Jolanta Blažytė
Latvijos leidinys LSM atliko žurnalistinį tyrimą ir nustatė, kad Latvijos verslininkai tęsia prekybą su Rusija, nes „jiems pelnas yra svarbiau už verslo etiką“. Taip pat rašoma ir apie žymų Latvijos eksporto padidėjimą į Vidurio Azijos šalis, kurios ribojasi su Rusija – tai reiškia, kad Latvijos eksporto srautai į Rusiją tiesiog keliauja aplinkiniu maršrutu…
Beje, šiuo metu pati esu gyva liudininkė to reiškinio, kurio metu Gruzija tapo viena iš svarbesnių Rusijos – Europos prekybos tarpininkių.
Taip vadinamas Gruzinų karo kelias šiuo metu yra tapęs tikru „sankcionuotų prekių keliu“. Turistams, norintiems pasiekti Kazbeko kalnus, tenka Gruzinų karo kelyje užtrukti gerokai ilgiau, nei tekdavo užtrukti iki sankcijų įvedimo – mat šiuo metu kelias kimšte užkimštas tarp Rusijos ir Gruzijos kursuojančiais prekiniais furgonais. Be gruzino vairuotojo- džigito turistams šiame kelyje būtų tikrai sudėtinga…
Įdomu ir tai, kad netoli Rusijos pasienio esančiame Gudauri kurorte vis dar stovi galingas monumentas, skirtas Rusijos – Gruzijos draugystei. Monumentas yra, nors tos draugystės niekada nebuvo ir nėra.
Yra toks sparnuotas posakis: „kotletai atskirai, musės atskirai“. Taip ir su tomis sankcijomis: „monumentai, paminklai, vėliavėlės, lozungai – atskirai, o realybė – atskirai“. Ir bėda su tais politikais bei sprendimų priėmėjais, kurie ima sau ir susigalvoja, kad jų vėliavėlės, kaip ir jų „tikėjimas“ yra galingesni už realybę.
