Juozas Dapšauskas,
Sveikatingumo metų iniciatorius, piliečių iniciatyvinės grupės „Už blaivią“ koordinatorius
Alkoholio pramonė pirmą kartą per 27 metus yra apimta panikos, nes supranta, kad nebekontroliuoja LR Seimo bei Vyriausybės. O tai buvo šiai pramonei taip įprastas dalykas, kaip ištroškus atsigerti. Seimo frakcijos bei nariai be problemų buvo tampomi už virvučių ir didindavo savo sprendimais Lietuvos prasigėrimo mastus. Dabar jau ne vieną alkoholio pramonės atstovą (kaip Eligijų Masiulį ir kitus) ,,čiupinėja“ teisėsauga. Prieš penkmetį tai atrodė neįmanoma, nors iš įstatymų priėmimo procesų būdavo akivaizdu, kad alkoholio politikos srityje yra stambaus masto nusikalstami veiksmai, politinė korupcija.
Kodėl tokia niekinimo kampanija prieš didžiausios Seimo Lietuvos valsiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūną Ramūną Karbauskį? Žino jo aiškią nuomonę alkoholio vartojimo mažinimo klausimu. Tarptautinis alkoholio kontrolės ekspertas prof. Aurelijus Veryga tapo Sveikatos apsaugos ministru. Alkoholio gamintojams, ne mažiau nei nugirdomiems žmonėms – „pilnos kelnės“.
Prieš metus gegužės mėn. iniciatyvinė grupė „Už blaivią“, surinkusi per 60 tūks. piliečių parašų, pateikė Seimui įstatymo tvarka Alkoholio kontrolės įstatymo projektą, kuriuo ženkliai suvaržoma alkoholio sritis. Gavęs Vyriausybės išvadą, Seimas šį mėnesį imsis galutinių sprendimų alkoholio kontrolės klausimu.
Seime politinė valia yra, nes šios nuostatos buvo įrašytos LVŽS rinkimų programoje. O tai yra kaip sutartis: programa – parašas iš vienos pusės, rinkėjų balsai – iš kitos. Ir, suprantama, sutartys nelaužomos, nes už tai gresia sankcijos. Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partija taip pat turi tokias pačias nuostatas, tad suprantama, tai turėtų atsispindėti ir balsavimuose.
Alkoholio gamintojai ir platintojai supratę, kad šįkart reikalas tikrai rimtas, ėmėsi viešųjų ryšių taktikos. Pirmiausia paleido seriją, kad reikia šalinti neva ne pasekmes (alkoholio vartojimą), o priežastis (skurdą ir pan.), paskui perėjo prie „tyrimų“, „apklausų“ nupirktų mokslininkų komentarų, kad visuotinai šios srities mokslininkų ir Pasaulio sveikatos organizacijos siūlomos priemonės neva neveiks. Suprask, alkoholio pramonė suinteresuota, kad veiktų, žmonės mažiau suvartotų jų gaminamos produkcijos, mažėtų jų milžiniški pelnai.
Reikia aiškiai suprasti, kad nesaikingas alkoholio vartojimas yra viena iš reikšmingų skurdo, nedarbo (nekalbu jau apie savižudybių, nusikalstamumo, kruvinų eismo įvykių, ligų ir pan.) priežasčių. Tačiau pirmiausia kelkime klausimą: kodėl žmonės pradeda vartoti svaigalus? Alkoholio pramonė šį klausimą užduoda tik dėl rinkodaros sau (kaip pripratinti naujus vartotojus vaikus – sidrais ir pan.), bet jų viešųjų ryšių skrajutė byloja jau apie nesaikingą vartojimą: todėl, kad žmonės patiria stresą, nedarbą, ir pan. – todėl vartoja nesaikingai. Akivaizdi tiesa yra ta, kad pirmiausia žmonės alkoholį pradeda vartoti su kompanija, dėl linksmumo, o nesaikingas vartojimas ir priklausomybės yra jau žymiai vėlesnė pasekmė.
Neretai mokyklose moksleivių klausiu: ar esate matę, kad pradėtų rūkyti, vartoti alkoholį po vieną. Ne, visada tai išbandoma draugų rate, paskui šiuos veiksmus tęsiama „dėl kompanijos“ , dėl linksmumo, apsvaigimo. Galiausiai, koks žmogus nesusiduria su gyvenimo krizėmis, įtampomis, kažkokiomis nesėkmėmis, blogomis nuotaikomis, vidine tuštuma ir pan. Tai natūralu. O tada tie, kurie mėgo apsvaigimus, prisimena, o „juk apsvaigus būdavo visai smagu, tad kam aš čia kankinuosi su ta savo problema, bloga nuotaika, kam ją spręsti, jei užgersiu, tai taip pat grįšiu į tą gerą pasilinksminimo būseną“.
Alkoholikais ne gimstama, jais tampama. Alkoholio pramonė todėl ir skiria didelį dėmesį silpniems alkoholiniams gėrimams, kad naujus vartotojus – jaunimą pripratintų nejučia. Tam panaudoja subtilią reklamą ir rinkodarą.
Todėl mokslininkų rekomendacijomis paremto piliečių pateikto įstatymo projekto pagrindinis tikslas yra mažinti bendrą alkoholio suvartojimą, o tada bus mažiau ir priklausomų žmonių. Nori išspręsti šią baisią valstybinę problemą – šalink priežastį.
Akivaizdu, kad liberalų partijos „atidirbinėjo“ alkoholio pramonei, dabar taip pat turi problemų su teisėsauga, interesų konfliktą, tad privalo visiškai Seimo Liberalų partijos frakcija nusišalinti nuo šio klausimo svarstymo, komentavimo ir tuo labiau balsavimo, nes tai savaime kelia prielaidą, kad taip kalbama, balsuojama, nes dar tebevykdo „MG Baltic“ užsakymą.
Vienas iš liberalų valkiotų alkoholio pramonės paruoštukų: jei mažės alkoholio vartojimas, augs kitų narkotikų vartojimas. Šio teiginio melą pirmiausia paneigia mokslinių studijų išvados, kad kuo anksčiau pradedama vartoti alkoholį ir gausiai, tuo labiau griebiamasi ir kitų narkotinių medžiagų. Akivaizdžiai tai politiniame lauke parodė ir liberalė seimūnė Aušrinė Armonaitė. Štai balandžio 20 d. ryte Seime ji rengė spaudos konferenciją, kokie neva absurdiški yra alkoholio ribojimai, o vakare A. Armonaitė dalyvavo mitinge prie Seimo, kad būtų legalizuojamas marihuanos vartojimas. Tai gal pinigus gauna liberalų jaunimo organizacijos ne tik iš alkoholio pramonės, bet ir iš gretutinių narkotikus gaminančių ir platinančių verslų, kad juos legalizuotų?
O dabar trumpai apie paskutinius pramonės finansuotus „tyrimus“, kurie išmoningai publikuojami viešojoje erdvėje. Kas moka, tas muziką užsako. Pirmasis – atsidavęs Gediminas Navaitis. Seime Sveikatos reikalų komitete gindamas alkoholio pramonės interesus visiems girdint pateikė savo privatų interesą su alkoholio gamintojais, kad „vykdo bendrą projektą“, tai jau gerai. O žiniasklaidoje komentuoja visai be jokios žinios, kad gauna pinigus už „tą projektą“, o naudoją tik savo „prof.“ vardelį projekto lobistinei, smegenų plovimo veiklai.
Kitam „tyrimui“ pasitelkti Vilniaus universiteto mokslininkai, kad paaiškintų, jog problemų su alkoholiu turi tik kažkokie kaimiečiai ir tai tik labai siaura grupė, tad numatomos alkoholio kontrolės priemonės neturėtų būti plačiai taikomos. Skleidžia manipuliacijas apie neva alkoholio visišką uždraudimą, arba – nereikia draudimų, o tik švietimo. Sveikatos srities mokslininkų nurodomos priemonės yra kontrolės, vartojimo mažinimo, vaikų apsaugos, o ne visiškas alkoholio uždraudimas, „prohibicijos“. Sekame skandinavų pavyzdžiu – o ten lygiagrečiai eina ir ribojimai, ir švietimas, ir užimtumas. Kaip žinia, šiauriečių šalys turėjo labai rimtų problemų alkoholio vartojimo srityje. Skandinavų valstybės ėmėsi priemonių ir dabar padėtis kontroliuojama.
Daug kartų esu buvęs Pietų Europos šalyse – Italijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje ir ne kartą ten sutikęs Naujus Metus. Ir net tokia proga nelabai matysi girtus žmones. Prisimenu Barselonoje sutiktus Naujuosius Metus: laikinoje palapinėje miesto rajono žmonės susinešė maisto, truputį vyno ir būtent šoko, o ne gausiai gėrė ir valgė. 5 val. ryto. visi išsivaikščiojo „savo kojom“. Jei tokia padėtis būtų ir pas mus, nereikėtų rimtų kontrolės priemonių.
Tačiau šiauriečių ir Vidurio bei Rytų Europos žmonių tiek visuomeninis, tiek genetinis palikimas yra kiek kitoks, tad ir priemonės turi būti tinkamos. (O dar mintyje turėkime sovietinį palikimą). Svaigalų kontrolės keliu pasuko Švedija, Norvegija, Islandija, dalinai Suomija, šiuo keliu jau eina Estija, prie jų prisijungia ir Lietuva. Ši banga tęsis ir toliau. Suprantama, kiekvienos šalies pralaimėjimas alkoholio gamintojams baisus smūgis, tai sukelia bangą tas veikiančias kontrolės priemones perimti ir kitoms šalims. O tai reiškia milijardinius pelnų praradimus svaigalų gamintojams. Todėl ir pasipylė „tyrimai“, komentarai, patyčių kampanijos, nes kai kam prarasti tikrai yra ką. Tačiau visuomenė iš blaivumo ir sveikatos išsaugojimo tik laimės.
