Jolanta Blažytė
Vakaruose patriotizmą pamažu keičia racionalumas.
Į Rusijos rinką, kartu su kitais garsiais prekių ženklais, sugrįžta ir vodkė Absoliut ir viskis Jameson. Aišku, vodkė Absoliut Rusijoje šiuo metu ypač reikalinga, mat rusai tikrai turi ką „aplaistyti“. Pavyzdžiui:
1. Leidinys Die Welt pranešė, kad ES noras užšaldytus Rusijos aktyvus panaudoti Ukrainos atstatymui pasmerktas žlugimui. Tokią išvadą padarė aukšti ES pareigūnai ir tai liudija nepublikuoti dokumentai, kuriuos gavo Die Welt redakcija. Reikalas yra tas, kad nustatyti, kur tie aktyvai randasi, yra labai sunku. Be to, Briuselis neturi tokių įstatymų, kurie leistų atlikti minėtą konfiskaciją.
2. Tarptautinis valiutos fondas padidino Rusijos BVP augimo prognozę iki 0,7 proc. Palyginimui – panašiai augs ir Prancūzijos ekonomika.
3. Sankcijos visiškai suskaldė Europą. „Senoji“ Europa (Vokietija, Belgija, Prancūzija, Italija, Ispanija) saugumą mato su Rusija, kai tuo tarpu „naujoji“ Europa (Lietuva, Latvija, Lenkija, Rumunija, Bulgarija) saugumą vis dar mato prieš Rusiją, – teigia laida Gravitas.
Tik vienas ryškesnių pavyzdžių: prekybos tinklas Metro, kurio pagrindinis akcininkas yra Rusijos pilietis bei dujų verslo magnatas, ir toliau sėkmingai veikia Vakarų rinkose, kai tuo tarpu Kėdainių įmonė Lifosa, kurios pagrindinis akcininkas yra Rusijos pilietis, sėkmingai žlugdoma.
Kam įdomu – toliau laidos Gravitas vertimas į lietuvių k.
„ <…>. Tai matyti iš jų pareiškimų ir priimamų sprendimų. Pradėkime nuo Vokietijos. Vokietijos draudikai atnaujino draudimo apsaugą dėl trūkusio dujotiekio „Nord Stream 1”. Ką tai reiškia? Tai leis atlikti visus remonto darbus, reikalingus dujų tiekimui iš Rusijos atnaujinti. Šis sprendimas smarkiai kontrastuoja su šalies pozicija dėl karo nutraukti energetinius ryšius su Maskva.
Taip pat turime šį pranešimą – Ukrainos nacionalinė korupcijos prevencijos agentūra į tarptautinių karo rėmėjų sąrašą įtraukė tarptautinę Vokietijos didmeninės prekybos maisto produktais bendrovę Metro. Pagrindinis šios bendrovės akcininkas turi didelį akcijų paketą Rusijos dujų versle. O 2023 m. vasarį, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad Rusija nėra tiesiogiai grasinusi nei jam, nei Vokietijai, o tai rodo, kad Vokietija ne visai pritaria Rusijos supriešinimui. Ir ką tai visa tai sako? Kad vokiečiai bando save vaizduoti kaip Ukrainą remiančius asmenis, tačiau giliai širdyje nenori nutraukti bendravimo su rusais. Ta pati istorija ir su Prancūzija. Kovo mėnesį pasirodė pranešimas. Jame teigiama, kad Prancūzija vis dar perka sodrintą rusišką uraną. Į Prancūzijos uostą atplaukia krovininiai laivai ir iškrauna daugybę urano balionų iš Rusijos. Šis tiekimas patvirtina Prancūzijos priklausomybę nuo Maskvos, ypač nuo jos branduolinės pramonės, kuriai netaikomos sankcijos. Lyg to būtų negana, šią savaitę Prancūzijos prezidentas nuvyko į Pekiną ir surengė derybas su kolega iš Kinijos, Xi Jinpingu.
Jei remsimės tuo, ką jie pasakė, gali pasirodyti, kad jie yra ne priešininkai, o sąjungininkai. E. Macronas Xi Jinpingui pasakė, kad gali tikėtis, jog jis atves Rusiją prie derybų stalo. Jis taip pat perspėjo Europą dėl rizikos, kurią kelia atkirtimas nuo Kinijos. Jis sakė, kad Europa turi priešintis prekybos ir diplomatinių ryšių su Pekinu mažinimui. Tai yra ženklas, kad jis nori ir toliau turėti verslo reikalų su rusais ir kinais.
Dar turime Italiją. Jau kelis mėnesius pranešimuose Italija vadinama Europos vieningo atsako Rusijai Achilo kulnu. Taip yra dėl naujosios Italijos koalicijos, kuri dabar yra valdžioje. Jai vadovauja Giorgia Meloni, lyderė, garsėjanti tuo, kad po išrinkimo į valdžią V. Putiną laikė savo ideologiniu pavyzdžiu. Tačiau ji atsiribojo nuo Maskvos. Ji pasirinko atsargumą, o ne konfrontaciją. Tačiau dabar baiminamasi, kad ji gali siekti atkurti ryšius su Maskva.
Dar viena šalis, kuri vis dar nori plėtoti verslą su Rusija, yra Belgija. Pažiūrėkite į šį pranešimą. Belgijos prekyba rusiškais deimantais tęsiasi nepaisant moralinio spaudimo. 2022 m. birželio mėn. ji importavo rusiškų deimantų už 35,9 mln. eurų.
Dar turime Ispaniją. Pranešimuose teigiama, kad Ispanija vis dar išduoda auksines vizas rusams, nors ir teigia, kad jiems uždrausta teikti paraiškas. Praėjusiais metais Ispanija buvo nusprendusi nebeišduoti auksinių vizų ir leidimų gyventi Ispanijoje Rusijos piliečiams, tačiau Ispanijos valdžios institucijos šio sprendimo visiškai nesilaikė, maža to, daugybei Rusijos piliečių Ispanijoje buvo išduoti leidimai investuoti. Tuo viskas nesibaigia – Ispanija priima 84% daugiau rusiškų suskystintų gamtinių dujų nei prieš invaziją. Tai tiesa. 2023m. ji tapo viena didžiausių rusiškų SGD pirkėjų. Prancūzija ir Belgija užima antrą ir trečią vietas. Taigi grįžkime prie žemėlapio. Prancūzija vykdo verslą su Rusija. Vokietija vykdo verslą su Rusija. Ispanija bendradarbiauja su Rusija. Belgija vykdo verslą su Rusija. Italija taip pat nėra tikra, kiek ilgai dar bus taikomos sankcijos. Tai penkios didžiausios Europos ekonomikos. Ir jei jos nesugeba atsikratyti priklausomybės nuo Maskvos, kaip tai pavyks padaryti likusiai Europos daliai?
Didžiausios ir stipriausios Europos šalys savo individualias darbotvarkes, savo individualius ekonominius interesus iškelia aukščiau už platesnę Europos Sąjungos darbotvarkę, už platesnį reikalą palaikyti ukrainiečius. Tai tik parodo, kad šios krizės esmė yra ekonominė, o ne politinė. Kalbama apie pinigus, o ne apie moralę. O kai kalbama apie pinigus, Europa nenori pralaimėti. Tad kiek ilgai išsilaikys ši trapi vienybė? Kiek ilgai dar europiečiai rems Ukrainą? Kaip ilgai dar jie gali priešintis Maskvai? Jei spręsime pagal pirmaujančių Europos ekonomikų veiksmus, atrodo, kad atsakymas į visus tris klausimus – neilgai.”
