriuos renka ir/arba tvirtina, tarkime, savivaldybės taryba, taip pat būtų galima rinkti, pasitelkus privačias personalo atrankos bendroves. Deja, čia jokia autonomija nekvepia, nei universiteto, nei vietos savivaldos. Čia yra ne kas kita, o viešojo demokratinio valdymo profanacija.
Antra, KTU taryba sugalvojo vienašališkai pratęsti kandidatų į rektorius registravimo terminą, jau prasidėjus pačiai rinkimų procedūrai. Galbūt tai leistina, kuomet privataus verslo akcininkai ieško vykdomojo direktoriaus. Pratęsinėja terminą, kol pamato, jog yra potencialus kandidatas. Deja, viešojo sektoriaus lyderiai šitaip nerenkami. Viešų rinkimų procedūromis ir terminais vienašališkai manipuliuoti negalima. Rinkimus reikia vykdyti iš tiek kandidatų, kiek jų iki nurodyto termino užsiregistravo, juolab, kad neteisėto terminų pratęsimo metu registruotų kandidatų į rektorius jau buvo 5-6. Jei nepavyksta išrinkti, skelbiami nauji rinkimai.
Išdėstyti pažeidimai rodo, kad KTU taryba, kurią aktyviai formavo buvęs rektorius P. Baršauskas, visiškai nesuvokia savo viešos misijos, dalyvavimo viešajame valdyme specifikos ir elgiasi vienašališkai, tarsi būtų privačios bendrovės akcininkai….
Patarlė sako: „bėda viena nevaikšto“. Pasirodo, kad LR Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) yra pradėjusi patikrinimus dėl kandidato į rektorius R. Krušinsko, taip pat dėl KTU tarybos narių R. Dargio ir M. Katino galimai padarytų privačių ir viešų interesų derinimo pažeidimų. Problema ta, kad minėti asmenys nedeklaravo įstatymų numatyta tvarka savo viešųjų ir privačių interesų ir galimai nusižengė. Vaizdelis ne koks. Pažeidimuose galimai prasmegę veikėjai, pasitelkę privačią bendrovę, dabar „rinks viešą lyderį – rektorių. Rinks jį iš kandidatų, kurie taip pat yra pažeidžiami…. ir galimai nėra nepriekaištingos reputacijos, kaip to reikalauja Mokslo ir studijų įstatymas, bei universiteto statutas.
Niekam ne paslaptis, kad pagrindinis kandidatas į rektorius yra dabartinė laikinoji rektorė J. Šiugždinienė. Ji buvo studijų prorektore P. Baršausko administracijoje. Būtent J. Šiugždinienei galimai simpatizuoja buvusio KTU rektoriaus paskirta kišeninė taryba. Kaune kalbama, kad Šiugždinienė yra susigiminiavusi su G. Landsbergiu… Panašu, kad Šiugždinienė neišvengiamai turėjo dalyvauti, priimant sprendimą dėl privataus universiteto ISM akcijų įsigijimo. LR STT šį sandorį įvardino, kaip „korupcijos riziką“, neigiamai pasisakė ir LR Valstybės Kontrolė. P. Baršauskas ir jo administracija aktyviai piktnaudžiavo dengdami rektoriaus plagiato pažeidimus. Tai patvirtino VTEK. Buvo persekiojami mokslininkai, kurie viešino korupcinio pobūdžio KTU vadovybės pažeidimus, kreipėsi dėl plagiato į Akademinės etikos kontrolierių. Tuo tikslu buvo pasitelktos neskaidrios atestacijos, administracinis resursas… Kas paneigs, kad tuose procesuose nedalyvavo J. Šiugždinienė? Kodėl laikinoji rektorė leido KTU tarybai darkyti rektoriaus rinkimų procedūrą, kodėl „stovėjo po medžiu“? Gal turi negerą interesą? Juk pati tuose rinkimuose dalyvauja. Skaitome dabar šios kandidatės į rektorius rinkiminę programą ir nerandame nei žodelio atgailos, klaidų pripažinimo. Tad dėl jos nepriekaištingos reputacijos galima būtų kelti aibę klausimų. Išrinkus šią personą, panašu, demagogijos ir cinizmo subkultūra valstybiniame universitete būtų pratęsta dar 5-10 metų…
Išdėstyti faktai ir argumentai rodo, kad pažeidimais ir profanacija paženklinti KTU rektoriaus rinkimai nebus nei skaidrūs, nei tvarūs. „Ex injuria jus non oritur“ – iš neteisės jokia teisė nekyla. Klaidų ir profanacijos akivaizdoje faktiškai KTU rektoriaus rinkimai turėtų būti, visuomenės atsiprašius, skelbiami iš naujo. Viešo intereso gynimo justicijos bylą dabar galės inicijuoti bet kuris mokesčių mokėtojas, profsąjunga ar pan. Juk KTU yra vienas stambiausių viešųjų darbdavių šalyje. Jo steigėjas – Seimas. Ši viešoji įstaiga už valstybės lėšas, už mokesčių mokėtojų pinigus teikia edukacines paslaugas, kurios yra viešųjų paslaugų atmaina. KTU metinis biudžetas yra didesnis už Kėdainių savivaldybės, kurioje yra bemaž 50 tūkst. gyventojų, biudžetą. Teisė ir netgi pilietinė prievolė domėtis KTU reikalais kyla ne tik kiekvienam akademinės bendruomenės nariui, bet ir kiekvienam mokesčių mokėtojui. Reikalauti, kad KTU rektoriaus rinkimai būtų skaidrūs yra mūsų visų teisėtas lūkestis. Kur žiūri valstybinių universitetų savininkas – LR ŠMM? Kur žiūri valstybinių universitetų steigėjas LR Seimas ir jo Švietimo ir mokslo komitetas? Kas ir kada nutrauks teisinio nihilizmo ir demokratinio viešojo valdymo profanacijos konvejerį valstybiname universitete?
